Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovams Č. S. (Č. S.), I. S., A. S., R. S. dėl iškeldinimo.

Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. įvykusiose varžytynėse nusipirko nurodytą butą. Anot ieškovo, jis informavo atsakovus apie būtinybę išsikraustyti, tačiau atsakovai ir toliau be teisinio pagrindo gyvena ir naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Atsakovai I. S. ir Č. S. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo nuosavybės teisės į butą perleistos ieškovui, yra negaliojantis, nes surašytas galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms; atsakovų turtinė padėtis yra sunki, jų vienintelis būstas parduotas iš varžytynių, todėl atsakovai neturi kur išsikraustyti, o priverstinis iškeldinimas dar labiau apsunkintų jų padėtį.

2016 m. balandžio 1 d. įvyko varžytynės, kurių metu ieškovas nusipirko atsakovui Č. S. nuosavybės teisėmis priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuosavybės teisės į nurodytą butą Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2016 m. gegužės 10 d. (b. l. 7). Šalys neginčijo aplinkybės, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), iki šiol gyvena atsakovai.

Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko reikalavimas iškeldinti iš buto asmenį, neturintį pagrindo juo naudotis, yra negatorinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute atsakovai gyvena be teisinio pagrindo, konstatuotinas ieškovo, kaip buto savininko, teisių pažeidimas (CK 4.37 straipsnis). Dėl atsakovų argumentų, kad butas parduotas iš varžytynių galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10631-432/2016, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas buto (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo Č. S. 2016 m. vasario 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų. Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad teisme būtų priimtas ir išnagrinėtas (nagrinėjamas) pareiškėjo Č. S. 2016 m. vasario 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog buto pardavimo metu būtų galiojusios laikinosios apsaugos priemonės. Be to, aplinkybę, jog atsakovas Č. S. žinojo, jog laikinosios apsaugos priemonės negaliojo, patvirtina ir tai, kad 2016 m. balandžio 18 d. kreipęsis į antstolį D. Kisielių su skundu, atsakovas prašė pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti buto (duomenys neskelbtini), varžytynes (b. l. 52-55). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi į teismą dėl 2016 m. gegužės 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl 2016 m. gugužės 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo. Dėl atsakovų argumentų apie jų sunkią turtinę padėtį ir kito būsto neturėjimą teismas pažymi, kad atsakovų sunki turtinė padėtis nesudaro pagrindo atsakovams gyventi ir teisėtai naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Tenkinant ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41 Eur žyminio mokesčio ir 1331,02 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1372,20 Eur, t. y. po 343,05 Eur iš kiekvieno (b. l. 47, 56-62; CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios kiekvienam iš atsakovų, (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus Č. S. (Č. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Č. S. (Č. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 343,05 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.