Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-11-13 Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 1 dalyje.

2013-02-28 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu nutraukė ikiteisminį byloje, nes nepadaryta veika, turinti BK 188 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Pagal pareiškėjų E. M., J. M. ir V. M. skundą Raseinių rajono apylinkės teisme UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo pradėta privataus kaltinimo tvarka baudžiamoji byla pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 188 straipsnio 2 dalyje.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujino ikiteisminį tyrimą iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-01501-12 pagal BK 188 straipsnio 1 dalį bei privataus kaltinimo bylą Nr. PK-194-136/2013 pasiuntė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams atlikti ikiteisminį tyrimą. Nutartyje nurodyta, kad „nutrauktoje baudžiamojoje byloje remtasi 2012-12-31 specialisto, priešgaisrinės technikos ir saugos inžinieriaus turintį išsilavinimą, gaisrų eksperto, išvada, kuriam buvo pateikti klausimai avarinio darbo režimą elektros tinkle. Specialistui nebuvo pateikti klausimai dėl vartotojo vidaus elektros tinkle buvusios elektros srovės tekėjimo, tinklo veikimo aplinkybės, galimai turėjusios įtakos gaisro kilimui, o tam reikalingos specialiosios elektrotechnikos mokslo žinios. Kadangi nutrauktoje baudžiamojoje byloje neištirti visi įrodymai, kuriuos reikia ištirti, taip pat būtina paskirti elektrotechninę ekspertizę, ištirti visas aplinkybes susijusias su gaisro kilimo priežastimi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes būtina atnaujinti ikiteisminį tyrimą“.

Skundu aukštesniajam teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutartį kaip nepagrįstą ir privataus kaltinimo bylą perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo nutartis buvo priimta taikinamajame posėdyje, kuriame pagal BPK 413 straipsnį numatyta galimybė bylą nutraukti, jei nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaiko arba jeigu nukentėjusysis į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties arba nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, bet šiame straipsnyje nenumatyta galimybė bylą perduoti prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nurodo, kad pagal BPK 414 straipsnį, teismas gali pavesti prokurorui per nustatytą laikotarpį ištirti aplinkybes, kurių teismas negali savarankiškai nustatyti. Teigia, kad šiuo atveju nukentėjusiojo skundas nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, o aplinkybes, kurias teismas nurodė nutartyje, teismas galėjo išsiaiškinti savarankiškai, paskirdamas elektrotechninę ekspertizę. Tvirtina, kad nutarties teiginys, jog byloje neištirti visi įrodymai, yra deklaratyvus, kadangi nutartyje nenurodytas nei vienas tyrimo objektas, kurį reikėtų išsiųsti ekspertiniam tyrimui, be to, visi reikšmingi tyrimui objektai, paimti iš gaisravietės, taip pat schemos, nuotraukos ir kita bylos medžiaga, specialisto yra ištirti ir įvertinti. Taip pat nurodo, kad jeigu teismui būtų kilę klausimų ar abejonių dėl specialisto išvados baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-01501-12, tai teismas turėjo galimybę teismo posėdžio metu apklausti tyrimą atlikusį specialistą, paskirti papildomą arba pakartotiną specialisto tyrimą arba paskirti ekspertizę.

Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad prokuroro 2013-02-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo panaikintas, todėl tyrimą galėjo atnaujinti tik prokuroras, jei paaiškėjo esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 217 straipsnis), bet ne šiuo atveju privataus kaltinimo bylą nagrinėjantis teismas. Nurodo, kad šiuo atveju jokių esminių aplinkybių nepaaiškėjo, o nutartis atnaujinti ikiteisminį tyrimą kitoje byloje buvo priimta gavus taikinamojo posėdžio metu AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą skirti ekspertizę bei išklausius nukentėjusiuosius atstovavusios advokatės nuomonės, jog šioje byloje „skyrimas tokios ekspertizės apsunkintų teismo darbą, todėl geriausiai tai atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnai“. Taip pat skunde teigiama, kad atnaujinti ikiteisminį tyrimą pagal BK 188 straipsnį nėra pagrindo, kadangi šiame straipsnyje numatytos veikos priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad tai yra teisinis ginčas tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ iš vienos pusės bei nukentėjusiųjų E. M., J. M. ir V. M. iš kitos, byloje tirta nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės, ja nepadaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios leistų iš privataus kaltinimo pereiti į valstybinį (BPK 409 straipsnis).

Skundas tenkintinas.

Iš bylos matyti, kad skundžiama nutartis buvo priimta taikinamojo posėdžio metu išnagrinėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą prašymą skirti elektrotechninę ekspertizę (163–164 b. l.). BPK 413 straipsnyje numato kokie sprendimai gali būti priimti taikinamajame posėdyje, tai: 1) jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas; 2) jeigu minėti asmenys nesusitaiko – teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje; 3) jeigu nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas į taikinamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties – procesas dėl skundo nutraukiamas; 4) jeigu į taikinamąjį posėdį be svarbios priežasties neatvyko nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo – teisėjas skundą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad BPK 413 straipsnis, reglamentuojantis taikinamojo posėdžio tvarką, nenumato, kad tokiame posėdyje, kol neišspręstas šalių susitaikymo klausimas, būtų sprendžiami kiti klausimai, tarp jų ir prašymai skirti ekspertizę. Iš bylos matyti, kad sprendimas dėl Misiūnų skundo privataus kaltinimo tvarka taikinamajame posėdyje nebuvo priimtas, todėl daroma išvada, kad 2013-11-20 vykusiame taikinamajame posėdyje apylinkės teismas nepagrįstai nagrinėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą skirti byloje elektrotechninę ekspertizę. Be to, pastebėtina, kad esant reikalui, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas, vadovaudamasis BPK 286 straipsnio nuostatomis, turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad ji priimta vadovaujantis BPK 217 straipsniu. BPK 217 straipsnio, reglamentuojančio nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarką, 1 dalyje numatyta, kad pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas ir ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju apylinkės teismas savo iniciatyva, o ne pagal nukentėjusiųjų Misiūnų skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo bei nesant duomenų, kad paaiškėjo esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atnaujino kitoje byloje nutrauktą ikiteisminį tyrimą, nors priimti tokį sprendimą privataus kaltinimo tvarka nagrinėjantis bylą apylinkės teismas neturėjo nei teisės nei pagrindo. Taigi, vien dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 09-1-01501-12 atnaujintas ir privataus kaltinimo byla pasiųsta prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą nepagrįstai, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį ir baudžiamąją bylą pagal E. M., J. M. ir V. M. skundą privataus kaltinimo tvarka perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.