Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-881-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-30
Bylos Nr.: 2A-881-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15139-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Daugesa“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-881-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15139-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.6.1.3.6.;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Daugesa“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Komunalinis butų ūkis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 7 062,19 Eur skolą ir 359,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė administruoja daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esančią negyvenamąją patalpą (plotas 284,37 m²) paveldėjo atsakovas R. P.. 7 062,19 Eur skola susidarė už suteiktas administravimo, techninės priežiūros paslaugas, atliktus remonto darbus ir kaupiamąsias lėšas remonto darbams adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. Skola už suteiktas administravimo paslaugas yra 342,09 Eur, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota po 25,12 Lt, 2015 m. sausio mėn. priskaičiuota 7,30 Eur, o nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. po 7,28 Eur; skola už suteiktas techninės priežiūros paslaugas yra 949,34 Eur, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. priskaičiuota po 69,78 Lt, 2015 m. sausio mėn. priskaičiuota 20,23 Eur, o nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. po 20,19 Eur; skola už kaupiamąsias lėšas yra 673 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 gegužės mėn. priskaičiuota po 24,71 Eur, nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. po 38,93 Eur, nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. po 14,22 Eur; už stogo remonto darbus skola yra 4 620,93 Eur; skola už skydinės remonto darbus 39,96 Eur; už avarinės darbus 119,58 Eur; iš viso 7 062,19 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti patikslintame ieškinyje nurodytas sumas, jas turi įrodyti, pateikti rašytinius įrodymus, kokie namo remonto darbai buvo vykdomi, ar dėl šių darbų buvo informuotas atsakovas, ar ir kiti namo gyventojai pritarė, tačiau tokių įrodymų nėra pateikusi. Dėl namo stogo remonto svarbu nustatyti stogo remonto pagrįstumą. Nors ieškovė ir nurodė, kad administruojamame name (duomenys neskelbtini), buvo atlikti stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai, o už šiuos darbus sumokėtos lėšos paskirstytos visiems namo gyventojams proporcingai, tačiau taip ir nepateikė įrodymų, jog šiems darbams pritarė visi, ar daugiau, nei 50 procentų namo gyventojų. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateikto patalpų, (duomenys neskelbtini), savininkų sąrašo, name tuo metu buvo dvidešimt keturios gyvenamosios ir trys negyvenamosios patalpos, viso dvidešimt septynios patalpos, t. y. 27 balsai. Iš 2013 m. birželio 5 d. vykusio susirinkimo protokolo Nr. 12 matyti, kad vienas iš svarstomų klausimą buvo stogo remonto darbai, sprendimas priimtas, tačiau šiame susirinkime sprendimų priėmimui nebuvo surinktas reikiamas kiekis balsų, nes balsavo tik 13 biuletenių, kai pagal namo dokumentus sprendimui priimti reikalingas kiekis yra mažiausiai 14 balsų. Ieškovė savo vienasmeniškais veiksmais pažeidė tvarką, reglamentuojančią bendraturčių susirinkimo sušaukimą. Atsakovas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 7 062,19 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 395,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai bei 36,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra nuosavybės teise jam priklausančios negyvenamosios patalpos, stogo remontą bei apmokėjimo už suteiktas namo techninės priežiūros paslaugas. Dėl kitų įmokų skaičiavimo ir mokėjimo pagrįstumo ginčo tarp šalių nekilo.

5. Teismas, pasisakydamas dėl skolos už suteiktas administravimo paslaugas ir kaupiamąsias lėšas priteisimo, iš ieškovės pateikto patalpų apyvartos žiniaraščio nustatė, kad nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. atsakovas turėjo sumokėti 342,09 Eur už administravimo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. buvo skaičiuojama atsakovui po 25,12 Lt, 2015 m. sausio mėn. - 7,30 Eur, o nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. po 7,28 Eur, skola už kaupiamąsias lėšas yra 673 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 gegužės mėn. priskaičiuota po 24,71 Eur, nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. po 38,93 Eur, nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. po 14,22 Eur, iš viso 1 015,09 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovas su šiomis sumomis sutiko, prieštaravimų dėl jų nepareiškė ir įrodymų apie jos sumokėjimą nepateikė, todėl sprendė, jog esant pateiktiems ieškovės rašytiniams įrodymams ši suma priteistina iš atsakovo.

6. Pasisakydamas dėl skolos už stogo remontą priteisimo teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 23 d. buvo surašytas defektinis aktas, kuriame nustatyta, jog namo (duomenys neskelbtini), asbocementiniai stogo lakštai sutrūkę, stoginiai latakai prarūdiję kiaurai, vietomis nukritę, atskirose vietose grebėstai ir gegnės supuvę. Pratekėjimai visose laiptinėse, ventiliaciniai kaminai suirę. Šį defektinį aktą pasirašė komisija, susidedanti iš Kauno komunalinis ir butų ūkis vyr. specialisto R. M., vadybininkės R. B. ir vadybininko A. N., buvo nutarta pakeisti 145 m1 latakų, 108 m1 lietvamzdžių, 9 vnt. įlajų, 9 vnt. nuolajų, pakeisti gegnes, grebėstus, perdengti beasbestiniu šiferiu 995 m²., suremontuoti ventiliacinius kaminus. Numatytiems statybos darbams atlikti 2014 m. balandžio 7 d. tarp Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo I. M., ir UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ buvo pasirašyta Rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ įsipareigojo atlikti namo stogo remonto darbus adresu, (duomenys neskelbtini), darbų kaina numatyta 97 000 Lt. Iš 2014 m. birželio mėnesio atliktų darbų akto Nr. 192 matyti, kokie statybos darbai buvo atlikti adresu (duomenys neskelbtini), ir kad darbų atlikta už 94 199,25 Lt, atliktus darbus priėmė ir atliktų darbų aktą pasirašė namo atstovė I. M.

7. Teismo vertinimu, kadangi atsakovui priklauso negyvenamosios patalpos - parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini), jo pareiga išlaikyti bendrojo naudojimo objektą yra nustatyta įstatymu, todėl atsakovas privalo prisidėti prie bendrojo namo konstrukcijų išlaikymo ir tvarkymo, šiuo atveju prie stogo remonto išlaidų padengimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo stogas (duomenys neskelbtini), buvo suremontuotas, o kad remontas buvo atliekamas, neginčijo ir atsakovas.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė 2018 m. gruodžio 11 d. papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiesiogines išlaidas, kurios yra 67 529,56 Lt, sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingi materialiniai ir darbo ištekliai t. y. medžiagos, mechanizmai, darbuotojų darbo užmokestis. Netiesiogines išlaidas, kurių suma yra 10 321,06 Lt, sudaro bendros išlaidos ūkio reikmėms, mokesčių dalis apskaičiuota procentais nuo darbininkų darbo užmokesčio ir numatomas rangovo pelnas t. y. 5 proc., kuris apskaičiuotas nuo tiesioginių ir netiesioginių išlaidų. Atstovė bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino, kad viso darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvai taikyti pagal 2013 metų kovo mėnesį Aplinkos ministerijos patvirtintas statinių statybos kainas, darbų priėmimo aktas buvo parengtas vadovaujantis įstatymais bei rinkos kainomis. Be to, atsakovas nebuvo sukaupęs kaupiamųjų lėšų, todėl nebuvo išminusuota jokia suma iš reikalaujamos priteisti 4 620,93 Eur sumos už stogo remontą. Atsakovui už stogo remontą buvo paskaičiuota pagal negyvenamųjų patalpų plotą (284,37 m²) ir apmokestinamas visai sumai. Atstovė pažymėjo, kad visi namo gyventojai moka mokesčius ir už stogo remontą yra visi sumokėję, išskyrus atsakovą, jis nuo 2013 metų nemoka mokesčių.

9. Pasisakydamas dėl skolos už suteiktas techninės priežiūros paslaugas priteisimo, teismas nustatė, jog UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ užduotyse – paskyrose yra užfiksuota, kokiu adresu, kas kreipėsi dėl gedimo šalinimo, kokie darbai buvo atlikti, darbuotojo atvykimo ir išvykimo laikas. Taip pat prie kiekvienos paskyros - užduoties yra pateikta išlaidų skaičiuotė, kurioje pažymėta, kiek laiko truko gedimo šalinimas, įkainis ir suma. Užduotyse – paskyrose matyti, kad pagrindinis gedimas buvo namo kanalizacija, šis gedimas buvo fiksuojamas beveik kiekvieną mėnesį. Ieškovės atstovė nurodė, kad už technines paslaugas yra mokama pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus ir metodiką. Kadangi tarifai keitėsi, todėl skirtingais mėnesiais buvo mokama skirtinga suma. Užduotis - paskyras suformuoja ieškovė, gavus gyventojų nusiskundimą, tai yra bendro naudojimo įranga, už kurią atsakovas turi sumokėti pagal patalpų plotą. Atsakovo skola nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. sudaro 949,34 Eur. Atsakovo prievolė pagal nustatytus tarifus ir jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje prisidėti prie pastato techninės priežiūros ir eksploatacijos yra besąlyginė ir imperatyvi.

10. Teismas sprendė, jog atsakovui tarifo dydžio neginčijant ir nepateikus kitokių paskaičiavimų, 949,34 Eur skola už suteiktas techninės priežiūros paslaugas ir 4 620,93 Eur už stogo remontą priteistina iš atsakovo ieškovei.

11. Teismas taip pat nurodė, jog byloje pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 43 (1 t., b. l. 176) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad name adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami avariniai elektros skydinės remonto darbai. Šalinant gedimą buvo atliekama automatinių jungiklių demontavimas, jungiklių montavimas, bendra darbų kaina yra 235,91 Eur, atsakovui tenkanti dalis (284.27 m²) sudaro 39,96 Eur. 2015 m. gegužės mėn. buvo atlikti avariniai elektros apšvietimo instaliacijos bendro naudojimo patalpose keitimo ir remonto darbai. Šių darbų atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 332 (1 t., b. l. 170-171), kuriame elektros apšvietimo remonto darbų kaina nurodyta 1 873,25 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudaro 317,28 Eur. Iš apyvartos žiniaraščio už paslaugas nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. matyti, kad nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. buvo atlikta remonto darbų už 119,58 Eur. Šią sumą už avarinius remonto darbus byloje patvirtina išrašytos PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 51-55, 57, 61), iš viso už avarinės darbus atsakovui paskaičiuota 476,82 Eur. Atsakovas įrodymų, kad šios sumos sumokėtos ieškovei nepateikė, todėl teismas sprendė, jog 476,82 Eur priteistini iš atsakovo ieškovei.

12. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 7 062,19 Eur skola už suteiktas namo administravimo, techninės priežiūros paslaugas, atliktus remonto darbus, kaupiamąsias lėšas laikytina pagrįsta, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovė neteisingai skaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įrodymų apie šios sumos sumokėjimą taip pat nepateikė, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 7 062,19 Eur skolą (CK 4.76, 4.82, 4.85, 6.38, 6.59 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde atsakovas R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl 6 047,10 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be jokio teisinio pagrindo priteisė iš atsakovo lėšas už stogo remontą, kadangi privalomai turėjo būti visų gyventojų (daugiau nei 50 proc.) pritarimas, antra, net ir esant teisiniam pagrindui priteisti iš atsakovo stogo remonto kaštus, teismas neįvertino sukauptų lėšų panaudojimo ir galėjo skaičiuoti tik neapmokėtus kaštus, minusavus surinktas kaupiamąsias lėšas 48 981,50 Lt sumoje. Teismas, priteisdamas skolą už stogo remonto darbus, kaip pagrindą rėmėsi 2013 m. balandžio 23 d. defektiniu aktu, tačiau šis aktas surašytas ir pasirašytas vienašališkai tik ieškovės darbuotojų, jis niekada nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini), gyventojams ir savininkams. Apžiūrint stogą ir vertinant stogo būklę taip pat nedalyvavo nei vienas namo gyventojas ar savininkas. Minėtu defektiniu aktu niekada nebuvo vadovaujamasi šaukiant gyventojų susirinkimus dėl stogo remonto ar atliekant stogo remonto darbus.

13.2. Nors ieškovė ir nurodė, kad administruojamame name (duomenys neskelbtini), buvo atlikti stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai, o už šiuos darbus sumokėtos lėšos paskirstytos visiems namo gyventojams proporcingai, tačiau nepateikė įrodymų, kad šiems darbams pritarė visi, ar daugiau nei 50 proc. namo gyventojų, o pateikti įrodymai, yra dviprasmiški ir prieštaringi. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateikto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sąrašo, name yra 24 gyvenamosios ir 3 negyvenamosios patalpos, iš viso 27 patalpos (2 t., b. l. 79-82). Spręstina, kad sprendimui dėl stogo ir nuotekų vamzdyno remonto darbų, įgaliojimų suteikimo ir kt., vadovaujantis CK 4.84 straipsniu, priimti reikėjo nemažiau kaip 14 balsų. Šiuo atveju dėl stogo remonto darbų buvo pravestas balsavimas raštu ir surašytas 2013 m. birželio 5 d. protokolas Nr. 12 bei pakartotinai buvo šaukiamas susirinkimas 2013 m. birželio 17 d. (protokolas Nr. 32). Nežiūrint į balsavimo biuletenyje nurodytą konkretų balsavimo tekstą, pateiktame 2013 m. birželio 5 d. balsavimo raštu balsavimo skaičiavimo komisijos protokole Nr. 12 buvo surašytas kardinaliai skirtingas balsavimo tekstas, kas patvirtina, kad minėtas protokolas buvo suklastotas. Be to, 2013 m. birželio 5 d. vykusiame susirinkime, sprendimų priėmimui nebuvo surinktas reikiamas kiekis balsų, nes balsavo tik 13 biuletenių. Kadangi name (duomenys neskelbtini), patalpų yra 27, o iš protokolo matyti, kad balsavimo biuletenių išsiųsta (įteikta) tik 21, todėl akivaizdu, kad ne visiems patalpų savininkams buvo įteikti balsavimo raštu biuleteniai, nebuvo informuoti apie darbotvarkę. Minėtas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą ir jis negali būti laikytinas teisėtu. Be to, dėl įgalioto atstovo I. M. paskyrimo balsavo tik 11 balsų, kas akivaizdu, kad ji neturėjo teisės atstovauti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir pasirašyti 2014 m. balandžio 7 d. Rangos sutarties Nr. 14/14, darbų priėmimo aktų ir kitų dokumentų.

13.3. Analogiški sprendimų priėmimo pažeidimai nustatytini ir 2015 m. birželio 1 d. vykusiame susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nuotekų vamzdyno keitimo. Iš balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad išsiųsta (įteikta) balsavimo biuletenių 22, o ne 27, sprendimas priimtas 13 balsų. Konstatuotina, kad apie vykusį susirinkimą nebuvo informuoti visi namo patalpų savininkai, sprendimas priimtas nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus.

13.4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš pasirašant Rangos sutartį namo gyventojai jau buvo sukaupę 48 981,50 Lt kaupiamųjų lėšų“. Apeliantas pažymi, kad balsavimo raštu biuleteniuose gyventojams buvo siūloma pradėti namo stogo remontą tik sukaupus 70 proc. remonto kaštų kaupiamųjų lėšų. Šiuo atveju pagal pasirašytą 2014 m. balandžio 7 d. rangos sutartį 14/14 stogo remonto darbų kaina buvo nurodyta 97 000 Lt, tokiu būdu rangos sutartis galėjo būti pasirašyta ir statybos remonto darbai pradėti tik tuomet, kai namo gyventojai būtų sukaupę 70 proc. kaupiamųjų lėšų, kurios turėjo sudaryti ne mažiau kaip 67 900 Lt. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kiek rangos sutarties pasirašymo momentu buvo surinkta kaupiamųjų lėšų, kad tikrai buvo surinkta 48 981,50 Lt ir kad minėti pinigai buvo užskaityti atliekant stogo remonto darbus.

13.5. UAB „Travers“ ginčo patalpas buvo įsigijęs 1997 m. liepos 29 d. pagal turto pardavimo be varžytinių aktą 277-17/2000. Ieškovė, kaip administratorė, pradėjo veikti tik 2006 metais. Laikotarpiu iki patalpos buvo parduotos V. S. P. (2013-04-30 pirkimo pardavimo sutartis), visus mokesčius, tarp jų ir kaupiamąsias lėšas pagal užimamą plotą, UAB „Travers“ mokėjo ieškovei. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai nurodė, jog nebuvo sukauptos jokios lėšos nei iš UAB „Travers“, nei iš V. S. P., kadangi sukauptas lėšas iš UAB „Travers“ tiesiog pasisavino, o atsiradus naujam savininkui iš jo reikalauja visą pinigų sumą, kurią tariamai turi apmokėti atsakovas.

13.6. Pirmos instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir nesant teisinio pagrindo priteisė iš atsakovo nuolatinės techninės priežiūros išlaidas. Administravimo paslaugų pagrindimui ieškovės pateiktos užduotys-paskyros yra tik ieškovės vidaus veiklos dokumentai ir jie negali būti vertinami kaip tinkamas ir patikimas įrodymas, kad ieškovė tikrai atliko juose nurodomus darbus ir paslaugas. Nors teismas jais vadovavosi, tačiau jie nėra tinkamai užpildyti, juose nėra nurodoma užduoties vykdymo ir darbo užbaigimo laikas, nėra darbų priėmimo, nėra aišku, kodėl analogiški darbai atlikti beveik kas mėnesį, kokiu pagrindu nustatyti darbų valandiniai įkainiai.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

14.1. Apelianto teiginiai, kad pirmos instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė iš jo lėšas už stogo remonto darbus, yra nepagrįsti. Ieškovė, kaip namo administratorė, atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, vykdė statinio apžiūrą, įvertino namo stogo būklę, nustačiusi, kad ji yra netinkama, informavo gyventojus apie blogėjančią stogo būklę, buvo iškabinti namo laiptinėje skelbimai, renkami balsavimo raštu biuleteniai. Bendra namo finansinė būklė buvo teigiama, butų ir kitų patalpų savininkai pasirašant rangos darbų sutartį dėl stogo remonto darbų buvo sukaupę 48 981,50 Lt. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad stogo būklė buvo pripažinta netinkama, asbocementiniai stogo lakštai sutrūkę, stoginiai latakai prarūdiję, lietvamzdžiai kiauri, vietomis nukritę, atskirose vietose grebėstai ir gegnės supuvę, ventiliaciniai kaminai suirę. 2013 m. balandžio 23 d. defektinį aktą surašė UAB Kauno butų ūkio techninės priežiūros specialistai, turintys atitinkamą išsilavinimą bei darbinę patirtį, abejoti šio dokumento pagrįstumu nėra pagrindo. Atliktų darbų akte matyti, kokie darbai buvo atlikti remontuojant stogą, kokiais kiekiais ir kaina, kuri buvo paskaičiuota remiantis Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, įregistruotomis ir paskelbtomis Statybos produkcijos sertifikavimo centro Aplinkos ministro pavedimu (2006-10-26 įsakymas Nr. D1-492) bei „Statinio projektavimas“ (2010-09-27 įsakymas Nr. D1-808) nurodytais statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Atlikus stogo remonto darbus, jokių su tuo susijusių pretenzijų ieškovė negavo, visi butų ir kitų patalpų savininkai už remonto darbus yra atsiskaitę, išskyrus atsakovą.

14.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra pripažįstamas pagrindine namo konstrukcija LR CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovui tenka pareiga prisidėti prie jo išlaikymo. Kadangi stogas buvo avarinės būklės, jis neatitiko privalomų teisės aktų reikalavimų dėl statinių naudojimo ir priežiūros, tai lėmė imperatyvią atsakovo pareigą prisidėti prie išlaidų dalies atlyginimo, net jeigu dėl darbų atlikimo nėra gauti pusę butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai (LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis). Atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pasisavino UAB „Travers“ sukauptas kaupiamąsias lėšas, o atsiradus naujam savininkui, iš jo reikalaujama visa pinigų suma. Byloje pateiktas 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. skolų apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad buvęs patalpų savininkas UAB „Travers“ parduodamas patalpas buvo sumokėjęs visus mokesčius, o patalpas įsigijusiai V. S. P. mokesčiai buvo skaičiuojami be jokių ankstesnių skolų. UAB „Travers“ prievolės mokėti kaupiamąsias lėšas neturėjo, todėl sukauptų lėšų nebuvo. Kadangi nei V. S. P., nei atsakovas kaupiamųjų lėšų į namo kaupiamąją sąskaitą nemokėjo, atlikus stogo remonto darbus nebuvo sukaupusi jokių lėšų, sąskaitoje buvo pateikta visa atsakovui proporcingai pagal nuosavybės teise valdomą plotą (284,37 m²) tenkanti suma už stogo remonto darbus (4 620,93 Eur) bei už kitus name atliktus remonto darbus.

14.4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą priteisdamas iš atsakovo skolą už neapmokėtas techninės priežiūros paslaugas. Ieškovė mokesčius už techninės priežiūros paslaugas apskaičiavo vadovaudamasi įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais techninės priežiūros tarifų apskaičiavimo metodiką. Mokestis skirtingais mėnesiais kito, kadangi keitėsi taikomi tarifai. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (užduotimis-paskyromis) ieškovė įrodinėjo suteiktų techninės priežiūros darbų apimtį, kuri priklausė nuo namo gyventojų iškvietimų dėl pastebėtų namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name gedimų. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, dažniausiai buvo kviečiama dėl namo nuotekų tinklų gedimo, dėl ko ir buvo atlikti nuotekų remonto darbai. Užduotyse-paskyrose fiksuota informacija apie darbo trukmę nėra reikšminga apskaičiuojant techninės priežiūros mokesčius gyventojams, ši informacija reikšminga apskaičiuojant darbo užmokestį darbininkams, kurie atliko darbus. Techninės priežiūros mokestis gyventojams nekinta priklausomai nuo atlikto darbo laiko, šio mokesčio dydis yra apskaičiuotas remiantis metodikomis ir priskaičiuojamas butų ir kitų patalpų savininkams kas mėnesį, nepaisant atliktų darbų trukmės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad sumos skaičiuojamos pagal išdirbtą laiką yra neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininko prievolės apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra nuosavybės teise jam priklausančios negyvenamosios patalpos, stogo remontą bei apmokėjimo už suteiktas namo techninės priežiūros paslaugas, įrodymų pakankamumo ir jų tinkamo vertinimo.

17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 paskirta Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“ (šiuo metu - UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“), (1 t. b. l. 7-74). Šiame name negyvenamoji patalpa - parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. S. P. ir 2013 m. birželio 3 d. panaudos sutarties pagrindu perduota trečiajam asmeniui UAB „Daugesa“ (1 t., b. l. 26). Mirus V. S. P. patalpas adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjo R. P. (3 t., b. l. 13). 2013 m. balandžio 23 d. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ surašė namo (duomenys neskelbtini), defektinį aktą, kuriame įvertinta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo dangos būklė ir pateiktos išvados, jog asbocementiniai stogo lakštai sutrūkę, stoginiai latakai prarūdiję kiaurai, vietomis nukritę atskirose vietose grebėstai ir gegnės supuvę. Pratekėjimai visose laiptinėse, ventiliaciniai kaminai suirę ( 2 t., b. l. 22). Statybos darbams atlikti 2014 m. balandžio 7 d. tarp Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , atstovaujamo I. M. ir UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ buvo pasirašyta Rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ įsipareigojo atlikti namo stogo remonto darbus adresu, (duomenys neskelbtini), darbų kaina 92 225,24 Lt ( 2 t., b. l. 168). Byloje pateiktas 2014 m. birželio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. 192, kuriame nurodoma, kokie statybos darbai buvo atlikti, adresu (duomenys neskelbtini), ir kad darbų atlikta už 94 199,25 Lt (3 t., b. l. 114-116)., atliktus darbus priėmė ir atliktų darbų aktą pasirašė namo atstovė I. M.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškovė UAB „Komunalinis butų ūkis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. 7 062,19 Eur skolą ir 359,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo ieškovei 7 062,19 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 395,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog nebuvo gautas visų gyventojų (daugiau nei 50 proc.) pritarimas stogo remonto darbams; antra, net ir esant teisiniam pagrindui priteisti iš atsakovo stogo remonto kaštus, teismas neįvertino namo bendrasavininkių sukauptų 48 981,50 Lt lėšų panaudojimo remontui; administratorė surinktas kaupiamąsias lėšas (48 981,50 Lt) iš UAB „Travers“ pasisavino, o atsiradus naujam savininkui, iš atsakovo reikalauja visą pinigų sumą, kurią tariamai panaudojo stogo remontui (skundo 13.1-13.5. punktai); teismas nesant teisinio pagrindo priteisė iš atsakovo namo nuolatinės techninės priežiūros išlaidas (skundo 13.6 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti skolą už gyvenamojo namo stogą

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti privalomuosius reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto metu galiojęs Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, nustatė gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo tvarką, bei daugiabučių namų techninės priežiūros darbų sąrašą. Šio akto 5.1 straipsnis numatė privalomąjį reikalavimą išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančius esminius statinio reikalavimus, o esant reikalui, įpareigojo namo administratorių vykdyti gyvenamojo namo atnaujinimo ir remonto darbus (7.3 ir 8.3 punktai). Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 23 d. ieškovė surašė namo (duomenys neskelbtini), defektinį aktą, kuriame buvo įvertinta namo stogo dangos būklė ir pateiktos išvados, jog asbocementiniai stogo lakštai sutrūkę, stoginiai latakai prarūdiję kiaurai, vietomis nukritę atskirose vietose grebėstai ir gegnės supuvę, yra matomi vandens pratekėjimai visose laiptinėse, ventiliaciniai kaminai suirę ( 2 tomas, b. l. 22). Pateiktame į bylą 2013 m. birželio 5 d. įvykusio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad buvo svarstomas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto klausimas. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti (1 tomas, b. l. 167), jog buvo vykdoma butų savininkų apklausa dėl namo stogo remonto, iš 21 butų savininkams išsiųstų (įteiktų) biuletenių, gauti 13 balsavimo biuletenių, juose stogo remonto darbams pritarė trylika butų savininkų, vienas – nepritarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog butų savininkų apklausa dėl būtinumo remontuoti stogą įvyko, sprendimas remontuoti priimtas butų savininkų balsų dauguma. Šios pirmiau nurodomos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog nebuvo gautas būtinas gyvenamojo namo butų savininkų pritarimas gyvenamojo namo stogo remontui.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo rūpintis bendrojo naudojimo objektais - juos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo stogas yra pripažįstamas pagrindine namo konstrukcija LR CK 4.82 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovui tenka įstatyme įtvirtinta pareiga prisidėti prie jo būklės išlaikymo. Kadangi stogas iki remonto buvo avarinės būklės, jis neatitiko privalomų statinio naudojimo reikalavimų, kas lėmė pareigą jį remontuoti, o atsakovui prisidėti prie remonto išlaidų dalies atlyginimo, net jeigu dėl darbų atlikimo nebūtų gauti būtini pusės butų ir kitų patalpų savininkų sutikimai (LR CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs aktualią praktiką nagrinėjamu klausimu, „namo remonto išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar buto ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

21. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais pagrindė reikalaujamą priteisti iš atsakovo 4 620,93 Eur sumą už stogo remonto darbus. Ieškovė skolos už atliktą stogo remontą ir techninės priežiūros paslaugas dydžiui pagrįsti į bylą pateikė 2012 m. balandžio 27 d. lokalinę sąmatą, 2014 m. birželio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 192, 2015 m. kovo mėnesio lokalinę sąmatą, 2015 m. gegužės mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 332, 2015 m. sausio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 43, 2015 m. spalio mėnesio atliktų darbų aktą Nr. 580, 2011.09.01 – 2015.01.01 skolų apyvartos žiniaraštį, 2013.06 – 2017.04 skolų apyvartos žiniaraštį, tarpusavio skolų suderinimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, užduotis-paskyras (1 t., b. l. 27-67, 114-155, 168-173, 176, 2 t. b. l. 74, 75, 3 t., b. l. 11, 12, 114-116, 170-171). Į bylą pateiktas 2014 m. birželio mėn. surašytas stogo remontų darbų priėmimo aktas Nr. 192 patvirtina, kad stogo remonto darbai buvo atlikti už 94 199,25 Lt (3 tomas, b. l. 114-116). Atsakovui už stogo remontą buvo paskaičiuota pagal turimą negyvenamųjų patalpų plotą (284,37 m²) 4 620,93 Eur suma yra teisinga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nei pirmosios instancijos teismui nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų ir paskaičiavimų, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje namo dalinėje nuosavybėje (CPK 178 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog skaičiuojant priteistiną skolos už stogo remontą sumą, turėjo būti įskaičiuota namo bendrasavininkių sukauptos 48 981,50 Lt lėšos. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir buvusi patalpų savininkė jo motina P. niekada nevykdė prievolės mokėti kaupiamųjų lėšų gyvenamojo namo remontui, todėl skaičiuojant skolos sumą pagrįstai nebuvo išminusuota jokia suma iš reikalaujamos priteisti 4 620,93 Eur sumos už stogo remontą. Leistinais įrodymais yra nepagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė pasisavino UAB „Travers“ sukauptas kaupiamąsias lėšas. UAB „Travers“ prievolės mokėti kaupiamąsias lėšas neturėjo, todėl šios bendrovės vardu sukauptų lėšų pas namo administratorę nebuvo.

Dėl reikalavimo priteisti skolą už suteiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros paslaugas

23. Pateiktose į bylą UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ užduotyse – paskyrose yra užfiksuota kokie darbai ginčo name buvo atlikti, yra pateikta išlaidų skaičiuotė, kurioje pažymėta kiek laiko truko gedimo šalinimas, darbų įkainis ir suma (1 t. b. l. 114-156). Nustatyta, kad už namui suteiktas technines paslaugas yra mokama pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus patvirtintus tarifus ir metodiką, bei LR Vyriausybės patvirtintą butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. T-181, 1 t., b. l. 84-90, LR Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 390, 1 t., b. l. 92-97, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. A-788, 1 t., b. l. 98-107). Byloje pateiktas nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio apyvartos žiniaraštis (3 tomas, b. l. 11-12) patvirtina, kad techninės priežiūros paslaugos nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo skaičiuojamos po 69,78 Lt iki 2014 m. gruodžio mėnesio, nuo 2015 m. sausio mėnesio skaičiuojamos po 20,23 Eur, nuo 2015 m. vasario mėnesio – po 20,19 Eur iki 2017 m. balandžio mėnesio. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo skola nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio sudaro 949,34 Eur sumą. Todėl ši suma pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista ieškovei iš atsakovo pagrįstai.

24. Į bylą pateiktas atliktų darbų aktas Nr. 43 (1 t., b. l. 176) patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad name adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami avariniai elektros skydinės remonto darbai. Šalinant gedimą buvo atliekama automatinių jungiklių demontavimas, jungiklių montavimas, bendra darbų kaina yra 235,91 Eur, atsakovui tenkanti dalis (284.27 m²) sudaro 39,96 Eur. 2015 m. gegužės mėnesį buvo atlikti avariniai elektros apšvietimo instaliacijos bendro naudojimo patalpose keitimo ir remonto darbai. Šių darbų atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 332 (1 t., l. 170-171), kuriame elektros apšvietimo remonto darbų kaina nurodyta 1873,25 Eur, atsakovui tenkanti dalis sudaro 317,28 Eur. Iš pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio matyti, kad nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio buvo atlikta remonto darbų už 119,58 Eur. 119,58 Eur priskaičiuotą sumą už avarinius remonto darbus byloje patvirtina išrašytos PVM sąskaitos - faktūros (1 t., b. l. 51-55, 57, 61) viso už avarinės darbus atsakovui paskaičiuota 476,82 Eur. Atsakovas įrodymų, kad šios sumos sumokėtos ieškovei nepateikė, todėl 476,82 Eur suma iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista pagrįstai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo atsakovo mokėtinas sumas už suteiktas gyvenamojo namo techninės priežiūros paslaugas, taip pat duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininko prievolę apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą ir remontą, todėl sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė bylinėjimosi išlaidų neturėjo. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 8,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t. b. l. 30). Apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,53 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas