Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-10-19 · Administracinė byla Nr. A-556-1166-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-19
Bylos Nr.
A-556-1166-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Kretingos rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, B. B., E. D., A. K., R. P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Centa“, E. P., R. B., L. Ž., D. V., A. G., S. K., Ž. Z., K. M., V. F. P., Z. Ž., I. D., L. P., Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos Naujajai apaštalų bažnyčiai, A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Ars et decus“, G. M., D. R., N. J., E. L., E. J., R. R., S. V. P., M. M., J. R., I. B. P., D. P., M. R., J. S.
Kategorijos
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556-1166/2009Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Algimantui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, B. B., E. D., A. K., R. P. K., uždarajai akcinei bendrovei „Centa“, E. P., R. B., L. Ž., D. V., A. G., S. K., Ž. Z., K. M., A. K., S. K., V. F. P., Z. Ž., I. D., L. P., Kretingos rajono savivaldybei, Lietuvos Naujajai apaštalų bažnyčiai, A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Ars et decus“, G. M., D. R., N. J., E. L., E. J., R. R., S. V. P., M. M., R. R., J. R., E. P., I. B. P., D. P., M. R., J. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama:

1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės (toliau - ir Savivaldybė) neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu;

2) pripažinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau - ir Klaipėdos AVA) neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 23 d. prašymo, neteisėtu;

3) įpareigoti Klaipėdos AVA priimti sprendimą dėl sutikimo pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui reikalingą detalųjį planą;

4) įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija; atsakovas) priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus pradėti ruošti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui reikalingą detalųjį planą.

Patikslinusi skundo reikalavimus, pareiškėja teismo prašė:

1) pripažinti Savivaldybės neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu;

2) įpareigoti atsakovo Savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei tapti detaliojo teritorijos planavimo organizatoriumi;

3) įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

2008 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą (T 2, b. l. 71-74) ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (T 2, b. l. 75-76) nutarta priimti pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos įpareigojimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo pradžios bei planavimo tikslų ir įpareigojimo atlikti šio sklypo detaliojo planavimo procedūras. Pareiškėjos patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją detaliojo planavimo procedūras atlikti tokiais terminais ir tvarka, kaip numatyta Teritorijų planavimo įstatyme, Detaliųjų planų taisyklėse ir kituose poįstatyminiuose teritorijų planavimo teisės aktuose, atsisakyta priimti.

2008 m. spalio 20 d. pareiškėja pateikė prašymą (T 2, b. l. 137-138), kuriuo atsisakė visų kitų anksčiau pareikštų savo reikalavimų atsakovui ir palaikė tik reikalavimą - įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo pradžios bei planavimo tikslų ir įpareigoti atlikti šio sklypo detaliojo planavimo procedūras.

Šalies argumentai

Skunde ir patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad jai pagal pirkimo - pardavimo sutartis nuosavybės teisėmis priklauso patalpos - kavinė, kino teatras ir pagalbinės patalpos, esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Savivaldybė 2004 m. kovo 10 d. statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė jai teisę atlikti kavinės salės ir priestato rekonstrukciją, tačiau ji negali atlikti statybos darbų, nes žemės sklypas prie pastato, kuriame yra jai nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, nėra suformuotas. Teigė, kad dar 2004 m. spalio 12 d. pareiškėja kreipėsi į Savivaldybę prašydama pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, tačiau Savivaldybės administracija nurodė, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis negali būti sudaryta, nes nebuvo pateiktas prašymas visų bendrasavininkių ar vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims, taip pat, jog vietoje dokumento, kurio pagrindu naudojamas žemės sklypas, gali būti pristatytas apskrities viršininko sutikimas rengti detaliojo plano projektą valstybinėje žemėje. Nurodė, kad pareiškėja 2007 m. sausio 22 d. pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę dėl detaliojo plano, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rengimo. Laikėsi pozicijos, jog Savivaldybės administracija piktnaudžiauja ir vilkina priimti sprendimą dėl teritorijos detaliojo planavimo, todėl pareiškėja negali atlikti pastato rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų. Pareiškėjos manymu, detaliojo planavimo organizatoriumi turėtų būti Savivaldybės administracijos direktorius, nes (duomenys neskelbtini) aikštė, taip pat teritorija apie pastatą yra visuomeninės paskirties. Nurodė, kad žemės valdytoja yra Klaipėdos AVA.

Atsiliepimas

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (T 1, b. l. 34-35; 152-154; T 2, b. l. 82-85) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Teritorijų planavimo įstatymu savivaldybei suteikta teisė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo naudotojui ar valdytojui. Teigė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, kokius trūkstamus dokumentus reikia pateikti norint sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo. Pareiškėja iki šiol nėra pateikusi pastato bendrasavininkių sutikimo, prašymo dėl detaliojo plano rengimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kol kas negalima rengti teritorijos detaliojo plano, nes tam nėra skirta lėšų. Atsakovo manymu, pareiškėja ir be detaliojo plano gali remontuoti pastatą, jei nekeičiamas pastato aukštingumas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu (T 2, b. l. 198-206) administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl pareikštų reikalavimų: 1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu; 2) pripažinti Klaipėdos AVA neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 23 d. prašymo, neteisėtu; 3) įpareigoti Klaipėdos AVA priimti sprendimą dėl sutikimo pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui reikalingą detalųjį planą; 4) įpareigoti atsakovą Kretingos rajono savivaldybės administraciją priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, reikalingus pradėti ruošti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui reikalingą detalųjį planą; 5) pripažinti Savivaldybės neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu; 6) įpareigoti atsakovo Savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei tapti detaliojo teritorijos planavimo organizatoriumi nutraukė. Pareiškėjos skundą kitoje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja ankstesniais procesiniais dokumentais buvo pareiškusi skundo reikalavimus: 1) pripažinti Kretingos rajono savivaldybės neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu; 2) pripažinti Klaipėdos AVA neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 23 d. prašymo, neteisėtu; 3) įpareigoti Klaipėdos AVA priimti sprendimą dėl sutikimo pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimui reikalingą detalųjį planą; 5) pripažinti Savivaldybės neveikimą, nesprendžiant jos 2007 m. sausio 22 d. prašymo, neteisėtu; 6) įpareigoti atsakovo Savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti rengti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei tapti detaliojo teritorijos planavimo organizatoriumi. Pareiškėja minėtų reikalavimų atsisako ir šioje dalyje prašo administracinę bylą nutraukti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja atsisako savo skundo reikalavimų dalies, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punkto pagrindu administracinę bylą nutraukė dėl pareiškėjos aukščiau nurodytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų yra tapatus jau anksčiau pareikštam 7 punktu įvardintam reikalavimui, kurį pareiškėja palaiko ir transformuoja į patikslinto skundo reikalavimą, pareikštą patikslintu skundu - įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo pradžios bei planavimo tikslų ir įpareigoti atlikti šio sklypo detaliojo planavimo procedūras, todėl nagrinėjamas kaip vienas ir tas pats skundo reikalavimas pagal patikslinto skundo redakciją. Teismas konstatavo, kad detaliųjų planų rengimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau - ir Aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 patvirtintos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, 3 straipsniu, 20 straipsnio 1, 2 dalimis, 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, Aprašo 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.1, 12.3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.7 punktu. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja nėra prašomo planuoti žemės sklypo savininkė ar valdytoja ir teritorijų planavimo organizatoriumi pagal aukščiau aptariamą teisinį reguliavimą rengiant detaliojo plano projektą privalėtų būti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą (analogiška nuostata perkelta į Aprašo 3 punktą), ne kartą yra konstatavęs, kad ši įstatymo norma savivaldybės administracijai suteikia diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo (administracinė byla Nr. A146-1414/2008). Ši viešojo administravimo subjekto teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuojama teisės aktų nustatytose ribose. Atsisakymas sudaryti minėtą sutartį turi būti teisiškai pagrįstas. Nesant teisinių kliūčių sudaryti minėtą sutartį, savivaldybės administracija turi ją sudaryti (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1874/2005; 2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1114/2006; 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-253/2007; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1034/2007; 2008 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008). Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs asmens prašymą dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo bei sutarties sudarymo, turi Apraše nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą išnagrinėti pateiktą prašymą ir medžiagą, nustatyti, ar yra Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše numatyti atvejai ir sąlygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimui bei sutarties sudarymui ir priimti atitinkamą sprendimą (dėl sutarties sudarymo ar nesudarymo). Jeigu asmens prašymas netenkinamas, pareiškėjui per 10 dienų nuo sprendimo dėl sutarties nesudarymo priėmimo dienos turi būti pateiktas motyvuotas atsakymas (Aprašo 13 p.). Pagal Teritorijų planavimo įstatymu bei Aprašu nustatytą teisinį reglamentavimą savivaldybės administracija pareiškėjo prašymą dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali patenkinti Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 7 punkte numatytais atvejais (nagrinėjamam ginčui aktualus Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir Aprašo 7.6 punkte numatytas detaliųjų planų rengimo atvejis). Teismas padarė išvadą, kad planavimo organizatorius jau yra žinomas prieš prasidedant teritorijos planavimo parengiamajam etapui ir prieš kreipimąsi dėl planavimo sąlygų išdavimo, t. y. planavimo organizatoriaus (kartu ir jo teisių ir pareigų perdavimo) klausimas jau yra išspręstas prieš nurodytus veiksmus (administracinė byla Nr. AS6-568/2006). Tai reiškia, kad planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimas turi būti išspręstas būtent parengiamajame etape. Teismas nustatė, kad detaliojo planavimo organizatoriaus klausimas nėra išspręstas ir šalys savaip interpretuoja detaliojo planavimo procedūras, susijusias su detaliojo planavimo organizatoriaus statusu. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus teisėto pagrindo neturėjo, nes pareiškėja negalėjo įvykdyti atsakovo iškeltų sąlygų dėl dokumentų pateikimo, kadangi sklypas iš vis nėra suformuotas ir tai patvirtina 2007 m. balandžio 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Žemės sklypas prie pastatų faktiškai valdomas pagal faktinę padėtį ir detaliuoju planavimu būtent siekiama suformuoti žemės sklypus, įteisinant jų faktinį valdymą valstybinės žemės nuomos ar kitu teisiniu pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina ir 2007 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono savvaldybės tarybos posėdžio protokolas Nr. T3-9, kuriuo yra išreiškiama pozicija detaliojo planavimo klausimu. Tačiau pareiškėja nebepalaiko aukščiau cituojamuose prašymuose išdėstytų pageidavimų, kad jai būtų perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, ir mano, kad detaliojo planavimo organizatoriumi rengiant minimo žemės sklypo detalųjį planą turi būti atsakovas. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal teikiamus Nekilnojamojo daikto pažymėjimus nekilnojamuosius daiktus yra įsigijusi pirkimo-pardavimo sandorio metu, todėl detaliojo plano rengimas negali būti finansuojamas savivaldybės lėšomis. Taigi detaliojo plano rengimo organizatorius turėtų būti pati pareiškėja, sudariusi planavimo organizatoriaus teisių perleidimo sutartį, todėl pareiškėjos imperatyvus reikalavimas įpareigoti atsakovą parengti detalųjį planą yra nepagrįstas ir netenkintinas. Detalusis planavimas yra procesas reikalaujantis finansinių išteklių, todėl savivaldos institucija pagal teisinį reguliavimą negali būti įpareigojama rengti teritorijų planavimo dokumentų, kuriais siekiama išspręsti trečiųjų asmenų ūkinės veiklos klausimus. Pareiškėjai nereiškiant reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų, nepageidaujant perimti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų ir sudaryti sutartį, nėra teisinio pagrindo atsakovą įpareigoti priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo pradžios bei planavimo tikslų ir įpareigoti atlikti šio sklypo detaliojo planavimo procedūras suformuojant žemės sklypą prie pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamų statinių.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 211-214) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą bei įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), detalaus plano rengimo pradžios bei planavimo tikslų ir įpareigoti atlikti šio sklypo detaliojo planavimo procedūras. Teismo sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo pagal kitus reikalavimus prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio bei 90 straipsnio reikalavimus, nukrypo nuo skundo dalyko ir jo iš esmės neišnagrinėjo.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patikslintas ir reikalavimas atsakovui pareikštas dėl administravimo subjekto neveikimo bei vilkinimo.

3. Pareiškėja iki šiol nėra gavusi atsakovo oficialaus raštiško pranešimo, kad atsakovas atsisako rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir/ar kad naikina savo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimą, priimtą pagal pareiškėjos 2007 m. sausio 22 d. prašymą, todėl atsakovas tiesiog vilkina detalaus planavimo procedūras. Todėl pareiškėja ir prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo procedūras (ABTĮ 90 str.).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas neatsižvelgė į LR Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu patvirtintą Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašą (galiojo iki 2007 m. rusėjo 2 d., t. y. tuo metu, kai buvo priimtas atsakovo 2007 m. gegužės 17 d. sprendimas). Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 34 straipsnio l dalyje numatyta, kad administracinė procedūra pagal asmens skundą ar prašymą baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, asmeniui pranešama apie priimtą sprendimą per 3 dienas. Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (36 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (T 3, b. l. 1-4) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teritorijų planavimo įstatymas nenumato savivaldybei pareigos tapti planavimo organizatoriumi, jei to pageidauja vienas ar keli asmenys. Teritorijų planavimo įstatyme savivaldybei yra suteikta teisė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo naudotojui ar valdytojui. Pareiškėjai kreipusis į Kretingos rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano rengimo, jai 2004 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (6.29.)-D3-4309 bei 2004 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (6.29.)-D3-4792 buvo išaiškinta, kokius trūkstamus dokumentus reikia pateikti, norint sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis ir šiam procesui pradėti yra būtinas kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimas. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip kaip nėra leidžiama (2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–383/2009; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502–72/2009). Taigi, teritorijų planavimas gali būti pradedamas, o patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami tik teisės aktuose nustatytais atvejais ir pagrindais.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi Kretingos rajono savivaldybės atsakymo į 2007 m. sausio 22 d. prašymą pateikimo metu; T 1 , b.l. 63) buvo numatyta, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato Teritorijų planavimo įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d.). Analogiška nuostata iš esmės buvo įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239, 27.1 punkte (parengiamojo etapo metu nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų). Taisyklių 27.1.1 punktas įpareigoja savivaldybių ir jų vykdomųjų institucijų priimtus sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo paskelbti vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijose, kuriose vyksta teritorijos planavimas. Išdėstytų nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad prieš pradedant detalųjį planavimą turi būti priimtas komptentingos institucijos sprendimas, kuris yra viena iš sąlygų užtikrinanti detalaus planavimo proceso teisėtumą. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs jog sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo (kaip ir planavimo sąlygos (sąlygų sąvadas)) yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos, tiek planavimo organizatoriui, tiek teritorijos planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją (2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–324/2005). Minėtų teisės aktų nuostatos bei formuojama administracinių teismų praktika nulemia viešojo administravimo subjekto pareigą prieš pradedant detalųjį planavimą priimti sprendimą dėl atitinkamos teritorijos planavimo, jei apsisprendžiama tokį planavimą pradėti arba priimti sprendimą atsisakyti pradėti detalųjį planavimą. Neigiamas atsakymas taip pat sukelia teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas kaip individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–1114/2006). Tačiau tiek teigiamas, tiek neigiamas sprendimas turi būti motyvuoti, paremti teisės aktais, t.y. ne tik grįsti Teritorijų planavimo įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų nuostatomis, bet ir atitikti Viešojo administravimo įstatymą. Pastarojo teisės akto 8 straipsnyje (ginčo metu galiojusi redakcija) buvo nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kiekviena administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, atitinkančiu sprendimo formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 d.).

Įvertinus administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis tvirtintina, jog Kretingos miesto savivaldybės administracija nesilaikė keliamų minėtų teisės aktų reikalavimų.

Kretingos rajono savivaldybėje 2007 m. sausio 22 d. registruotas pareiškėjos prašymas pradėti rengti detalųjį planą (T 1, b.l. 18).

Į 2007 m. sausio 22 d. prašymą atsakyta, jog toks planas bus pradėtas rengti gavus Klaipėdos apskrities viršininko sutikimą (T 1, b.l. 63).

Sutikimas neduotas. Atsakymas pateiktas prašytojui – Kretingos rajono savivaldybės administracijai (T 1, b.l. 89). Toks Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas, sprendžiant pagal atsakymą pareiškėjai į jos 2007 m. sausio 22 d. prašymą, turėjo užkirsti kelią savivaldybei tenkinti pareiškėjos 2007 m. sausio 22 d. prašymą. Tai turėjo lemti, teisėjų kolegijos vertinimu, kito teisės akto priėmimą – galimai atsisakymą tenkinti 2007 m. sausio 22 d. prašymą – atsisakymą pradėti rengti detalųjį planą. Pastarasis aktas, turėjęs būti priimtas per įstatymų nustatytą laikotarpį, būtų apibrėžęs atsisakymo tenkinti prašymą (atsisakyti pradėti detalųjį planavimą), pagrindus, o kartu ir galimo ginčo ribas. Jų nežinant teismas negalėjo teisingai išspręsti bylos. Atitinkamoje formoje turi būti turinys, siekiant suvokti savo teisių pažeidimą. Suformuoti teiginiai dėl detalaus planavimo organizatoriaus galimų teisių ir pareigų perdavimo yra per ankstyvi, nes nežinoma, kokiais motyvais remiantis Kretingos rajono savivaldybė nepradeda detalaus planavimo proceso pagal pareikštą 2007 m. sausio 22 d. prašymą.

Savivaldybės atsakymo – sprendimo būtinumą sąlygoja ir kiti administraciniai byloje esantys įrodymai. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. birželio 22 d. dokumento matyti, kad pastarosios institucijos pozicija pasikeitė ir sutinkama dėl detalaus plano rengimo ginčo teritorijoje, tačiau ir po šio dokumento gavimo savivaldybėje pastarosios institucijos sprendimo nėra (T 1, b.l. 112, 155, 157).

Dėl išdėstytų priežasčių tvirtintina, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Priimtas skundžiamas sprendimas negali būti paliktas galioti, tačiau apeliacinis skundas tenkintinas tik iš dalies. Kretingos rajono savivaldybė pradėtą administracinę procedūrą turi užbaigti taip, kaip reikalauja teisės aktai, nepriklausomai nuo sprendimo rūšies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

R. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją užbaigti pradėtą administracinę procedūrą, priimant sprendimą dėl R. G. 2007 m. sausio 22 d. prašymo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius