Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui J. P.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį UAB „Gevaida“ su trečiuoju asmeniu J. P. dėl 432,85 Eur dydžio draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančio Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nustatyta, kad UAB „Gevaida“ priklausančios transporto priemonės „Volvo“ XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė laikotarpyje nuo 2017-02-25 iki 2018-02-24 buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Iš Vilniaus apskrities VPK 2017-07-20 nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. 10ANH-109593863-17 nustatyta, kad 2017-07-02 Vilniaus m. J. T. gatvėje, J. P., vairuodamas automobilį ir atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį VW „Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino šio eismo įvykio metu padarytą 432,85 Eur dydžio žalą. Pagal CK 6.280 str. 1 d., asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t.y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPSVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovė nesutinka, kad J. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos tuo pagrindu, kad J. P. nebuvo nubaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos.

TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 p., tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 p. nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. Pagal formuojamą teismų praktiką (LAT 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015) sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. J. P., būdamas transporto priemonės valdytoju, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus – jis suvokė ir neginčija, kad kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, matė ir žinojo, kad buvo apgadintos kitos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Be to, Vilniaus apskrities VPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. P. paskirtas įspėjimas už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 str. 8 d. – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), tačiau šios nutarimo J. P. neskundė, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms galima daryti išvadą, kad J. P. suvokė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų realiai įvertinti situacijos, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, aplinkybės, kad J. P. pasišalino iš įvykio vietos nurodytos ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose.

Pagal LR CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje ginčas kilo dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, atsakovė ir tretysis asmuo nurodė, kad kitų transporto priemonių vairuotojai, dėl įvykio jam pretenzijų neturėjo. Nei atsakovė, nei tretysis asmuo nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės bei įrodymų, kad kitų transporto priemonių vairuotojai jam pretenzijų neturi.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl padarytos žalos kaltas J. P., kuris vairavo atsakovei UAB „Gevaida“ priklausančią transporto priemonę „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šias aplinkybes taip pat patvirtina administracinio teisės nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės. Kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako be kaltės, taikytinos Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nuostatos, kur nurodyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovas įstatymų nustatyta tvarka išmokėjo nukentėjusiems asmenims 432,85 Eur dydžio draudimo išmoką, atsakovė išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo Atsakovė UAB „Gevaida“ kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja atsako be kaltės, žalą padarė jos darbuotojas J. P., vairuodamas UAB „Gevaida“ priklausančią transporto priemonę, ir pasišalino iš įvykio vietos, todėl yra visos sąlygos atsakovės UAB „Gevaida“ civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės UAB „Gevaida“ ieškovui priteistina 432,85 Eur išmokėtos draudimo išmokos. LR CK 6.210 str. 1, 2 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (432,85 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.). Iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos 4,36 Eur dydžio teismo turėtos pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Išieškoti iš UAB „Gevaida“ 432,85 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 85 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 15 (penkiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 447,85 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 85 ct) AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Išieškoti iš UAB „Gevaida“ AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (432,85 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti iš UAB „Gevaida“ 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.