Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2019 m. birželio 9 d., 21.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 promilių girtumas (po paklaidos). Šiais savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. teismo posėdyje savo kaltę dėl vairavimo išgėrus pripažino pilnai ir paaiškino, kad įvykio vakarą, apie 21 val., po gedulingų pietų, kurių metu šiek tiek išgėrė, jam priklausančiu automobiliu važiavo iš vieno namo į kitą. Tą vakarą išgėręs vairavo uždaroje namų bendrijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)g., iš viso nuvažiavo apie 200 metrų. K. S. teigimu, nors tą vakarą jis automobiliu kliudė kaimyniniame sklype augančių gėlių krūmą bei aplaužė ten augančio medžio šakas, tačiau tas pačias gėles kitą dieną po įvykio jis atstatė atgal ir paliejo, o aplaužytas medžio šakas apgenėjo, dėl ko nei gėlėms, nei medžiui reali žala padaryta nebuvo. Nukentėjusysis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dėl įvykio jokių pretenzijų neturi, o jam surašytame pradiniame administracinio nusižengimo protokole nurodyta žalos suma (15 000 Eur) yra visiškai nepagrįsta. Savo veiksmus vertina neigiamai, nurodė taip pasielgęs pirmą kartą gyvenime, dėl savo poelgio patyrė gėdą tiek prieš šeimą, tiek prieš kaimynus.

Tyrimo metu K. S. 2019 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodė, kad važiuodamas privačioje teritorijoje (duomenys neskelbtini) gatvėje nesuvaldė automobilio ir pervažiavo kaimyno krūmą. Dėl to labai gailisi ir yra pasirengęs atlyginti nuostolį. Neįvertino situacijos. Alkoholį – dvi taures šampano vartojo prieš keturias valandas prieš važiuojant. Nuvažiavo 500 metrų vidinėje bendrijos teritorijoje. Vairavo Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Tyrimo metu Saugumo tarnybos apsaugos darbuotojas S. (S.) M. 2019 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodė, kad 21.30 val. atėjo jų gatvės gyventojai ir paprašė iškviesti policiją, motyvuodami, kad prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) balta mašina įvažiavo į krūmus. Jis tuo metu asmeniškai buvo būdelėje prie šlagbaumo ir nieko nematė. Žalą vertina 15000 eurų (b. l. 9)

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos, 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės 2019 m. birželio 9 d. G. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 9 d., apie 21.48 val., patruliuodami iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota, valst. Nr. nežinomas, atsitrenkė į medį ir nuvažiavo toliau namo, vairuotojas neblaivus, gyvena šiame kvartale. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris nurodė eismo įvykio vietą. Pabendravus su apsaugos darbuotoju S. M., paaiškėjo, kad baltos spalvos automobilis Toyota įvažiavo į privačioje teritorijoje esantį medį ir krūmus, apgadino žalią veją. Automobilio vairuotojas atrodė neblaivus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Apsaugos darbuotojas nurodė, kur gyvena automobilio Toyota vairuotojas. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė K. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su piliečiu, jis neneigė, kad vairavo automobilį Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį. Apžiūrėjus minėtą automobilį, buvo matomi apgadinimai. Nuo automobilio Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo K. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba nerišli. K. S. buvo paklausta, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Jis nurodė, kad paskutinį kartą alkoholinius gėrimus vartojo prieš keturias valandas (b. l. 4-5).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 9 d. 21.15 val. pranešė gyventojas, nurodydamas, jog prieš dvi minutes automobilis Toyota atsitrenkė į medį ir nuvažiavo toliau namo. Vairuotojas neblaivus, gyvena šiame kvartale (b. l. 6).

Eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini)schemoje matyti eismo įvykio vieta, matyti, jog automobilio nuvažiuota nuo kelio, vejoje liko jo provėžos, šalia kurių apgadintas medis, judėjimo trajektorijos pabaigoje sugadintas, išrautas gėlynas (b. l. 7).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilio Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: automobiliui, apgadintas priekinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas (b. l. 8). Automobilio ir sklypo želdinių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b. l. 15-24).

VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. S. (b. l. 12).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075 K. S. 2019 m. birželio 9 d. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas (b. l. 30).

Nukentėjusysis P. K. el. laiške nurodė, jog jis dėl padarytos žalos eismo įvykio metu 2019 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini), pretenzijų neturi, nes padaryti nuostoliai buvo K. S. jam operatyviai atlyginti (b. l. 31).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

Paminėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei buvo grąžintas pirminis K. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-48437-2019 dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų, trūkumų pašalinimui. Minėtoje nutartyje buvo akcentuojama tai, jog teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, pagrindžiantys žalos dydį dėl augalų apgadinimo (padarytos žalos aplinkai įvertinimą – 15 000 eurų nurodė ne želdinių savininkas, o apsaugos darbuotojas S. M., kuris nematė paties eismo įvykio), nebuvo aišku nei kokios rūšies ir vertės augalai sugadinti, neapklaustas sklypo, kuriame buvo apgadinti augalai, savininkas. Nors protokolas buvo grąžintas tam, kad būtų konkrečiai nustatytas padarytos žalos mastas bei apgadintų daiktų vertė, apklaustas galimas nukentėjusysis, tačiau pareigūnai teismo nurodytų veiksmų neatliko bei grąžino bylą perkvalifikavę K. S. veiksmus pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir ANK 426 straipsnio 1 dalį, taip ir nenurodę kokio dydžio žala padaryta nukentėjusiajam P. K.. Prie naujai surašyto administracinio nusižengimo protokolo pridėtas tik P. K. elektroninis laiškas, kuriame nukentėjusysis nurodė jokių pretenzijų dėl 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio metu padarytos žalos neturintis, nes nuostoliai, padaryti K. S., buvo operatyviai atlyginti (b. l. 33).

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių ar kito turto sugadinimą (apgadinimą), o pagal ATPK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Įvertinęs į bylą pateiktas fotonuotraukas, nukentėjusiojo el. paštu išdėstytą poziciją bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, teismas nemano esant pagrindą laikyti, jog 2019 m. birželio 9 d. eismo įvykio metu buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Siekiant išsiaiškinti ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sukėlė žalą, pirmiausia būtina apibrėžti žalos sampratą. ANK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydis privalo būti nustatytas ir įrodytas kiekvienu konkrečiu atveju.

Nors K. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole konstatuota, jog eismo įvykio metu apgadintas automobilis, medis, krūmai ir veja, tačiau pažymėtina, jog apgadintas automobilis priklauso pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, parverstą krūmą K. S. kitą dieną po įvykio atstatė į vietą, aplaužytas medžio šakas apgenėjo, dėl jo veiksmų nukentėjusysis nurodė jokių pretenzijų neturintis, iš teismui pateiktų dviejų spalvotų fotonuotraukų (b. l. 38, 39), kuriose užfiksuota įvykio vieta bei išverstas ir atsodintas gėlių krūmas, matyti, jog gėlių krūmas įvykio metu nebuvo sunaikintas, yra atstatytas į pirminę buvimo vietą, medžio apgadinimų nuotraukoje taip pat nematyti (yra pagrindo tikėti, kad K. S. apgenėjus aplaužytas šakas, medžio būklė ir estetinis vaizdas nenukentėjo). Nors nuotraukose matomas tarp medžio ir krūmų esantis vejos defektas, tačiau teismas neturi duomenų apie tai kaip veja atrodė iki įvykio, nukentėjusiajam neturint pretenzijų dėl jo teritorijoje paliktos automobilio rato žymės, o teismui neturint duomenų apie tai, jog veją būtų reikėję atsodinti ar kitaip atstatinėti, nėra pagrindo laikyti, jog padangos pėdsakas ant nedidelio ploto vejos, kuri atauga savaime, galima būtų vertinti kaip materialinę žalą.

Kaip jau minėta aukščiau, nukentėjusysis P. K. elektroniniame laiške nurodė pretenzijų dėl jo kieme aptariamo įvykio metu užkliudytų augalų neturintis, šaukiamas į teismo posėdį nukentėjusysis neatvyko, dėl žalos atlyginimo nei į policiją, nei į teismą nesikreipė, jam galimai padarytos žalos neįvardijo, iš jo elektroninio laiško turinio galima daryti išvadą, jog pats jokių nepatogumų dėl minėtos sodo augmenijos tvarkymo neturėjo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad įvykio (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadintas kitų asmenų turtas ir padaryta reali turtinė žala, kas yra būtina konstatuojant asmens veikoje ANK 423 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį. K. S. važiavimas kaimyniniame kieme, užkliudant ten augančio medžio šakas, dalinai išverčiant gėlių krūmą bei paliekant padangos pėdsaką ant vejos nevertintinas kaip eismo įvykis ANK 423 straipsnio prasme, o tokie jo veiksmai (vairavimas išgėrus) atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Nors administracinio nusižengimo protokole K. S. veiksmai jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, kvalifikuojami ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų apie K. S. padarytą žalą vairuojant automobilį, nemato teisinio pagrindo K. S. inkriminuoti minėtą ANK straipsnį. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. S. 2019 m. birželio 9 d. 21.48 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota IQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,14 (atėmus paklaidą) promilių girtumas. Nors K. S. važiuodamas užkliudė kaimyniniame sklype augančius augalus, tačiau teismas neturi duomenų, kad bent vienas iš minėtų augalų būtų buvęs sunaikintas arba apgadintas taip, kad dėl to būtų kilusi nors menkiausia turtinė žala. K. S. kaimyniniame kieme padarytą netvarką likvidavo savo jėgomis, dėl to nei jis pats, nei sklypo savininkas P. K. jokių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nėra pagrindo laikyti, kad K. S. 2019 m. birželio 9 d. 21.48 val., padarė eismo įvykį ar padarė turtinės žalos, todėl negalima laikyti K. S. turėjus pareigą likti kaimyno sklype, pranešti šiam apie užkliudytus augalus ar kviesti policijos pareigūnus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. S. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kaip vairavimas esant neblaiviam. K. S. pripažino šias aplinkybes, jas patvirtina policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. birželio 9 d., 22.23 val., K. S. buvo nustatytas 1,16 (atėmus paklaidą 1,14 promilių) promilių girtumas (b. l. 4, 5), alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075 patikros sertifikatas Nr. 0969447, kuris patvirtina, jog tikrinimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 11). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu, pripažino prieš keturias valandas vartojęs alkoholį – šampaną, tas pačias aplinkybes jis nurodė ir eismo įvykį tyrusiems policijos pareigūnams, kurios užfiksuotos tarnybiniame pranešime. Minėti duomenys patvirtina, jog K. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (1,16 promilių, po paklaidos – 1,14 promilių), tuo pažeisdamas KET 14 punktą. Tokia jo veika kvalifikuotina pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas.

ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 6 d.).

K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Teismas taip pat atsižvelgia į K. S. asmenybę apibūdinančius duomenis – baustas tik du kartus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tik viena nuobauda galioja, LITEKO duomenimis, neteistas, darbovietės bei (duomenys neskelbtini) bendrijos charakterizuojamas teigiamai, turi 39 metų vairavimo stažą, būdamas neblaivus nuvažiavo pakankamai trumpą atstumą (apie 200 metrų), aptvertoje saugomoje namų bendrijos teritorijoje, nors neblaivus važiuodamas per kaimyno sklypą jame padarė netvarką, tačiau nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų ir pats atstatė paverstą gėlių krūmą, apgenėjo užkliudytas medžio šakas.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. S. paskyrus minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą baudą. Įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, K. S. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam vienerių metų laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

K. S. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102222734.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).