- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eI2-3552-394/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02088-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Ieva Likienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ atstovei advokatei Ievai Likienei,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Arūnui Skučui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto vystymo grupė“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ38233 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovė advokatė Ieva Likienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d. UAB „Transporto vystymo grupė“ atžvilgiu buvo priimtas Lietuvso Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimas Nr. NUĮPB38233 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo paskirta 200 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 62 straipsnio 4 dalį, kadangi leido trečiųjų šalių piliečiams R. A. ir B. Y., kurie buvo įdarbinti bendrovėje, 2024 m. balandžio 22 d. dirbti statybvietėje (duomenys neskelbtini), pagalbiniais darbininkais. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 19 d. surašė nutarimą, kuriame nurodė protokole nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pripažino padarytą pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d. VDI pareigūnas atliko patikrinimą statybvietėje, kurioje statomas naujas administracinės paskirties pastatas. Patikrinimo metu rasti dirbantys užsieniečiai R. A. ir B. Y., kurie pastato trečiame aukšte rinko statybinį laužą. Šie užsieniečiai įdarbinti bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais. Patikrinimo metu užsieniečiai žodžiu ir raštu paaiškino, kad jie šiuo metu laukia išvykimo reiso į Europą ir jiems darbdavio buvo nurodyta nuvykti į statybvietę surinkti metalo laužą ir jį pervežti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nes bendrovė jokio pažeidimo pagal UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą nepadarė. Pareiškėja buvo įdarbinusi trečiųjų šalių piliečius UAB „Transporto vystymo grupė“ visiškai teisėtai, nepažeisdama jokių teisinio reguliavimo taisyklių ir trečiųjų šalių piliečiai bendrovėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Bendrovė nebuvo įdarbinusi trečiųjų šalių piliečių į kitas įmones. Bendrovė teisėtai įdarbino užsieniečius pagal UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, taip pat nekeitė jų darbo funkcijų į pagalbinių darbininkų. Pažymėjo, kad statybos aikštelė, kurioje užsieniečiai buvo rasti dirbantys pagalbiniais darbininkais, nėra valdoma pareiškėjos. Pareiškėja teigia, kad pritaikius UĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas sankcijas, būtų pažeistas proporcingumo principas – sankcija sukeltų neigiamus padarinius visai bendrovei, o taip pat ir daliai jos darbuotojų, įskaitant užsieniečius (tame tarp ir ukrainiečius), kuriems nebūtų pratęsiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėja 200 Eur baudą sumokėjo iš karto gavusi nutarimą ir nesiruošė jo skųsti, nors ir manė, kad jis yra nemotyvuotas ir neteisėtas, tačiau pareiškėjai baudos sumokėjimo metu dar nebuvo žinoma, kad ji vienerius metus negalės įdarbinti jokių užsieniečių, o visi kiti užsieniečiai, dėl kurių bendrovė jau pateikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui, negalės būti įdarbinti. Tai, kad pareiškėjos vadovė protokole pažymėjo, jog su pažeidimu sutinka ir gailisi, nereiškia, kad bendrovės vadovė suprato teisines pasekmes. Akivaizdu, kad tokios pasekmės pareiškėjai sukels didžiulius nuostolius, dėl kurių ji negalės vykdyti savo veiklos, o galimai – bankrutuoti, nes bendrovė Lietuvoje neranda tolimųjų reisų vairuotojų Lietuvos piliečių, kurie gali būti įdarbinti be Migracijos departamento įsiterpimo. Pareiškėja mano, kad atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirtos 200 Eur dydžio baudos pasekmės dėl negalėjimo įdarbinti naujus užsieniečius ateityje ir esamiems darbuotojams pratęsti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, būtų aiškiai per didelės bei turinčios neigiamos įtakos pareiškėjos veiklai. Pažymėjo, kad darbo sutartys tarp užsieniečių ir bendrovės buvo sudarytos, SODRAI apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta laiku, buvo mokami visi reikalingi mokesčiai. Užsieniečiai turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje tarpininkaujant pareiškėjai, nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ar užsieniečių įdarbinimo pažeidimų padaryta nebuvo. Jokia žala nebuvo padaryta nei valstybės finansų sistemai, nei viešiesiems interesams ar valstybės saugumui. Palikus galioti nutarimą, pareiškėjai bus sukelta neatitaisoma didelė žala, nes visi bendrovės įdarbinti darbuotojai negalės prasitęsti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, o bendrovė vienerius metus negalės įdarbinti naujų darbuotojų – užsieniečių. Atkreipė dėmesį, kad iš nutarimo nėra aišku, kodėl yra laikoma, jog užsieniečiai yra įdarbinti bendrovėje „Transporto vystymo grupė“ pažeidžiant UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies sąlygas. Neaišku, kodėl padaryta išvada, jog būtent bendrovė leido dirbti užsieniečiam, kurie įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojais, kitą darbą, t. y. pagalbiniais darbininkais statybų aikštelėje. Iš nutarimo neaišku ir tai, kokiam subjektui priklauso aikštelė, kur buvo rasti dirbantys darbuotojai pagalbiniais darbininkais ir kodėl būtent bendrovė kalta dėl užsieniečių funkcijų keitimo be Migracijos departamento žinios.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jos atstovas Arūnas Skučas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. buvo atliktas patikrinimas statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje statomas naujas administracinės paskirties pastatas. Patikrinimo metu rasti dirbantys užsieniečiai, kurie pastato trečiame aukšte rinko statybinį laužą. Nustatyta, kad tai UAB „Transporto vystymo grupė darbuotojai – R. A., B. Y.. Iki patikrinimo pabaigos darbuotojai nepateikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotų „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų“. Patikrinimo metu nustatyta, kad naujai statomo administracinės paskirties pastato statytojas (užsakovas) UAB „TVG valda“. Patikrinimo metu darbuotojai žodžiu ir raštu paaiškino, kad jie šiuo metu laukia išvykimo / reiso į Europą kaip tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai, todėl jiems esant laisvesniems, bazėje (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė pasiimti krovininį mikroautobusą Mercedes – B. S. su priekaba, nuvykti į statybvietę (duomenys neskelbtini) mieste, surinkti metalo laužą ir jį parvežti į (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 24 d. UAB „Transporto vystymo grupė“ pateikė statybvietėje dirbusių darbuotojų darbo sutartis, kuriose nurodoma, kad minėti užsieniečiai įmonėje įdarbinti pagal trūkstamų profesijų sąrašą – Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. UAB „Transporto vystymo grupė“ vadovo pavaduotojas ir UAB „TVG valda“ įmonės vadovas Ž. R. paaiškino, kad minėtiems užsieniečiams nebuvo suformuoti „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodai“, nes buvo įsitikinęs, jog šiuos dokumentus statybvietėje privalo turėti tik statybininkai. Taip pat paaiškino, kad UAB „TVG valda“ užtikrina, jog visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus“. Ž. R. nurodė, kad su padarytais teisės pažeidimas sutinka ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Atsakovė nustatė, kad trečiųjų šalių piliečiai UAB „Transporto vystymo grupė“ įdarbinti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, tačiau statybvietėje atliko pagalbinio darbininko funkcijas. Šiais savo veiksmais darbdavys UAB „Transporto vystymo grupė“ neužtikrino, kad minėti užsieniečiai atliktų tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti. Darbdavio atsakingas asmuo neužtikrino, kad įmonės darbuotojams (užsieniečiams), kurie statybvietėje atliko statybos darbus, būtų suformuoti „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodai“. Statytojo (užsakovo) UAB „TVG valda“ juridinio asmens vadovas, darbdavį atstovaujantis asmuo Ž. R., privalomai neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų įstatyme nustatyta tvarka suformuotus „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 38233 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2024 m. balandžio 29 d. surašytas Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1990, kuriame nurodyta, kad statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje statomas naujas administracinės paskirties pastatas, buvo atliktas patikrinimas. Minėto patikrinimo metu pastato trečiame aukšte rasti du dirbantys užsieniečiai, kurie rinko statybinį laužą. Nustatyta, kad tai UAB „Transporto vystymo grupė“ darbuotojai R. A. ((duomenys neskelbtini) pilietis) ir B. Y. ((duomenys neskelbtini) pilietis). Nelegalaus darbo tyrimo akte VDI padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydami, jog minėtoje vietoje rasti trys darbuotojai. Matyti, kad atsakovas suklydo du kartus nurodydamas tą patį darbuotoją R. A.. Naujai statomo administracinės paskirties pastato statytojas UAB „TVG valda“. Iš VDI surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „TVG valda“ direktorius bei UAB „Transporto vystymo grupės“ vadovo pavaduotojas yra Ž. R.. Patikrinimo metu nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai R. A., B. Y. UAB „Transporto vystymo grupė“ įdarbinti „Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais“, tačiau statybvietėje atliko pagalbinio darbininko darbo funkcijas. Darbdavys UAB „Transporto vystymo grupė“ neužtikrino, kad minėti užsieniečiai atliktų tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti. Darbdavio UAB „Transporto vystymo grupė“ atsakingas asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo Ž. R. neužtikrino, kad įmonės darbuotojams (užsieniečiams) R. A. ir B. Y., kurie statybvietėje atliko statybos darbus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15(1) straipsnyje nustatyta tvarka būtų suformuoti „Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodai“.
2024 m. rugsėjo 3 d. VDI surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0846-0088. UAB „Transporto vystymo grupė“ atstovas su pažeidimu sutiko, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi.
Byloje pateiktos 2023 m. spalio 30 d. darbo sutartis Nr. 3298, sudaryta su A. R., bei 2023 m. liepos 13 d. darbo sutartis Nr. 3181, sudaryta su Y. B.. Iš pateiktų darbo sutarčių matyti, jog abu trečiųjų šalių piliečiai UAB „Transporto vystymo grupė“ įdarbinti Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais. R. A. ir B. Y. pateikė paaiškinimus VDI.
Iš byloje esančio Krovinio pervežimo užsakymo Nr. Data 2024 04 19-1 matyti, kad UAB „TVG Valda“ (užsakovas) užsakė UAB „Transporto vystymo grupė“ 2024 m. balandžio 22 d. pasikrauti skardos atliekas rankiniu būdu adresu (duomenys neskelbtini) bei jas pristatyti (duomenys neskelbtini).
2024 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 38233, kuriame konstatavo, kad UAB „Transporto vystymo grupė“, atstovaujama direktorės G. D., įdarbino įmonėje trečiosios šalies piliečius R. A. ir B. Y. ((duomenys neskelbtini) piliečiai) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, tačiau leido jiems statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini) dirbti pagalbiniais darbuotojais. Nutarimu už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatyto teisės pažeidimo padarymą skirta 200 Eur bauda.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties.
2024 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 30¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2785 5 straipsniu pakeista 57 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 2 ir 5 straipsniai įsigalioja 2024 m. liepos 2 d. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, nustatyti iki šiuo įstatymu keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
VDI pareiškėjos padarytą pažeidimą nustatė 2024 m. balandžio 29 d. (Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1990), todėl šio ginčo nagrinėjimui aktuali Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d.
Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjos įdarbintam darbuotojui R. A. 2023 m. rugsėjo 18 d. išduotas leidimas gyventi Nr. 760289740 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos įdarbintam darbuotojui B. Y. 2024 m. balandžio 23 d. išduotas leidimas gyventi Nr. 760350768 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Įvertinus aukščiau aptartą teisės normą ir nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog asmeniui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnyje numatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas.
Pareiškėjos UAB „Transporto vystymo grupė“ darbuotojai R. A. ir B. Y. buvo įdarbinti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Darbdavio įgaliotas asmuo Ž. R. nepagrįstai pavedė atlikti minėtiems darbuotojams darbo funkcijas, nesusijusias su tomis, kurioms darbuotojai buvo įdarbinti atlikti.
Pareiškėja, būdama darbdaviu, privalėjo vadovautis galiojančiais įstatymais ir neskirti atlikti darbo funkcijų, kurios nėra susijusios su tomis, kurioms darbuotojas yra įdarbintas, o to neatlikusi, privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, todėl atsakovė tinkamai įvertino nustatyto pažeidimo sudėtį.
LVAT savo praktikoje yra nurodžiusi, kad Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz. mokesčių nemokėjimą), ar ne (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024).
Pareiškėja teigia, jog gavusi nutarimą iš karto sumokėjo baudą, nors ir manė, kad jis yra nemotyvuotas ir neteisėtas, tačiau įmonei baudos sumokėjimo metu nebuvo žinoma, kad vienerius metus negalės įdarbinti jokių užsieniečių, o visi kiti užsieniečiai, dėl kurių pareiškėja jau pateikė tarpininkavimo raštus, negalės būti įdarbinti, todėl mano, kad paskirta sankcija nėra proporcinga ir teisėta.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Ginčijamu sprendimu pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda. Atsakovė nutarime nurodė, kad finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Skirdama finansinę sankciją atsakovė atsižvelgė į tai, jog juridinio asmens vadovas su pažeidimu sutiko, dėl jo apgailestavo. Sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl skyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad atsakovo priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, atsakomybė už nustatytą pažeidimą neturėtų būti taikoma dėl mažareikšmiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo. Nurodė, kad pareiškėja neturi intencijos piktnaudžiauti, nevykdyti įstatymų ar elgtis priešingai įstatymuose nustatytiems reikalavimams.
Pažeidimas, už kurio padarymą 2024 m. rugsėjo 19 d. surašytas nutarimas Nr. NUĮPBJ 38233, padarytas 2024 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Nr. EV-163, kuriuo patvirtintas Darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais tvarkos aprašas priimtas 2024 m. spalio 11 d. Nutarimo priėmimo metu negaliojo 2024 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. EV-163, todėl jis negalėjo būti taikomas. Kilusiam ginčui yra taikomi pažeidimo padarymo momentu galioję teisės aktai, todėl šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjant bylą iš esmės, aukščiau nurodytas teisės aktas netaikytinas.
Pareiškėja nurodė, kad dėl teisės aktų pažeidimo ateityje gali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su draudimu įdarbinti užsieniečius.
UTPĮ 19 straipsnis reglamentuoja atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindus. UTPĮ 35 straipsnis numato atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimo gyventi pagrindus, o UTPĮ 50 straipsnis reglamentuoja leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei viena aukščiau nurodytų teisės normų pareiškėjai nebuvo pritaikyta. Pažymėtina, jog nepritaikius nei vienos iš aukščiau nurodytos teisės normos nėra galima spręsti, ar buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir ar toks pažeidimas galėtų būti neproporcingas. Be to, visos aukščiau aptartos teisės normos nėra taikomos tiesiogiai juridiniam asmeniui, o sudaro prielaidas panaikinti nacionalinę visą, atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ar panaikinti leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiams. Būtent šių asmenų teisėms ir pareigoms pareiškėjos padarytas pažeidimas ateityje galimai turės įtakos.
Teismas, įvertinęs ginčijamo nutarimo turinį, daro išvadą, kad jis atitinka galiojančios redakcijos VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiomis teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdama nutarimą atsakovė nepažeidė pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nutarime nurodyta pareiškėjos padaryta veika kvalifikuota tinkamai, o paskirta ekonominė sankcija atitinka įstatymo nuostatas, todėl naikinti nutarimo nėra įstatyminio pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.