- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- A15.-4273-486/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pažeidėjas
- S. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujat Aušrai Razutienei, dalyvaujant asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn S. K., teismo posėdyje išnagrinėjo S. K., gim.(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 08 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vairuodamas keturratį nepakluso aiškiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, vairavo keturratį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė neįgyta, be to vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.88 promilių girtumas, lengvasis keturratis motociklas nustatyta tvarka neįregistruotas, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje.
Teismo posėdžio metu S. K. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nežinojo, kad keturračiui reikalingos vairuotojo teisės. Be to pamatęs policiją bėgo, pasimėtė, nežinojo ką daryti. Pripūtė, nes iš vakaro vartojo alkoholį. Keturratis priklauso jam, sutinka, kad jis būtų konfiskuotas. Baudą sumokės, turi galimybę mokėti po 200 eurų į mėnesį dalimis.
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. K. įvykdė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Šias aplinkybes patvirtina jo visiškas prisipažinimas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 3-4), pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 7-8), alkotesterio rodmenys (b. l. 10) bei kita bylos medžiaga.
S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – LR ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.
S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant nuobaudą S. K. atsižvelgiama į padarytų nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į S. K. asmenybę, į tai, kad administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobauda (b. l. 5-6). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato pakankamai griežtos nuobaudos už įvykdytus nusižengimus, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. paskyrus ANK 415 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, 424 straipsnio 4 dalies, 426 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas baudas, mažesnes už jų vidurkį.
Už LR ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Be to pagal LR ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. sistemingai nepažeidinėja kelių eismo taisyklių reikalavimus, pašaus pobūdžio pažeidimus padarė pirmą kartą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimties penkių) eurų dydžio baudą.
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 35 (trisdešimties penkių) eurų dydžio baudą.
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) eurų dydžio baudą.
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 1200 (tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
S. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 1150 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo, su teisės vairuoti transporto priemones ( (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi S. K. paskirti galutinę nuobaudą - 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo, su teisės vairuoti transporto priemones ( (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR ANK 675 straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 120 (vieną šimtą) eurų. Išaiškintina, kad pirma paskirtos baudos įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „N. B. Finland Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19104235395 Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d). Sumokėjus visą baudą, pateikti tą patvirtinantį dokumentą teismui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.