- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 1-2462-891/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19202-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- B. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, išsiskyrusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini)e, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: ji, 2017 m. balandžio 22 d., apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdama neblaivi (2017-04-22, 03.03 val., nustatytas 1,86 prom. girtumas) dūrė peiliu savo sugyventiniui R. T. peiliu į kairę ranką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Šiais veiksmais B. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
B. S. kaltė padarius jai inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamosios B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pripažino visiškai ir parodė, kad nei pas gydytoją psichiatrą, nei pas gydytoją narkologą nesigydė, įskaitoje nėra įregistruota. Ji žinojo, kad po to, kai 2017 m. vasario mėn. jai buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesiartinti ir nebendrauti su sugyventiniu R. T., ji negalėjo grįžti pas jį namo ir negalėjo su juo bendrauti, tačiau R. pats jos nuolat prašė, kad ji pas jį sugrįžtų. Ji pas jį sugrįžo dar vasario mėnesį, viskas kaip ir buvo gerai. Vakar, t. y. 2017-04-21, apie 19.00 val., ji grįžo iš darbo namo adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo neblaivus jos sugyventinis R. T. ir jo draugas J., kurio pavardės nežino, jie abu buvo neblaivūs ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Ji taip pat truputį su jais išgėrė alaus, maždaug iki 20.00 val. ji buvo su jais, tačiau paskui jie tarpusavyje pradėjo kalbėti apie tai, kaip jie kartu sėdėjo kalėjime, kaip jie eidavo vogti ir pan., taip pat pradėjo sakyti, kad moterys jiems yra niekas ir pan. Ji, kad neklausyti šitų kalbų ir nesibarti su jais, išėjo iš namų, pasakė, kad kol ji grįš, tegu J. eina namo pas savo sugyventinę. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko du butelius stipriojo alaus ir lauke juos išgėrė. Ji buvo vieną kartą priėjus ir pro langą pažiūrėjo, kad jie vis dar sėdi, garsiai šneka, rankomis mosikuoja, todėl namo nėjo, dar pasėdėjo lauke, begerdama alų. Tada, jau apie 1.00 val., grįžo namo ir pamatė, kad jai nėra vietos, kur gulti miegoti, nes J. miegojo R. vietoje, o R. jos vietoje. Ji pradėjo sakyti, kad tegul J. eina namo, turi savo sugyventinę, tegu eina pas ją ir miega, tada jie abu labai supyko, R. pradėjo grėsmingai prie jos artintis, suprato, kad nori jai suduoti, ji atsitraukė nuo jo ir paėmė peilį nuo stalo, pasakė jam, kad nesiartintų, tačiau jis kumščiu vieną kartą sudavė jai į veidą, tada ji jam peiliu dūrė vieną kartą į kairės rankos peties plotą. Tada ji pabėgo pas draugę A., jos pavardės neprisimena, kuri gyvena Tarpkalnio gatvėje, ji ją pažadino ir paprašė iškviesti policiją, ji paskambino ir iškvietė, jau paskui ji grįžinėjo atgal, kad pasitikti policijos pareigūnus, ir tik tuomet tas J. išsiruošė namo. Ji nenorėjo žaloti R., dūrė peiliu spontaniškai iš skausmo ir pykčio, žino savo teisę kreiptis į policiją dėl smurto, tačiau nenori, nes mano jam jau ir taip nedaug liko gyventi, nes jis kiekvieną dieną geria jau pusę metų. Tai viskas, ką gali papasakoti apie šį įvykį (b. l. 36).
Nukentėjusiojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-04-22 dienos įvykio jis beveik neatsimena. Buvo girtas namuose. Taip pat su juo buvo girta sugyventinė B. S. ir draugas J. Š.. Jie su Jurijum girti „lūžo“ ant lovos. B. pamatė, kad jie guli vienoje lovoje ir pradėjo vadinti „pidarais“. Kilo konfliktas. B. stvėrė peilį nuo stalo ir dūrė peiliu jam į dešinįjį petį. Nors buvo girtas, pajuto skausmą. Pamatė, kad bėga kraujas. Tuo metu buvo be marškinėlių. J. puolė prie B. ir atėmė peilį, tada ji pabėgo iš buto ir iškvietė policiją. Kol B. nebuvo, J. surado kažkokius marškinėlius ir sutvarstė jam žaizdą. Kai kraujas nustojo bėgti, kruvinus marškinėlius numetė ant fotelio, kur juos vėliau surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat policijos pareigūnai iškvietė jam greitąją, tačiau, kai atvažiavo greitoji, jam nepatiko daktaras ir jis neleido savęs apžiūrėti ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę. Daktaras kažkaip piktai buvo nusiteikęs. Kai pareigūnai sulaikė ir išvežė B., jis nuėjo miegoti. Į medikus pats nesikreipė. Nei į ligoninę, nei į savo polikliniką nebuvo nuėjęs, nes pats susitvarkė ir nenorėjo turėti reikalų su policija. Jokio kūno tyrimo jis nedarė ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 30).
Liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2017-04-22 jis dirbo kartu su E. M.. Apie 01.30 val. jie gavo pranešimą iš budėtojo, kad Riešutų g. 4 vyksta šeimyninis konfliktas. Privažiuojant prie įvykio vieto, gatvėje juos pasitiko B. S., kuri paaiškino, kad tai ji kvietė policiją, dėl to, kad ją sumušė sugyventinis su draugu. Ji buvo girta, jos lūpa buvo praskelta. Nuėję paskui ją pateko į gyvenamąjį namą. Viduje aplinka buvo netvarkinga, išmėtyti daiktai, du girti vyrai R. T. ir jo draugas. R. T. buvo sužalotas, jam iš peties bėgo kraujas. Jis paaiškino, kad, kai B. S. grįžo namo, pradėjo konfliktuoti, išvadino jį ir jo draugą „pidarastais“ ir puolė su peiliu, o jis gindamasis sudavė jai kumščiu į veidą. Atsižvelgus į tai, ką jiems paaiškino įvykio dalyviai, buvo iškviesti nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai ir greitoji pagalba. Atvykus greitajai R. T. vengė eiti į jų automobilį, kad jam ten būtų suteikta pagalba, ir medikai išvažiavo, o B. S. buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą (b. l. 25).
Liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017-04-22 dienos įvykio jis labai tiksliai neatsimena, nes buvo tą dieną išgėręs. Buvo svečiuose pas draugą R., gėrė degtinę ir alų. Prisigėrė tiek, kad užmigo vienoje lovoje. Kai namo grįžo R. sugyventinė B. S., ji pradėjo rėkti, kad jie „pidarastai“ ir kitais žodžiais. R. atsikėlė ir sudavė jai (kur nematė), kad tylėtų. Tarp jų kilo konfliktas. Jie konfliktavo koridoriuje ir jis išgirdo, kaip R. rėkia: „Atiduok peilį!“. Jis nubėgo į koridorių ir pamatė, kad R. iš rankos bėga kraujas. B. stipriai rankose laikė peilį ir R. taip pat laikė tą patį peilį, bandydamas atimti iš jos. Jis padėjo R. ir jis atėmė iš B. peilį. Tada ji išbėgo iš buto ir iškvietė policiją. Kol B. nebuvo, jis padėjo jam sutvarstyti žaizdą. Rado kažkokius marškinėlius ir apvyniojo žaizdą. Kai atvažiavo policija, iškvietė greitąją. Kai atėjo daktaras prie R., šis atsisakė jo pagalbos ir į ligoninę nevažiavo. Kai B. išvežė į policiją, jis liko su R. iki kitos dienos. Jis pats į ligoninę ir polikliniką nevažiavo. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 28).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiojo patrulio P. S. 2017 m. balandžio 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2017-04-22, apie 01.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule E. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinė peiliu sužalojo pranešėjo draugą. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2017-04-22, apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) B. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, žodinio konflikto metu sužalojo savo sugyventinį R. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., peiliu į dešinę ranką (b. l. 4-5).
2017 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas gyvenamasis vieno aukšto namas, kuris yra aptvertas tvora. Užėjus į namą, matoma buitinė netvarka. Užėjus pro pagrindines gyvenamojo namo duris, matomas prieškambaris, kur įvyko buitinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis buvo sužalotas peiliu. Praėjus prieškambarį, po dešine puse, matomas kambarys, kuriame taip pat buitinė netvarka. Kambario kairiajame kampe matoma kušetė, ant kurios guli pilkos spalvos, dryžuoti marškinėliai, ant kurių matomos raudonos spalvos dėmės. Kadangi name yra buitinė netvarka, nustatyti nėra galimybių ar buvo name grumtynės. Kitų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui objektų neaptikta (b. l. 7-9).
2017 m. balandžio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad vyriausiasis patrulis P. S. pateikė įvykio vietoje rastą peilį, kuriuo buvo sužalotas R. T. (b. l. 10).
2017 m. liepos 12 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peilis ištrauktas iš voko ir padėtas ant stalo. Tai virtuvinis peilis „Mantvilė“, naudotas, geltona rankena. Rankenos ilgis 12 cm, geležtės ilgis 15 cm. Ant geležtės paviršių matomi įbrėžimai, šviesios ir tamsios medžiagų pridžiuvę likučiai iš abiejų pusių (b. l. 11-12).
2017 m. liepos 13 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad marškinėliai išimti iš voko ir padėti ant palangės. Tai balti su juodais dryžiais viršutinėje dalyje marškinėliai. Trumpos rankovės. Marškinėliai prie kaklo susegami sagutėmis. Kairėje rankovėje didelė tamsi dėmė (b. l. 13-14).
2017 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas CD diskas su garso įrašu. Atidarius diską kompiuterio ekrane matomas failas: /home/e0016617/Desktop/2017-04-22_01-30-36_25.02_+37064733595.mp3., 01.30 min. trukmės. Atidarius garso failą girdimas nežinomo vyro (NV) balsas, kalba nerišli, vyras išgėręs, kuris skambina BPC operatoriui (O), vyras praneša, kad draugo R. T. moteris pastarąjį su peiliu sužalojo, daug kraujo, moteris pabėgo (b. l. 20).
Blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2017-04-55, 04.47 val., B. S. nustatytas 1,86 promilių girtumas (b. l. 49).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji B. S. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, kad ji, 2017-04-22, apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, būdama neblaivi (2017-04-22, 03.03 val., nustatytas 1,86 prom. girtumas) dūrė peiliu savo sugyventiniui R. T. peiliu į kairę ranką, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamosios B. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 69-70, 71).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį - sugyventinį), padarymo aplinkybes, kad ir pats nukentėjusysis buvo neblaivus, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją B. S. - praeityje neteista (b. l. 50), ne kartą bausta administracine tvarka (turi ne vieną galiojančią nuobaudą) (b. l. 52-55), dirba (b. l. 56-57), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 63), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 64). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai - šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktuose numatyti įpareigojimai – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
BK 9 skyrius reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemones, kurių paskirtis padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ir jų skyrimą. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose - gali būti skiriama kartu su bausme. Prokuroras pareiškime taip pat siūlo kartu su bausme skirti B. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, kuri, teismo vertinimu gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui ateityje, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimą giminaitį ar šeimos narį.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, B. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, B. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-04-22, 02.30 val., iki 2017-04-23, 08.55 val. (2 paros) (b. l. 38, 40). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajai B. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. T. 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2017-04-23 (b. l. 43-44). Paskirtos kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas nebuvo, todėl šios kardomosios priemonės taikymas pasibaigė 2017-05-23, tai yra suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai kita kardomoji priemonė neskirtina.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriški marškinėliai ir peilis, sudėti į rudą voką, 2017-08-02 nutarimu perduoti saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 15, 16), o CD diskas, įdėtas į voką, saugomas prie bylos (prisegtas prie viršelio). Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui vyriški marškinėliai ir peilis, sudėti į rudą voką, konfiskuotini ir sunaikintini, o CD diskas, įdėtas į voką, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
B. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme skirti B. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įskaityti į bausmę B. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-22, 02.30 val., iki 2017-04-23, 08.55 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
B. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Jei neturite nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, Jūs turėtumėte nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551, +370 5 219 7857; +370 5 276 0159, el. paštas vrpi@vrpi.lt). Daugiau informacijos galima rasti http://www.kaldep.lt/lt/vapt/pradzia-apn_697.html.
Pasibaigus kardomosios priemonės skyrimo terminui kaltinamajai iki bausmės vykdymo pradžios naujos kardomosios priemonės neskirti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vyriškus marškinėlius ir peilį, sudėtus į rudą voką ir 2017-08-02 nutarimu perduotus saugoti į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 19, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti, o CD diską, įdėtą į voką, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.