- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-29
- Bylos Nr.
- 2S-1167-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- N. T.
- Atsakovas
- Ž. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. T. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-707-787/2009 pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu (b. l. 3) prašė pakeisti 2006-08-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymu dukrai S. T., gim. 1999-09-16, po 1 MGL ir sūnui R. T., gim. 2002-06-29, po 150 Lt ( 1 MGL+25 Lt) priteistą išlaikymą, jį padidinant iki 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2009 m. gegužės 18 d. pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad ieškinys pagrįstas tik tuo, kad tėvas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nemoka išlaikymo, o R. T. tapo neįgaliu. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė leistinais įrodymais aplinkybių, jog pasikeitė šalių (ieškovės ir atsakovo) turtinė padėtis, nors ir prašė padidinti išlaikymą dukrai S. T.. Taip pat nors ieškovė ir nurodė, kad R. T. tapo neįgaliu, bet nenurodė atsiradusių papildomų išlaidų ir nepagrindė jų leistinais įrodymais bei neįtraukė į bylą institucijos teikiančios išvadą (Vaiko teisių apsaugos tarnybos).
Šalies argumentai
2009-05-12 ieškovė pateikė teismui prašymą (b. l. 9), kuriuo prašė prijungti prie bylos medicinines pažymas ir kvitus, pagrindžiančius papildomas išlaidas R. T. ir S. T. išlaikyti bei nurodė, kad bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas nėra būtinas. Todėl jei teismas mano, jog VTAT dalyvavimas byloje būtinas, gali savo iniciatyvą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės N. T. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo laikė nepaduotu ir ieškinį grąžino ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nenurodė faktinio ieškinio pagrindo ir nepateikė LR CPK 135 str. nustatytus reikalavimus atitinkančio patikslinto ieškinio. Ieškovės teismui pateiktas prašymas neatitiko LR CPK 135 str. numatytų ieškinio turiniui ir LR CPK 113 str. numatytų teismui pateikiamų procesinių dokumentų skaičiui keliamų reikalavimų, nes kartu su prašymu buvo pateikta po vieną pridedamų dokumentų egzempliorių, nors procese yra atsakovas ir trečiuoju asmeniu turi būti įtraukta valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (b. l. 18) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-05-20 nutartį ir ieškinį priimti. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Apeliantės nuomone, ieškinys atitiko CPK 135 straipsnio reikalavimus, todėl ieškinį buvo galima priimti.
2. Nėra nė vieno CPK 137 str. 2 d. numatyto pagrindo, dėl kurio teismas galėtų atsisakyti priimti ieškinį.
3. Apeliantė dalinai įvykdė teismo nutartį ir pateikė med. pažymas bei kvitus, įrodančius, kad 125 Lt neužtenka vaikui ir kelioms dienoms. Vaiko teisių apsaugos tarnybos privalomas dalyvavimas bylose dėl išlaikymo priteisimo nenumatytas nei viename CK ar CPK straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). CPK 111 – 114 straipsniuose yra numatyti bendri reikalavimai, keliami procesiniams dokumentams, o CPK 135 straipsnyje - papildomi reikalavimai teismui pateikiamam ieškiniui ir jo turiniui. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, o pagal tos pačios dalies 4 punktą, ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
CK 3.201 straipsnis numato sąlygas, kada galima padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir formą, t. y. kai po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama padidinti išlaikymo dviems vaikams dydį, nurodė, kad sūnus R. tapo neįgalus ir jam reikia vaistų, tačiau nepasisakė dėl kito vaiko, nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų minėtame straipsnyje išdėstytas sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Per teismo nustatytą terminą apeliantė nepateikė teismui CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančio patikslinto ieškinio, kuriame būtų nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimą padidinti išlaikymą vaikams, o pateikė prašymą priimti medicinines pažymas ir kvitus, įrodančias papildomas išlaidas vaikams išlaikyti, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ir išvada, jog ieškovė nepašalino 2009 m. balandžio 27 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Be to, pagal CPK 113 straipsnį, dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia tiek procesinių dokumentų ir jų priedų nuorašų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiems asmenims, tačiau teismui buvo pateiktas tik vienas pridedamų dokumentų egzempliorius.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškovės N. T. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo laikyti nepaduotu, kadangi nebuvo įvykdyta 2009 m. balandžio 27 d. teismo nutartis pašalinti ieškinio trūkumus, t. y.: nurodyti iš esmės pasikeitusias aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, kadangi visi teismui pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai turi atitikti įstatymo nustatytus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
Nagrinėjant šeimos bylas daugeliu atveju, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, pavyzdžiui bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CK 3.184 str.), bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.178 str.) ir kt. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teismo įtraukiama dalyvauti procese arba įstoja į procesą savo iniciatyva, kad pateiktų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jai pavestas funkcijas, ginant vaikų interesus (CPK 49 str. 2 d., 50 str. 2 d.). Tačiau VTAT, dalyvaujanti procese išvadai duoti, turi ne šalies, o kito proceso dalyvio procesines teises - susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad yra būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas, gali Tarnybą į bylą įtraukti savo iniciatyva, tačiau šis argumentas neturi įtakos skundžiamos nutarties rezultatui.
Pažymėtina, kad ieškovė, parengusi ieškinį CPK numatyta tvarka, vėl gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisti išlaikymo vaikams dydžio padidinimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.