- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- 1-801-1059/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22639-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Kaltinamasis
- D. B.
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. D. B. 2022-06-20 apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo N. G. buto koridoriuje, abiejų rankų delnais pastūmė N. G. į krūtinę, o pastarajam nuo pastūmimo nugriuvus ant grindų, tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė gulinčiam ant grindų N. G. ne mažiau vienuolikos smūgių į galvą, vieną smūgį į besidengiančio nuo suduodamų smūgių nukentėjusiojo kairę ranką, vieną smūgį į pilvą ir du smūgius į krūtinę, minėtų smūgių sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam bei padarė poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje kairėje smilkininėje srityje, kairės ausies ir užausio srityje, kaktoje, kairės vokuose, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame skruoste, odos įdrėskimus skruostuose, odos nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, paviršines muštines žaizdas ir pogleivio kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, taip pat poodines kraujosruvas kairiame žaste, pilve, krūtinės ląstos srityje bei kairės pusės šonkaulio lūžį – sužalojimą nesunkiai, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, sutrikdžiusį nukentėjusiojo N. G. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
2. Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad pats konfliktas prasidėjo nuo to, kad jo podukra su drauge žaidė kieme. Nukentėjusysis praėjo rėkauti, jie su žmona balkone girdėjo, necenzūriniais žodžiais ją vadino, po to mergaitė pasakė, kad ją filmuoja. Jis nuėjo pas jį pasiaiškinti, paskambino į duris, jis jų pakankamai ilgai neatidarė. Bet kai atidarė, pradėjo necenzūriniais žodžiais koneveiktis. Kai jis norėjo uždaryti duris, jis jam neleido ir, jei gerai pamena, tuo metu sudavė jam į krūtinę. Kai jis neleido jam uždaryti durų, jis išsitraukė „montiruotę“ ar kokį tai metalinį vamzdį. Iš gretimo buto kaimynė buvo atidariusi duris, tikriausiai išgirdo triukšmą. Ar daugiau smūgių sudavė, nepamena, nes nuo tos dienos pakankamai daug laiko praėjo.
3. Viskas įvyko tikriausiai 2022-06-20. Nepripažįsta, kad daužė daug kartų, nepamena kiek smūgių sudavė. Nepamena aplinkybių, negali pasakyti kaip buvo, mano, kad buvo stresas ir nežymiai alkoholio pavartota. Jei suduota tiek smūgių, kiek parašyta, turėjo užtrukti laiko ir visa laiptinė būtų subėgusi. Alkoholio ne daugiau 2 skardinių (5-5,2 laipsnių stiprumo) buvo išgėręs. Mano turėjo kažkiek įtakos alkoholis. Kai pamatė „montiruotę“, viena ranka laikydamas duris, kita ranka sudavė smūgį į krūtinę, daugiau smūgių nepamena, vienas tai tikrai buvo. Ta „montiruotė“, jei gerai pamena, buvo šluotkotis. Tuo metu matė tik pailgą, apvalų daiktą. Nukentėjusysis įžeidė jo podukrą pavadindamas „paleistuve“ ar „šliundra“, o kai pasakė, kad ir filmuoja, tada nuėjo. Tuo metu podukrai buvo (duomenys neskelbtini). Neminėjo podukra dėl ko ją taip pavadino ir filmavo.
4. Po įvykio teko prasilenkti su nukentėjusiuoju, nebendravo. Jo nuomonė dėl civilinio ieškinio, kad prašoma suma ryškiai per didelė. Jo mėnesinės pajamos apie 800 eurų į rankas, atskaičius alimentus ir vykdomąjį raštą, o vidurkis apie 1400 eurų į rankas, tai priklauso nuo sezono. Vykdomasis raštas už praeityje nesumokėtą paskolą. Jo sutuoktinė gauna ne daugiau 800 eurų į rankas, nes ji užima žemesnes pareigas. Nėra atsiprašęs nukentėjusiojo, pabijojo su juo bendrauti. Pirmą kartą tokioje situacijoje yra, nežino kaip susitikti ir atsiprašyti, neklausė nieko, kaip galima tai padaryti.
5. Jeigu būtų blaivus, mano, iki smurto nebūtų priėjęs. Besiaiškinant nukentėjusysis apie filmavimą nieko nepasakė, daugiau buvo aiškinimosi ir įžeidimų. Nemano, kad specialistas, pateikęs išvadą apie nustatytus sužalojimus, yra neobjektyvus. Kai nuėjo pas nukentėjusįjį, nematė ar jis jau buvo sužalotas, neapžiūrinėjo jo, viskas vyko greitai. Negali pasakyti, kodėl pats ėjo aiškintis, o ne kvietė pareigūnus, tiesiog taip padarė. Smūgį nukentėjusiajam į krūtinę sudavė iš kumščio jam stovint. Negali paaiškinti, kodėl kaltinime parašyta, kad smūgiai suduoti nukentėjusiajam gulint. Nežino kaip paaiškinti, kodėl po incidento buvo nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam. Smūgis buvo suduotas dešine ranka į krūtinės sritį iš priekio, nes stovėjo vienas prieš kitą. Nėra ant tiek stiprus, kad sulaužytų šonkaulį. Nepamena, kas buvo po smūgio sudavimo. Neturi sveikatos problemų, sutrikimų. Konfliktas baigėsi tuo, kad parėjo namo.
6. Konflikto metu su juo buvo žmona I. B., stovėjo už jo, galėjo matyti konfliktą, ir kaimynė buvo pradariusi duris. Jos vardo nežino, jos durys prieš nukentėjusiojo duris, kairėje pusėje, gal (duomenys neskelbtini). Daugiau asmenų nebuvo.
7. Jis buvo laiptinėje, kai sudavė smūgį, nukentėjusysis buvo bute, tarpduryje. Jis į prieškambarį nebuvo įėjęs. Kaip jo sutuoktinės auskaras atsirado nukentėjusiojo buto prieškambaryje, nežino, jeigu išsinėrė iš ausies, gal kaip nors įkrito į butą. Nukentėjusysis jokių smūgių jam nesudavė. Iniciatorius ėjimo pas kaimyną buvo jis, o žmona tik ėjo kartu.
8. Ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas. Būtų žinojęs, kad taip viskas bus, būtų nėjęs aiškintis. Labai gailisi dėl to kas įvyko.
9. Nukentėjusysis N. G. parodė, kad buvo jo (duomenys neskelbtini) metų jubiliejus nuomotoje salėje, po jo, buvo artimieji susirinkę namie. Triguba šventė, jo ir žmonos jubiliejai, taip pat vestuvių sukaktis, vyko kitur. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) apie 19.30 val. Išėjus jiems, žmona išėjo pas dukrą į svečius. Liko vienas, išgirdo triukšmą po balkonu, vaikai žaidė su kamuoliu. Vaikai buvo kieme, jis gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, lauke yra toks gazonas, jie ten pradėjo kamuolį mėtyti ir šūkauti. Jis pabijojo, kad sugadins jo tinkliukus nuo vabzdžių. Yra kieme prie pat ir džiovykla, ją taip pat galėjo sugadinti. Sušuko jiems kažką, galėjo ir negražiai pasakyti, bandė gal fotografuoti, bet nemoka, anūkės neišmokė. Mergaitės į jo pastabas atsakė - „koks tavo reikalas seni, gausi į kailį“.
10. Paskui – skambutis į duris, po antro skambučio atidarė duris, ten pamatė agresyvius kaimynus, kurie pradėjo ant jo pulti. Kai atidarė duris bandė paklausti, ko jiems reikia, tačiau iš karto puolė, pokalbio nebuvo. Tada jau suprato, kai įsiveržė, kad viskas dėl mergaitės vyko. Šalia stovėjo šepečio kotas, čiupo jį. Po to prasidėjo kautynės, spardymai. Abu jį spardė, dėl to žmona ir pametė auskarą pas jį koridoriuje. Viskas vyko koridoriuke. Jis nespėjo jokio smūgio suduoti. Buvo paėmęs šluotkotį, galvojo gintis, bet jam nieko neišėjo. Po visko, šluotkotis dingo. Pareigūnai dar rado nuo to šluotkočio pakabinimo plastmasę. Šluotkotis buvo plastmasinis, rožinis, su kilpute pakabinimui, nemano, kad buvo galima jį sumaišyti su „montiruote“.
11. Kai atėjo kaltinamasis su žmona, žino, kad iš kojų jam spardė, jo žmona įspyrė jam gulinčiam ant žemės, liko kojos žymė ant krūtinės. Kai jie dviese jį puolė, jį greit pargriovė, abu kumščiuodami stūmė. Jam smūgiai buvo suduoti į galvą, į krūtinę, daugiausiai taikė į galvą. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti. Pargriuvusiam jam buvo suduotas smūgis, nuo kurio lūžo šonkaulis. Buvo kruvinos lūpos, nosis, ausis. Griuvo aukštielninkas ant nugaros. Kraujas koridoriuje jo, burna buvo pilna kraujo, išspjaudė jį. Jam buvo nustatytas šonkaulio lūžis ir dabar skauda kairės pusės šoną. Jį po to įvykio padarė ligonį. Prieš ateinant kaltinamajam, buvo sveikas. Niekas kitas prieš jį smurto nenaudojo, visi sužalojimai padaryti kaltinamojo. Kaltinamasis, kai jau gulėjo, jį apdaužė, jis nieko nesakė, išeinant sakė „gal tau užteks“. Policininkams nurodė, kas jį sumušė, tačiau jie neįsileido policijos.
12. Jiems išėjus jis atsisėdo apsivalė, atsistojo ir uždarė duris. Gal kažkas laiptinėje pradėjo vaikščioti, kad jie išėjo iš jo buto. Kaimynė, namo pirmininkė, bet labai tyli, niekur nesivelia, porą kartų apie tai kalbėjo, bet tik pasakė „kaip taip galima“ ir tiek. Gal tik porą žodžių apie tai pasakė.
13. Paskambino žmonai, atlėkė su dukra, paskambino policijai ar dukra ar anūkė. Buvo žmona su dukra nuėjusios pas D. B., sakė vos neiškoneveikė, užtrenkė duris. Viskas buvo akivaizdu, jos tik aimanavo. Kalbėjo apie tai kas nutiko, kai atėjo. Kai paskambino, visos 4 atbėgo – dukra V. G., anūkės N. D. ir L. G., žmona G. G..
14. Jį išvežė greitoji, suteikė pirmąją pagalbą, norėjo hospitalizuoti, bet jis, kaip neblaivus, atsisakė. Buvo pristatytas į priimamąjį. Priimamajame peršvietė galvą. Paskui pats paprašė peršviesti ir koją. Pas ekspertą buvo nuvykęs ant rytojaus nustatyti sužalojimus. Eis pas gydytojus, nes jam sutriko klausa, galvos ūžesiai atsirado. Keliant ranką, skauda šoną. Kojas ir dabar jaučia, petį, o veidas greit sugijo, gal per savaitę. Sužalojimus gydėsi apie porą savaičių. Jis jaučia diskomfortą dėl sužalojimų. Moralinę žalą taip pat jaučia po įvykio, kažkas pro langą praeina, o jam jau neramu. Po įvykio gal 4-3 mėnesius B. gyveno gretimame bute. Kaltinamasis nematė jo sužaloto, vengdavo susitikti. Nematė jų abiejų po įvykio. Nebandė nei žalos atlyginti, nei atsiprašyti. Jis ir dabar saugiai nesijaučia, mano, kad gali kažkas jam kažką padaryti, jie yra agresyvūs žmonės.
15. Dar prieš šį įvykį buvo incidentų su kaimynais, jį už apykaklės tampė, klausė ko jis nepatenkintas. Kaimynai naktimis labai triukšmaudavo ir taip 3 metus nuolatos. Pragaru praminė savo namus. Pasiguosdavo kaimynams dėl to, o jam tai nepatiko. Vieną kartą buvo prisigėrę kaimynai ir pradėjo pas jį brautis, kadangi buvo ne vieni namie, nebedrįso toliau brautis.
16. Liudytoja G. G. parodė, kad viskas vyko 2022-06-20 dieną. Po gimtadienių ((duomenys neskelbtini)) liko daug maisto, pasikvietė į namus artimiausius svečius pasisėdėti. Po to nuėjo pas dukrą, pas ją prabuvo apie pusvalandį. Tada sulaukė vyro skambučio, pasakė, kad jis sumuštas. Kai vyras paskambino dukrai, buvo kartu su ja, taip pat buvo ir 2 anūkės, visos 4 ir atbėgo apie pusę 9 vakaro.
17. Namie atrado baisų vaizdą, vyras visas sumuštas. Vyras sakė, kad buvo daug smūgių iš kumščių ir kojų, žmona labai spardė. Vyras sėdėjo miegamajame ant lovos, koridoriuke prie vonios buvo kraujo, mėtėsi auskaras tos moters. Vyro krūtinė buvo baisi, grynai, kaip kojos pėda ant krūtinės, toje vietoje, kur lūžęs šonkaulis. Nebuvo mačiusi dar taip sumušto žmogaus, visas veidas sumuštas, ištinęs, ausis baisi, rankos (dešinė), galvoje kažkur buvo mėlynės, labai skaudėjo dešinę koją ir iki šiol skauda. Bandė vyrą apiprausti, kvietė greitąją pagalbą. Po to atvyko policija ir ekspertai. Išvežė jį į priimamąjį, bet kadangi vyras buvo neblaivus, atsisakė gulti į ligoninę. Priimamajame nieko vyras nesakė, ekspertai pastebėjo, kad jam skauda ir dusina kai kelia ranką, liepė važiuoti į priimamąjį, persišvietė šonkaulius, sužinojo, kad lūžo. Ilgai skaudėjo, iki dabar skauda. Jai išeinant nebuvo sužalotas vyras.
18. Jos vyras buvo sumuštas, nes jis pasakė ant podukros necenzūrinį žodį. Ji yra kerštinga mergaitė, puola ir ant jos anūkės. Bandė ją nufotografuoti, bet nemoka jis to padaryti. Ta mergaitė atbėgo iš kitos namo pusės ir puolė ant jos ir jos dukros.
19. Šluotkočio nematė, kažkada namie buvo toks gal raudonas, plastmasinis, lūžtantis. Namo pirmininkė, nemano, kad kažką matė, tik skambino buto savininkei, prašė, kad leistų jai pakalbėti, bet I. B. paskambino ir nuramino nuomotoją. Pirmininkės butas 3 jų aukšte iš kairės pusės.
20. Jos vyrui po šio įvykio žymiai suprastėjo sveikata, nuolat lankosi pas gydytojus. Labai nervingas pasidarė po įvykio, jaučia baimę, labai sutrikusi klausa. Dabar vyras lankosi pas specialistus dėl kojos, šį mėnesį jau 5 – tas vizitas. Iki įvykio koja neskaudėjo, jis po įvykio nesiskundė dėl kojos, daug ko nesakė dėl sumušimo, slėpė sužalojimus. Yra neramu jiems abiem, baimę jaučia, gali vėl primušti. Jos vyrui neramu ir dėl langų, bijo keršto, gyvena pirmame aukšte.
21. Kaltinamojo nepažinojo, nežinojo nei vardo, nei pavardės, juos sužinojo tik iš bylos medžiagos. Porą kartų gal po įvykio matė laiptinėje kaltinamąjį, nesisveikino, neatsiprašė jis. Nebendravo nei karto po įvykio su kaltinamuoju ir jo šeima. Jo posūnis gal kartą pasisveikino. Po įvykio su dukra užlipo pas kaimynus, klausė ką padarė, tai I. B. trenkė jos dukrai, paskui D. B. ją įsitraukė į kambarį, pasiėmė podukrą ir užtrenkė duris. Policijos jie neįsileido. Gražiuoju nesitarė, nebuvo jokio bendravimo. Tą vakarą jautėsi alkoholio kvapas nuo D. B. ir I. B..
22. Yra buvę ir anksčiau konfliktų, bandė gražiuoju kalbėtis, bet nieko negalėjo susitarti. Konfliktų tarpusavyje visada būdavo. Kai pirmą kartą vyko konfliktas ir jie bandė trise su žmona ir posūniu brautis į jų butą, uždarė duris iš išorės. Tada taip pat abu buvo neblaivūs. D. B. posūniui gal (duomenys neskelbtini) metų, jis visada pasisveikindavo, vieną kartą tik buvo atėjęs kartu, kai visi veržėsi į namus mušti jos vyrą. Podukra visada „draskydavo“ akis, gal ir jos vyras ant jos yra kažką pasakęs. Buvo įvykis, kai jos vyrą už apykaklės paėmė, konfliktai buvo tik su jos vyru. Prašė jų gražiai, kad muzikos neleistų garsiai. Vyrui nustatytas 50 proc. neįgalumas. Jam diabetas, kraujo spaudimas, širdies angina. Sakė abiem (duomenys neskelbtini), kad vyras neįgalus, sakė apie jo sveikatos problemas, taip pat, kad jam blogai su klausa, prašė ramybės.
23. Liudytoja A. B. parodė, kad N. G. yra jos geras pažįstamas, yra šeimos draugai. Birželio 18 d. buvo pakviesti švęsti (duomenys neskelbtini) gimtadienio į kavinę, taip pat vestuvių metinių. Dalyvavo, linksminosi. Ant rytojaus buvau pakviesta į namus pabaigti likučių. Kartu atėjo V. A., O. P., pasibuvo, šnekučiavosi, išgėrė po „kokteiliuką“. Susirinkę aptarinėjo „balių“, buvo visi kartu ir nebuvo jokių konfliktų. Išsiskirstė kai dar buvo šviesu apie 19.00 – 20.00 val. Rytojaus dieną paskambino G. G., pasakė, kad primušė jos vyrą. Buvo keista, kaip žmonės taip paskambinę į duris įsiveržia į namus ir sumuša žmogų. Nuėjo pas juos po kokių 2-3 dienų, akis buvo užkritusi, mėlyna, veido šonas mėlynas, buvo mėlyna krūtinė, tarsi kokio bato žymė, kojos sudaužytos. Po šiai dienai galvą skauda ir klausa pablogėjo. N. G. stipriai sudaužytas buvo.
24. Po to klausė, kas įvyko, sakė, kad išgirdo skambutį į duris, galvojo grįžo žmona, atidarė duris ir gavo į veidą, pargriovė koridoriuje, lyg į miegamąjį nusitempė. Sakė, kad spyrė ir daugiau prasidėjo. Jis pats daug neatsimena, bet sakė, kad labai daužė. Paminėjo, kad kaimynas iš viršaus mušė.
25. Kai išėjo į namus iš susiėjimo, paliko N. G. sveiką, linksmą, be jokių mėlynių. N. G. normalus buvo, nelabai girtas, gal kelias taureles baltos išgėręs. N. G. buto koridoriuke jokių lazdų ar metalinių daiktų.
26. Liudytoja O. P. parodė, kad po jubiliejaus šventės suėjo kelios draugės pakalbėti, daugiau nieko nematė. N. G. buvo (duomenys neskelbtini) m., šventė kavinėje. Pirmadienį susitiko pas juos namuose, (duomenys neskelbtini). Buvo su A., S., V. (jos pavardės nežino, nebendravo anksčiau), G. ir D. (kuri jau mirusi). Aptarė šeštadienio „balių“, valgė, vaišinosi, gal po 50 g. brendžio išgėrė. Konfliktų jokių nebuvo, kol ji buvo pas juos namuose, jis yra ramus žmogus. 2022-06-20 pirmadienis buvo, apie 17-18 val. išėjo namo. Sveikas buvo N., jokių sužalojimų neturėjo. Jokių strypų, lazdų G. bute nepastebėjo, nematė. N. kalbėjo rišliai, tik truputį alkoholio išgėręs buvo.
27. G. po to skambino, sakė, kad sumušė jos vyrą. Po kelių dienų nuvažiavusi, nepažino. Atrodė baisiai, viena akis tai labai, akis mėlyna, negalėjo žiūrėti. Jie nekalbėjo daug apie sužalojimus, neturėjo N. sveikatos. G. sakė, kad iš antro aukšto nuomininkai jį sužalojo, nepažįsta jų.
28. Iš karto po įvykio jį vežėsi greitoji medicinos pagalba apžiūrėti. Kažkas šone jam buvo, skaudėjo labai. Sakė kažką, kad medikai jam nustatė.
29. Liudytoja N. D. parodė, kad mama gavo skambutį iš savo tėčio N., kuris alsuodamas prašė pagalbos, ateiti. Senelis gyvena (duomenys neskelbtini). Skambutį gavo apie 7-8 val. vakaro. Pas senelį nubėgo per kokias 2 min. neapsiavusi. Atbėgusi pas senelį atidarė duris ir pamatė kraupų vaizdą, visur pilna kraujo ir senelis kruvinas, sumuštas. Labiausiai įstrigo senelio išvaizda – visas sumuštas, nosis kreiva, akyse mėlynės, kraujas apie veidą. Raudona, mėlynuojanti ausis, akiniai sulaužyti, grindys, lubos, sienos kruvinos, auskaras ant grindų. Prie vonios kambario buvo auskaras, koridorius labai mažas, auskaras matėsi aiškiai. Jokio strypo ar lazdos nepastebėjo. Nubėgo į viršų pas kaimynus klausti kas atsitiko, nes senelis pirštu parodė į viršų. Niekas durų neatidarė, kelis kartus beldėsi, atidarė duris kaimynė I. B.. Jos paklausė, kas atsitiko, bet nespėjo ji jai atsakyti, nes mama ją pakvietė. D. B. nematė. I. B. buvo su kambariniais rūbais ir jai pasirodė, kad neblaivi, blizgėjo akys ir buvo išsiplėtę vyzdžiai, kvapo neužuodė. Minėjo, kad jai senelis sudavė. Apie vaikus neminėjo nieko. Atėjusi mama liepė eiti kviesti policijos. Ji paskambino, iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Tada mama nusileido žemyn, nežino kas atsitiko mamai su kaimyne, girdėjo triukšmą.
30. Mama liepė eiti laukti greitosios į lauką. Sulaukusi atvedė pas senelį, močiutė liepė eiti į kitą kambarį, kad nematytų, kaip senelį apžiūri medikai. Paskui senelį išvežė greitoji, išsikvietė „Boltą“ ir nuvažiavo jo pasitikti, kai jis buvo išleistas iš priimamojo. Kartu įsėdo į taksi ir grįžo namo. Po kiek laiko atvažiavo policija, viską nusifotografavo, apžiūrėjo butą ir senelį. Policijai išvažiavus, jie nakčiai liko pas senelius.
31. Kai senelis atsigavo, sakė, kad jam skauda prie širdies, kad jį pradėjo daužyti, spardyti. Sakė, kad jį daužė viršutiniai kaimynai. Senelis sakė, kad jį daužė rankomis, kumščiais ir kojomis. Sakė, kad jį pargriovė ant grindų, bet nesakė kaip. Neminėjo, dėl ko taip darė. Matė senelį dieną prieš šį įvykį, jis buvo sveikas, be jokių sužalojimų.
32. Po įvykio senelis jautė baimę, norėdavo eiti pro kaimynų balkonus, langus, kad jo nepamatytų, neužpultų. Prasidėjo paranoja, kvėpavimo problemos, pradėjo skaudėti ir ranką, ausį, vieną pusę veido, klausos problemų turėjo. Po įvykio pablogėjo, atsirado kvėpavimo problemos, prasčiau matė. Pieš tai neturėjo tokių problemų, ta būklė gal apie mėnesį tęsėsi.
33. Žino, kad anksčiau vaikai triukšmaudavo, o seneliui tai nepatikdavo, nepernešdavo triukšmo.
34. Liudytoja V. G. parodė, kad su vaikais ir mama buvo pas juos namuose ir paskambino tėtis, sunkai kalbėjo, šnopavo. Pagalvojo, kad širdis ir nulėkė. Didžioji dukra basa išlėkė. Nubėgo pas tėtį, pamatė, kad jis visas baisiai sumuštas, kruvinas, sunkiai kvėpavo. Jį rado miegamajame, ar ant lovos, to tiksliai nepamena. Nuo buto durų iki tos patalpos du žingsniai iki 2 metrų. Buto koridoriuje buvo kraujo, prie tualeto ir vonios durų. Buvo kažkoks antgaliukas plastikinis rastas, tyrėjai jį rado. Buvo dideli sumušimai tėčiui, labai didelė mėlynė kairėje pusėje ant krūtinės, šiaip daug mėlynių, veidas sužalotas. Viena akis buvo labai užkritusi, akinių rėmai sulindę į dešinį smilkinį, veidas sudaužytas, jam skaudėjo visą kūną. Ji labai išsigando. Jis pasakė, kad sumušė viršutiniai kaimynai. Paskui kvietė greitąją pagalbą, liepė laukti policijos, atvažiavo ekspertai.
35. Nuėjus pas kaimynę, ji buvo pilna agresijos, puolė, labai smarkiai rėkė, klykė, trenkė jai per rankas, jos vyras ją sulaikė. Bandė klausti kaip ten viskas vyko, bet jie užsitrenkė duris. Kaimynai gyvena virš tėvų, (duomenys neskelbtini) bute. Smarkiai išgėrę abudu ir pilni agresijos ir kai ji ėjo į rūsį, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jiems laukiant lauke greitosios pagalbos, buvo išėjusi kaimynė įvežti mergaitės dviratį, nes ta mergaitė gal jų bijojo. Ir kaimynė pasirodė tikrai neblaivi, sklido nuo jos alkoholio kvapas. Kaimynas taip pat buvo išgėręs, abu buvo išgėrę.
36. Paskui tėtis paaiškino kas nutiko, kad buvo kaimynas ir kaimynė, jį mušė. Kaimynė pilna agresijos, puolimas buvo abiejų, nors D. B. teigė, kad tik jis vienas mušė. Tėtis sakė, kad rankomis ir kojomis mušė, buvo lyg sąmonę praradęs. Tėtis minėjo, kad jį užpuolė dėl tos mergaitės, ji visada šūkauja po langais, tėtis bandė fotografuoti, bet nemokėjo.
37. Viskas vyko pirmadienio vakarą, birželio mėnesį. Iki tėčio skambučio, mama pas ją buvo gal apie valandą. Gali būti pernai metų birželio 20 d. Apie 7-8 val. vakaro paskambino tėtis. Jis pasakė, kad jam labai blogai ir skuodė pro duris, nubėgo gal per 4 minutes. Ji buvo su dukromis. N. prie kaimynų durų gal buvo nuėjusi, ji pirma nubėgo, lipo laiptais į viršų. Ji ją kvietė grįžti atgal, ji atėjo. Nematė su kuo ji bendravo ir ar kaimynai buvo atidarę duris. Prieš tai tėtį buvo mačiusi tą pačią dieną, kai dar buvo svečių, jis buvo sveikas.
38. Paramedikai patys tėčiui liepė būtinai važiuoti į priimamąjį. Tėčiui ligoninėje nustatė sumušimą, šonkauliai buvo sulaužyti, yra ekspertų išvados. Paskui buvo pasekmės, skausmai krūtinės ląstoje, kojose. Klubas, klausa labai suprastėjo, mano, kad nuo smūgio. Klubas jam skauda ir dabar pas daktarus vežioja. Po įvykio atsirado baimės jausmas, pykčio išpuoliai pasireiškia, matosi, kad jis įbaugintas, nervingas. Šiai dienai tėčio klausa dar prastesnė, baimės būsena nemano, kad praeis.
39. Anksčiau buvo konfliktų su kaimynais, visada triukšmas ir barniai. Mama kalbėti bandė su jais, bet niekas nepadėjo. Kaimynų daugiau nematė, tik jų vaikus. Policijos tyrėja sakė, kad tik 3 dieną, kaltinamieji įsileido policiją į namus.
40. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 13-16); N. G. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 25-30); J. L. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (t. 1, b. l. 31); informacija iš policijos duomenų bazės (pagarsintas) (t. 1, b. l. 32-33); kitų objektų apžiūros protokolas (Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašai) (t. 1, b. l. 34-37); apžiūros protokolas (apžiūrėtas butas) (t. 1, b. l. 38-40); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 80-85); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 1, b. l. 86-92); specialisto išvada Nr. G 650/2022 (05) (t. 1, b. l. 96-97); N. G. pareiškimas dėl civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 98); Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 115-121); pranešimas dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 128); VŠĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ pateikti medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 131-134); VŠĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ pateiktos rentgenogramos (t. 1, b. l. 138); liudytojos V. A. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 151-154); pateikta informacija dėl vaizdo ir garso įrašų (t. 1, b. l. 189-192); VŠĮ „Respublikinės Panevėžio ligoninės“ gydytojo išrašas (t. 2, b. l. 7-9); nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą I. B. atžvilgiu (t. 2, b. l. 10-15).
III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
41. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.
42. Kaltinamasis D. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Pripažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę, nurodė, kad nepamena kiek smūgių sudavė, nepamena aplinkybių, negali pasakyti kaip buvo, mano, kad buvo stresas ir nežymiai alkoholio pavartota. Kaltinamojo veika be dalinio jo prisipažinimo ir duotų parodymų visiškai įrodyta nukentėjusiojo N. G. duotais parodymais, kuriuos patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. G 650/2022 dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jam nustatyto sveikatos sutrikdymo mąsto, įrašo iš BPC apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėjus įvykio vietą buvo rasta nukentėjusiojo kraujo pėdsakų, kaltinamojo sutuoktinės, su kuria jis įsiveržė į nukentėjusiojo butą – auskaras, kitų nusikalstamai veikai tirti reikšmingų objektų. Tai, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent kaltinamasis patvirtina asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas. Byloje apklausta liudytoja G. G. parodė, kad praėjus pusei valandos nuo išėjimo iš namų paskambino sutuoktinis N. G., kuris pasakė, jog yra sumuštas. Nubėgusi su dukra V. G. ir anūkėmis N. ir L. pamatė namuose sumuštą sutuoktinį. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytojomis apklaustos V. G. ir N. D.. Tai, kad N. G. iki įvykio buvo sveikas ir nesužalotas patvirtino ir liudytojomis apklaustos O. P., A. B., kurios jį matė tą pačią dieną 2 valandos iki įvykio. Liudytojos patvirtino, kad po įvykio N. G. aiškiai matėsi sužalojimai veide (sumušta akis, ausis, nosis, veide matėsi kraujosruvos, sumušta krūtinė).
43. Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nemato pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusiojo N. G. parodymų apie tai, kad jam nustatytus sužalojimus padarė kaltinamasis, nes būtent šie parodymai atitinka kitą bylos medžiagą.
44. Surinktų įrodymų visetas, teismo vidiniu įsitikimu, nepalieka pagrįstos abejonės kaltinamojo kalte padarius nusikalstamą veiką, todėl jis pripažintinas kaltu. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis iš esmės neneigia padaręs nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, naudojęs prieš jį fizinį smurtą, tačiau teigia neprisimenantis visų aplinkybių dėl streso ir pavartoto alkoholio.
45. Pagal BK 138 str. 1 d. kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. G 650/2022.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
46. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. gali būti skiriamos laisvės apribojimo, areštu, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
47. Skirdamas D. B. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).
48. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino žalą Panevėžio teritorinei ligonių kasai (t. 1, b. l. 128) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
49. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad D. B. šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis šią aplinkybę iš esmės pripažįsta, nurodė, kad buvo pavartojęs alkoholio ir blaivus taip nebūtų pasielgęs. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus patvirtino ir liudytoja V. G..
50. Nustatant D. B. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis neteistas (t. 2, b. l. 96-97), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 98-104), dirba (duomenys neskelbtini), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (t. 2, b. l. 110-112).
51. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas artimas vidurkiui, skiriant jam įpareigojimus, kurie geriausiai padėtų pasiekti bausmei keliamus tikslus – tęsti darbą ir nevartoti alkoholio.
V. Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
52. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
53. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).
54. Byloje nukentėjusysis N. G. pareiškė civilinį ieškinį prašydamas iš kaltinamojo priteisti 4000 Eur jam padarytos neturtinės žalos.
55. Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.
56. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.
57. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vertinant neturtinės žalos dydį, didelis dėmesys taip pat skiriamas, nusikalstamos veikos tyčiai. Ar žala padaryta tyčine ar netyčine veika.
58. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
59. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
60. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Jam buvo sukeltas nerimas, baimė, jis buvo pažemintas, jautė fizinį skausmą.
61. Nukentėjusysis nurodė, kad yra senatvės pensininkas jam (duomenys neskelbtini) m. yra neįgalus. Po nusikaltimo dėl neteisėtų ir nusikalstamų kaltinamojo D. B. veiksmų smurtaujant prieš jį, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, jam buvo sulaužyti šonkauliai, t. y. sutrikdyta jo sveikata, dėl ko intensyvus gydymasis tęsėsi apie mėnesį laiko, o reabilitacinis gydymasis tęsiasi iki šiol, be to jis patyrė didelius emocinius išgyvenimus, suprastėjo bendras savijauta, miegas, nuolat jaučiamas galvos skausmas, juntamas nerimas ir baimė. Eis pas gydytojus, nes jam sutriko klausa, galvos ūžesiai atsirado. Keliant ranką, skauda šoną. Kojas ir dabar jaučia, petį, veidas sugijo gal per savaitę. Sužalojimus gydėsi apie porą savaičių. Jis jaučia diskomfortą dėl sužalojimų.
62. Nukentėjusiojo sutuoktinė G. G. parodė, kad vyro krūtinė buvo baisi, grynai, kaip kojos pėda ant krūtinės, toje vietoje, kur lūžęs šonkaulis. Nebuvo mačiusi dar taip sumušto žmogaus, visas veidas sumuštas, ištinęs, ausis baisi, rankos (dešinė), galvoje kažkur buvo mėlynės, labai skaudėjo dešinę koją ir iki šiol skauda. Jam skauda ir dusina kai kelia ranką. Jos vyrui po šio įvykio žymiai suprastėjo sveikata, nuolat lankosi pas gydytojus. Labai nervingas pasidarė po įvykio, jaučia baimę, sutrikusi klausa. Dabar vyras lankosi pas specialistus dėl kojos, šį mėnesį jau 5 vizitas. Iki įvykio koja neskaudėjo, jis po įvykio nesiskundė dėl kojos. Yra neramu jiems abiem, baimę jaučia, gali vėl primušti. Jos vyrui neramu ir dėl langų, bijo keršto, gyvena pirmame aukšte.
63. Tai, kad nukentėjusysis buvo smarkiai sumuštas, jam buvo padaryti sužalojimai gyvybiškai svarbioje ir labiausiai matomoje kūno vietoje – galvoje patvirtino ir liudytojomis apklaustos N. D., V. G., O. P., A. B.. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai matomi ir jo pateiktose nuotraukose (t. 2, b. l. 165-175). Liudytojos N. D. ir V. G. nurodė, kad N. G. sveikata po sužalojimo suprastėjo, jis lankosi pas gydytojus, stebi ir jo nerimą, baimę.
64. Iš liudytojos G. G. parodymų matyti, kad kaltinamajam ji sakė apie tai, kad nukentėjusysis yra neįgalus, jam diagnozuojami – diabetas, kraujo spaudimas, širdies angina, tačiau tai jo nuo smurto panaudojimo – smūgių sudavimo nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas nesustabdė.
65. Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia. Dėl padaryto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis iki šiol jaučia nepatogumus. Nukentėjusiajam buvo sukelti ir dvasiniai išgyvenimai, stresas, jį kankina baimė, nerimas. Bylos duomenimis kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau išlaiko tris mažamečius vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo.
66. Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo prašomų priteisti sumų.
67. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
68. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad procesinės palūkanos privalo būti priteisiamos tik nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
69. Išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Palūkanos priteistinos nuo priteistų žalų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
70. Taigi atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiojo reikalavimas priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistinų sumų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
71. Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis taip pat prašė civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui. Motyvų, kodėl laikiną nuosavybės teisės apribojimą reikėtų taikyti kaltinamojo turtui nenurodė.
72. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad prašymas nėra motyvuotas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas civilinio ieškinio užtikrinimui nebuvo taikytas ir ikiteisminio tyrimo metu, kas leidžia spręsti, jog jis nebuvo reikalingas, į tai, kad D. B. yra dirbantis, gauna stabilias (apie 2800 Eur neatskaičius mokesčių pajamas), po civilinio ieškinio pareiškimo darbą tęsia, nėra jokių duomenų, kad būtų ėmęsis kitų veiksmų dėl kurių neturtinės žalos išieškojimas iš jo būtų apsunkintas ar negalimas, todėl prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo civilinio ieškinio užtikrinimui atmestinas kaip nepagrįstas.
VI. Procesiniai klausimai
73. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma su prašymu priteisti nukentėjusiajam nepilnametei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios pagal pateiktą pažymą sudaro 423, 33 Eur.
74. Nukentėjusiojo N. G. įgaliotas atstovas advokatas A. Leonavičius nurodė, kad pažyma buvo pateikta priskaičiavus atstovavimą ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje, kuris išnagrinėjus bylą anksčiau, neįvyko. Prašė priteisti sumažintas atstovavimo išlaidas valstybei.
75. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiojo N. G. įgalioto atstovo advokato A. Leonavičiaus nurodytas aplinkybes, prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 366, 68 Eur. Kadangi nuo kaltinamojo nukentėjusiam N. G. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl ko valstybė patyrė 366, 68 Eur išlaidų šios priteistinos iš kaltinamojo D. B..
76. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
77. Daiktai – Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos S. J. 2023-06-02 nutarimu, 2022-06-20 įvykio vietos apžiūros metu paimtas raudonos spalvos dėmės biologinis ėminys nuo koridoriaus grindų (supakuotas į voką Nr. 1 su paaiškinamaisiais užrašais), auskaras (supakuotas į voką Nr. 2 su paaiškinamaisiais užrašais), juodos spalvos plastikinės nuolaužos (supakuotos į spec. paketą Nr. 542475) priduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugyklą (t. 1, b. l. 41 - 42, 43) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš dalies tenkinti N. G. pareikštą civilinį ieškinį ir jam priteisti iš D. B. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo.
Pripažinti proceso išlaidomis valstybės patirtas 366, 68 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 68 ct) išlaidas už nukentėjusiajam N. G. suteiktą teisinę pagalbą ir priteisti šias išlaidas iš N. G. valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus – įvykio vietos apžiūros metu paimtą raudonos spalvos dėmės biologinį ėminį nuo koridoriaus grindų (supakuotą į voką Nr. 1 su paaiškinamaisiais užrašais), auskarą (supakuotą į voką Nr. 2 su paaiškinamaisiais užrašais), juodos spalvos plastikinę nuolaužą (supakuotą į spec. paketą Nr. 542475) priduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugyklą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.