- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-487-71/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- K. V.
- Išvadą teikia
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. pareikštą ieškinį atsakovei A. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, mažamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, bendrovės akcijų pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui K. V. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo sutuoktinei ir neturinės žalos atlyginimo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. V. 2011 m. spalio 21 d. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, pateikdamas naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo, prašydamas: priteistą laikiną išlaikymą dukrai P. V. sumažinti nuo 600 Lt iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; panaikinti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistą laikiną išlaikymą atsakovei; leisti skubiai vykdyti teismo nutartį, kuria dukrai P. V. ir atsakovei būtų atitinkamai sumažintas ir panaikintas laikinas išlaikymas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. pateiktame prieštaravime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių reikėtų pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; ta aplinkybė, kad ieškovui gimė dar viena dukra, nesudaro teisinio pagrindo keisti ir panaikinti atsakovei ir jos dukrai P. V. priteisto laikino išlaikymo dydį. Laikino išlaikymo skola negali būti vertinama kaip įrodymas, kad ieškovas objektyviai negali vykdyti nutarties dėl laikino išlaikymo priteisimo. Nurodoma, kad atsakovės pajamos nepakankamos jos ir jos dviejų vaikų minimalių poreikių tenkinimui. Ieškovas klaidingai aiškina atsakovės realias galimybes įsidarbinti ir dirbti, sumenkina motinystės ir rūpinimosi šeima svarbą, todėl nepagrįstai prašo sumažinti teismo priteistą laikiną išlaikymą sutuoktinei ir bylos šalių dukrai P. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovo K. V. 2011 m. spalio 21 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tenkino iš dalies. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. ir 2011 m. gegužės 3 d. nutartimis bylos šalių mažametės dukters P. V., atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė ir priteistiną iš ieškovo K. V., laikiną išlaikymą dukrai P. V. sumažino nuo 600 Lt iki 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį tol, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. ir 2011 m. gegužės 3 d. nutartimis atsakovės A. V., atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iš ieškovo K. V., yra priteistas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį, panaikino.
Nutarties dalį dėl atsakovei A. V. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leido vykdyti skubiai, o likusią ieškovo K. V. 2011 m. spalio 21 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo dalį atmetė.
Teismas vertinio, kad bylos šalių turtinė padėtis yra apytikriai vienoda. Nei ieškovas, nei atsakovė neturi nuosavo gyvenamo būsto, su vaikais gyvena artimųjų namuose, duomenų apie būsto išlaikymo išlaidas nėra; anot bylos šalių – jos neturi ir nuosavų transporto priemonių. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė pastaruosius dvejus metus dirba be pertraukų ir gauna panašaus dydžio darbo užmokestį. Ieškovo vardu registruota 100 % (duomenys neskelbtini) akcijų; atsakovės įsitikinimu, 45 % įmonės akcijų turi priklausyti ir jai. (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis prasta. Ieškovas turi tris mažamečius vaikus, atsakovė – du. Tiek ieškovo, tiek atsakovės dukros iš pirmųjų santuokų mažametės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus. R. V. turi mokėti ieškovui po 400 Lt/ mėn. už dukters V. V. išlaikymą, V. R. moka atsakovei po 300-600 Lt/mėn. už dukters V. R. išlaikymą. Teismas pažymėjo, jog duomenų, kad bylos šalių dukra P. V. lankytų darželį, atsakovė samdytų auklę, kiek už vaiko priežiūros paslaugas atsakovė moka tretiesiems asmenims, byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog Šiaulių mieste vaikų išlaikymo darželiuose paslaugos pabrango 100 Lt, neturi įtakos atsakovės šeimos biudžetui. Teismas nurodė, kad viena iš problemų, apsunkinančių atsakovės galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje, ji laiko nestabilią ekonomikos padėtį šalyje, nepalankią situacija darbo rinkoje (pvz., didelė bedarbystė), tačiau kalbėdama apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį nepripažįsta, kad ekonominė krizė šalyje ir pasaulyje gali daryti neigiamą įtaką įmonės finansiniams rodikliams. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad tam tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, tenka didesnė išlaidų našta.
Esant tokioms bylos aplinkybėms teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti iš ieškovo dukrai P. V. priteisto laikino išlaikymo dydį, nuo 600 Lt iki 500 Lt, atsakovės naudai nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Teismas sprendė, kad atsakovės metinės pajamos pakankamos save išlaikyti. Teismas palyginęs bylos šalių santuokos trukmę iki jų faktinio gyvenimo skyrium pradžios, priteisto laikino išlaikymo trukmę, atsižvelgdamas į atsakovės sveikatos būklę, tai, kokių priemonių ji ėmėsi, jog gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas laikė, kad būtinumas priteisti atsakovei laikiną išlaikymą yra išnykęs. Vertindamas laikino išlaikymo atsakovei priteisimo galimumą, atkreipė dėmesį, kad bylos šalys viena kitą kaltina dėl iširusios santuokos. Akcentavo, kad iš šiandieninių pozicijų teismui neįvertinus šalių reikalavimų pagrįstumo ir nenustačius, dėl kurio iš sutuoktinių kaltės nutrauktina santuoka, išlaikymo vienam iš sutuoktinių, kuomet kitas kaltina jį santuokos iširimu, laikino išlaikymo priteisimas gali reikšti nepagrįstą pareigų kitam sutuoktiniui uždėjimą, nepagrįstą jo teisių ir turtinių interesų suvaržymą.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė leisti skubiai vykdyti teismo nutartį, kuria dukrai P. V. ir atsakovei būtų atitinkamai sumažintas ir panaikintas laikinas išlaikymas. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė priežasčių, kodėl nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikėtų vykdyti skubiai, tačiau remdamasis paminėtais argumentais, teismas leido skubiai vykdyti nutarties dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu atsakovės atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė A. V. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4-900/2012 ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. atmesti ieškovo K. V. prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ir dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi jau pakeistas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
1. Apeliantė teigia, kad teismas negalėjo priimti ieškovo K. V. atsiliepimo į ieškovės pateiktus prieštaravimus, nes tokio atsiliepimo galimybės nenumato CPK, ir tai laiko grubiu civilinio proceso įstatymo pažeidimu. Be to, teismas nepateikė K. V. atsiliepimo į ieškovės prieštaravimus su pridėtais naujais rašytiniais įrodymais kitai bylos šaliai;
2. Apeliantė laiko, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti panaikinta ar pakeista. Aplinkybė, kad ieškovui gimė dukra, nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti ar keisti laikinąsias apsaugos priemones;
3. Apeliantė mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, laikino išlaikymo įsiskolinimo buvimas negali būti vertinamas kaip įrodymas apie objektyvų negalėjimą vykdyti teismo nutarties;
4. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, teismo išvada, kad A. V. ir K. V. pajamos yra panašios prieštarauja rašytiniams įrodymams. Teismas nevertino dabartinės atsakovės turtinės padėties ir tos aplinkybės, kad nuo 2012 m. liepos 1 dienos baigiasi terminuota darbo sutartis ir atsakovė lieka be jokių pajamų, teismas rėmėsi ne šiai dienai atsakovės gaunamomis pajamomis, nevertino kokio dydžio turtu šiai dienai disponuoja K. V., kokio dydžio grynąsias pinigų sumas šiai dienai valdo atsakovas;
5. Nurodė, kad teismas aiškinosi tik atsakovės galimybes dirbti, tuo tarpu visiškai nesiaiškino ieškovo galimybių teikti optimaliai vaiko poreikius tenkinantį išlaikymą, todėl neteisingai aiškino apeliantės galimybes dirbti, sumenkino motinystės ir rūpinimosi šeima svarbą. Teigia, kad susirasti gerai apmokamą darbą kliudo nestabili šalies ekonomika bei nepalanki situacija darbo rinkoje;
6. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė proceso šalių rungimosi principą, jos procesinę teisę į gynybą, prieštaravimų bei kontrargumentų pateikimą, nes teismas vienašališkai rėmėsi K. V. pateiktais duomenimis. Nurodo, kad teismas piktnaudžiavo savo diskrecijos teise išreikalauti teisingam bylos išsprendimui reikalingus duomenis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas K. V. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 dienos nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas, priimdamas ieškovo pateiktus rašytinius aiškinimus, grubiai pažeidė proceso teisės normas. Teigiama, kad gimus dukrai, ieškovui atsirado turtinė prievolė, įtvirtinta įstatymuose, prisidėti prie jos išlaikymo, tai yra objektyvus veiksnys, esmingai sąlygojantis finansines galimybes ir įtakojantis finansinės padėties pablogėjimą. Teismas išsamiai motyvavo, išvardijo byloje surinktus konkrečius rodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad būtinumas priteisti atsakovei laikiną išlaikymą tikrai yra išnykęs bei teisėtai sumažino iki 500 Lt laikiną išlaikymą kas mėnesį P. V.. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Atsakovė nuolat stengiasi iškraipyti teismui pateiktų įrodymų turinį, nurodo aplinkybes, kurios yra netiesa. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisykles. Teismas nesumenkino motinystės ir rūpinimosi šeima svarbą, o savo išvadas išsamiai motyvavo faktinėmis bylos aplinkybėmis, ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės metinės pajamos yra pakankamos save išlaikyti, tai įrodo tiek jos gautos 2011 metais pajamos, tiek gaunamos 2012 metais už 0,5 etato pajamos. Be to, teismas teisingai atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių rungimosi principą jos teisę į gynybą prieštaravimų ir kontrargumentų pateikimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Šeimos teisiniuose santykiuose teismas, vadovaudamasis LR CK 3.65 str., gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir vienos iš jų pagrindu priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui (šio straipsnio 2 d. 4 p.). Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis priteistinas proporcingai vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad šio straipsnio paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teismas akcentuoja, kad aptariamu atveju byla nėra nagrinėjama iš esmės ir nėra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, tačiau teismas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šiuo konkrečiu atveju pakeitimo ir panaikinimo, klausimus vis dėlto turi preliminariai vertinti byloje pateiktus įrodymus (gal būt, šioje bylos stadijoje dar neišsamius) ta apimtimi, kuri yra reikalinga sprendžiant teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir laikino išlaikymo panaikinimo atsakovei klausimus. Kaip minėta, apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo, sprendė, kad ieškovas turi teikti po 500 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol teismas priims sprendimą byloje ir panaikino priteistą laikiną išlaikymą atsakovei.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui
Pagal LR CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų būti panaikinta ar pakeista. Nagrinėjamu atveju šalių dukra P. V. yra (duomenys neskelbtini) metų, yra sveika, specialūs poreikiai nenustatyti. Dukros laikinam išlaikymui iš tėvo kas mėnesį priteistas 500 Lt išlaikymo dydis, įskaitant ir motinos prisidėjimą, teismo įsitikinimu, pilnai užtikrina minimalius (duomenys neskelbtini) vaiko poreikius Teismo vertinimu būtent ta aplinkybė, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. V., sudaro teisinį pagrindą, leidžiantį panaikinti ar keisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsiradusi ieškovo turtinė prievolė jo jauniausiai dukrai yra objektyvus veiksnys esminiai lemiantis ieškovo finansines galimybes. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad dar vieno vaiko gimimas turi įtakos vieno iš tėvų galimybėms teikti išlaikymą kitiem išlaikytiniams. Be to, įstatymas numato, kad išlaikymo suma vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis nutarties priėmimo dieną buvo vienoda, todėl apeliacinės instancijos teismas platesnio šalių turtinės padėties vertinimo nepateikia. Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma apie atsakovės darbo sutarčių nutraukimą nepaneigia galimybės atsakovei pagal turimą išsisalvinimą įsidarbinti. Teismas dar kartą pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus byloje pateikti įrodymai vertinami preliminariai, tai yra tiek kiek reikalinga pagrįsti laikino išlaikymo būtinumą ir jo dydį, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo vengimą atskleisti tikrąją savo turtinę padėtį, nevertino atsakovės turtinės padėties ir tos aplinkybės, kad nuo 2012 m. liepos 1 dienos baigiasi terminuota darbo sutartis, nevertino kokio dydžio turtu šiai dienai disponuoja K. V., kokio dydžio grynąsias pinigų sumas šiai dienai valdo atsakovas. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 12, 178 str.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad šalių nepilnamečio vaiko minimalūs poreikiai yra didesni, nei pripažįstama teismų praktikoje, ar kad ieškovas objektyviai turi galimybių juos patenkinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti apylinkės teismo nutarties neteisėtumo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas laikino išlaikymo pagrįstumą, nenustatinėja šalių kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Teismo vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo būtinumą, yra pakankamas skundžiamos nutarties išvadoms pagrįsti. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, sumažindamas laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai P. V. iki 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui yra laikinas, todėl galutines išvadas dėl teiktino nuolatinio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, teismas padarys priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Dėl laikino išlaikymo sutuoktinei
Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su laikino išlaikymo atsakovei panaikinimu. Apylinkės teismas sprendė, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ieškovas neturi pareigos teikti išlaikymą apeliantei, todėl jį panaikino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada ir atmeta apeliantės atskirojo skundo argumentus.
Įstatymų leidėjo valia LR CK 3.65 str. 2 d. 4 p. kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi LR CK 3.72 str. nuostatomis, kurio 1 d. teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 d., kuri įpareigoją teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuo atveju, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, kuris taikytinas vadovaujantis principu „pagal poreikius ir galimybes“. Pažymėtina, kad sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą tuomet, kai jo paties turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti (LR CK 3.72 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovės metinės pajamos nutarties priėmimo dieną buvo pakankamos save išlaikyti, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad būtinumas priteisti atsakovei išlaikymą yra išnykęs.
Teismas pažymi kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismas minėjo, kad atsakovės pateikta pažyma apie darbo sutarčių nutraukimą nepaneigia galimybės atsakovei įsidarbinti, tiek pagal turimą išsisalvinimą, tiek kitoje srityje. Byloje apeliantė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių pačios subjektyvų norą ir galimybę įsidarbinti. Nepateikta įrodymų patvirtinančių darbo paiešką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dėl sveikatos problemų, nedarbingumo ar kitų svarbių aplinkybių negalėtų įsidarbinti. Remiantis nurodytu, atsakovė privalėjo įrodyti laikino išlaikymo jai būtinumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomi argumentai dėl darbo paieškos, šalies ekonominės padėties, motinystės ir rūpinimosi šeima sumenkinimo, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pretenduojant į sutuoktinio išlaikymą turi būti visuma aukščiau paminėtų aplinkybių. Byloje atsakovė nepateikė duomenų, kad ji šiuo metu registruota darbo biržoje, ar negauna socialinių išmokų ar garantijų, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė dėl tikrosios atsakovės turtinės padėties. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tą faktinę aplinkybę, kad pagal CK 3.72 straipsnio 4 dalį sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Todėl pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje, sprendžiamas sutuoktinių kaltės klausimą esminę reikšmę, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sutuoktiniui – nenustačius ieškovo kaltės, arba nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsakovė neturėtų teisinio pagrindo reikalauti išlaikymo iš buvusio vyro (LR CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės reikalavimai bus išnagrinėti ir išspręsti bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir galutinai išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl teismas plačiau nepasisako dėl argumentų bei įrodymų, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl šalių turtinės padėties nustatymo, gaunamų pajamų bei išlaidų, išlaikymo reikalingumo ir jo dydžio nustatymo ir kt.
Atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo atsiliepimo į ieškovės pateiktus prieštaravimus, dėl rungimosi principo pažeidimo, teisės į gynybą, prieštaravimų ir bei kontrargumentų pateikimą, duomenų išreikalavimo, įmonės akcijų vertinimo, atskirojo skundo kontekste nenagrinėti, pažymint, kad šalių santuokos nutraukimo byla nagrinėjama nuo 2009 m. kovo mėnesio, todėl sąžiningas kiekvienos šalies procesinių teisės normų naudojimasis lemtų paties proceso efektyvumą.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir laikino išlaikymo sutuoktinei panaikinimo yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.