- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- A6.-206-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00071-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. P.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Fiannsų ministerijos
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), direktoriumi nuo 2007-12-13, turinčiu 100 proc. Bendrovės akcijų, neužtikrino, kad jo vadovaujama Bendrovė laiku sumokėtų Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui. Jis būdamas Bendrovės vadovu ir tuo pačiu Bendrovėje atskaitingu asmeniu, suprato, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio mėn. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius išieškojimus. Nuo 2015-06-18 buvo priimta viso keturiasdešimt aštuoni nurodymai kredito įstaigoms nurašyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), kadangi Bendrovės mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui tik didėjo. Nors Bendrovė turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau pagal 2019-11-04 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222) FR1042-4336 tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30 iš Bendrovės kasos buvo išmokėta 506166,42 EUR, pagal Bendrovės atskaitingo asmens Bendrovės vadovo G. P. avansines apyskaitas buvo išleista 497676,08 EUR, o iš Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išmokėta 2510398,54 EUR ir šias sumas Bendrovė panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Bendrovės vadovas G. P., žinodamas apie savo Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
G. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. Įmonėje dirba 5 žmonės, iš jų viena yra motinystės atostogose. Įmonė užsiima didmenine prekyba gėlėmis, augalais. Nepriemoka valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl pridėtinės vertės mokesčio. Žino, jog pažeidė kreditorių eiliškumą, ir atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, tai yra, pagrindiniais tiekėjais, elgėsi neteisingai, tačiau tai buvo vienintelis kelias toliau dirbti ir bandyti išsilaikyti. Jo nuomone, iškėlus bankroto bylą nukentėtų tiek valstybinė mokesčių inspekcija, tiek ir kiti kreditoriai. Pagal galimybes mažina skolą valstybinei mokesčių inspekcijai, mano, kad maždaug per mėnesį laiko yra galimybė sumažinti įsiskolinimą. Į valstybinę mokesčių inspekciją dėl nepriemokos išdėstymo dalimis nesikreipė, galvoja, kad sugebės sumažinti įsiskolinimą.
Institucijos atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui posėdyje nedalyvaujant. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nusižengimo faktą ir G. P. kaltę įvykdžius ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai duomenys:
- VMI pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 2-8);
- mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10);
- ataskaita apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (b. l. 11);
- integruota kliento informacija – bendrovės mokestinės nepriemokos balansas (b. l. 12-18);
- integruota kliento informacija – Išieškojimai (b. l. 19-26);
- VMI 2019-09-27 operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. (21.222) 1FR1043-3996 (b. l. 27-28);
- VMI 2019-11-04 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4336 (b. l. 29-33);
- G. P. paaiškinimas, kuriame nurodoma, Bendrovės skola susidarė ir pradėjo didėti susidarius ypatingai stipriai konkurencijai su prekybos centrais „Depo“, „Lidl“, „Maxima“ ir kitais, kadangi jie prekiauja praktiškai didmeninėmis kainomis, dėl ko teko labai sumažinti antkainius siekiant išlikti rinkoje kas ir įtakojo Bendrovės veiklos nuostolingumą. G. P. paaiškinime pažymi, jog didelę konkurenciją sudaro prekeiviai, kurie įveža prekes iš Lenkijos, tačiau jas parduoda neapskaitydami, o šiuo metu Bendrovės įvežamų gėlių kiekiai pradėjo didėti, todėl Bendrovė tikisi pagerinti savo finansinę situaciją. Bendrovės vadovas G. P. savo paaiškinime taip pat nurodo, kad jis žino, jog pirmiausia reikia atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais, bet atsiskaitinėjo su tiekėjais norėdamas užtikrinti nenutrūkstamą prekių tiekimą, kadangi Bendrovės sąskaita užblokuota dėl neįvykdytų įsipareigojimų, o visus pavedimus, susijusius su Bendrovės veikla jis atlieka iš savo asmeninės sąskaitos, tuo tarpu su Pareiškėja Bendrovė planuoja atsiskaityti per 2-3 mėn., kadangi numatyta nauja sutartis su vienu iš prekybos centrų, kuris padės greičiau įvykdyti Bendrovei tenkančias prievoles (b. l. 34-35);
- Kasos knygos kopijos (b. l. 36-62);
- UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl atskaitingo asmens skyrimo (b. l. 63);
- Avanso apyskaita (b. l. 64-77);
- SEB banko išrašas (b. l. 78-166).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2015-06-18 vykdomas Bendrovės mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas ir Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-04-01 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 19277,21 eurų, 2019-05-01 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 30765,81 eurų, 2019-06-01 duomenimis - 45519,08 eurų, 2019-07-01 duomenimis - 44021,49 eurų, 2019-08-01 duomenimis - 56825,70 eurų, 2019-09-01 duomenimis - 46879,77 eurų, o 2019-09-30 duomenimis - 51059,64 eurų.
G. P., būdamas Bendrovės vadovu ir tuo pačiu Bendrovėje atskaitingu asmeniu, suprato, kad Bendrovė nuo 2015 m. birželio mėn. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius išieškojimus. Kaip matyti iš Bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašo, nuo 2015-06-18 buvo priimta viso keturiasdešimt aštuoni nurodymai kredito įstaigoms nurašyti Bendrovės mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), kadangi Bendrovės mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui tik didėjo. Nors Bendrovė turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau tikrintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30 iš Bendrovės kasos buvo išmokėta 506166,42 eurų, pagal Bendrovės atskaitingo asmens Bendrovės vadovo G. P. avansines apyskaitas buvo išleista 497676,08 eurų, o iš Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos AB SEB banke išmokėta 2510398,54 eurų ir šias sumas Bendrovė panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Paskutinis piniginių lėšų išmokėjimas pažeidžiantis Bendrovės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę Bendrovės buvo atliktas 2019-09-30, kai iš Bendrovės kasos buvo išmokėta kasos išlaidų orderiu Nr. 272 Bendrovės vadovui G. P. 70516,82 EUR veiklos išlaidoms.
Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas, šiuo atveju kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus VMI teises. Bendrovės vadovas G. P., žinodamas apie savo Bendrovės esamą mokestinį įsipareigojimą valstybei, kaip kreditorei, taip pat apie savo Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai piniginių lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius ir taip visiškai likviduoti susidariusią valstybei mokestinę nepriemoką, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tuo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas G. P. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apie G. P. baustumą administracine tvarka duomenų byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino padaręs nusižengimą, argumentuotai paaiškinimo nusižengimo padarymo priežastis ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).
Skiriant nuobaudą G. P., atsižvelgtina į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į G. P. paaiškinimą byloje dėl bendrovės skolos valstybei susidarymo, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinęs bylos duomenis teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta G. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu
nutarė:
G. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.