Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. pateikė ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokinio turto padalijimo.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. D. pateikė teismui prašymą skirti byloje nekilnojamojo turto – namų valdos, kurią sudaro: 0,1743 ha žemės sklypas, 73/100 dalys gyvenamojo namo ir 67/100 dalys kitų statinių, esantys (duomenys neskelbtini), rinkos vertės vertinimo ekspertizę, nustatant turto rinkos vertę turto vertinimo dieną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi paskyrė turto – 1658/1743 dalių žemės sklypo ir gyvenamojo namo priestato, pažymėto 3a1b, esančių (duomenys neskelbtini), teismo rinkos vertės vertinimo ekspertizę, siekiant nustatyti turto rinkos vertę turto vertinimo dieną, įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų pagal ekspertų tarnybai pateiktą sąskaitą faktūrą.Teismas dėl Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įpareigojimo apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų nurodė, kad nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė byloje paskirta atsakovės V. D., kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-15-T-3859-4663 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų bei su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, prašymu, todėl sprendė, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigotina apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų pagal ekspertų tarnybos pateiktą sąskaitą faktūrą, o atsakovė V. D., atsižvelgus į tai, jog ekspertizės skyrimo dieną ekspertizės atlikimo išlaidos nežinomos, įpareigota į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 200,00 Eur avansą, ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) prašo įtraukti Tarnybą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovę V. D. apmokėti už turto vertinimo ekspertizę, siekiant nustatyti nurodyto nekilnojamojo turto, rinkos vertę turto vertinimo dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas neįeina į antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį pagal Tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663, nes V. D. teisinė pagalba dėl juridinio fakto, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatymo klausimu nėra teikiama. Atsakovė, norėdama būti atleista nuo su šiuo reikalavimu susijusių antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, privalėjo kreiptis į Tarnybą su atskiru prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą dėl juridinio fakto, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatymo. Šiuo metu, atsakovei nėra suteikta antrinė teisinė pagalba dėl juridinio fakto, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatymo, todėl Tarnyba negali būti įpareigota apmokėti už nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo ekspertizės išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dalis dėl įpareigojimo apmokėti už ekspertizės kyrimą nėra skundžiama, kadangi šios išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų, todėl dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pat gali būti duodamas atskirasis skundas, o atskirąjį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Atsakovė V. D. atsiliepimu į trečiojo asmens Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663 buvo suteikta teisinė pagalba ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir su santuokos nutraukimu susijusiems klausimams išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už ekspertizės atlikimą, tuomet, kai V. D. yra teikiama antrinė teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad teismui pateiktu atskiruoju skundu apeliantė yra pareiškusi prašymus įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniui bei atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas buvo priimtas pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria taip pat buvo išspręstas klausimas dėl termino atnaujinimo ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniui, todėl laikytina, kad šie apeliantės reikalavimai jau išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju nors apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos nutartį, tačiau iš esmės atskirojo skundo argumentai yra susiję tik su teismo įpareigojimu apmokėti ekspertizės išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu ir pasisako.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į aplinkybę, jog ekspertizė skirtina atsakovės V. D. prašymu, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų bei su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, įpareigojo apeliantę apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų pagal ekspertų tarybos pateiktą sąskaitą faktūrą. Nesutikdama su teismo nurodytu įpareigojimu, apeliantė pateikė teismui atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ginčo atveju nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas neįeina į antrinės teisinės pagalbos teikimo turinį pagal Tarnybos 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663, nes atsakovei V. D. teisinė pagalba dėl juridinio fakto, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatymo klausimu nėra teikiama. Pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą <...> atlikti ekspertizę <...> iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti (CPK 101-102 str.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumos, kurios skiriamos eksperto darbui apmokėti, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tuo tarpu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, <...> atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų <...> atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.Iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663 turinio taip pat nustatyta, kad atsakovei V. D. yra suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme, taip pat jai paskirta advokatė R. M. ir nurodyta, kad atsakovė 50 procentų yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytų bylinėjimosi išlaidų), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (nurodytų BPK 104 str. 2 d.) mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus santuoką pasibaigia šeimos turto teisinis rėžimas. Priimdamas sprendimą nutraukti šalių santuoką teismas turi išspręsti jų bendro turto padalijimo klausimus. Byloje iškilus ginčui dėl turto vertės, nėra poreikio spręsti šį klausimą atskiroje byloje, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kaip tai nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigiama atskirajame skunde. Byloje reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, atsakovės V. D. prašymu, išspręstas specialių žinių reikalaujantis klausimas – paskirta turto vertinimo ekspertizė, todėl susidariusios išlaidos už šios ekspertizės atlikimą yra priskirtinos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, kurios taip pat patenka į Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimui Nr. TP-2-(2.2)-15-T-3859-4663, kuriuo nuspręsta teikti atsakovei V. D. antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje civilinėje byloje, paskiriant atstovą – advokatą ir 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo sumokėti užstatą už ekspertizę, pagrįstai atsižvelgė į minėtą sprendimą ir pagrįstai įpareigojo apeliantę apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 1,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Kauno apygardos teismo pažyma, b. l. 95). Šias išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstys išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.