Utenos apylinkės teismo nutarimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S., jo atstovei advokato padėjėjai Žavintai Jurgelėnienei, išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustato

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-07-16 apie 3.55 val. Utenos m., J.Basanavičiaus g., sustabdytas važiuojantis dviračiu, nevykdė teisėtų Utenos apskrities VPK VTS MB patrulių G. N. ir M. M. reikalavimų sėstis į tarnybinį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui už KET 64, 65 p. reikalavimų pažeidimą bei reikalavimo atsistoti prie policijos tarnybinio automobilio ir rankas padėti ant stogo, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

V. S. kaltės nepripažino ir parodė, kad vykdė protokole nurodytus policijos pareigūnų reikalavimus - sėsti į tarnybinį automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui už KET 64, 65 p. pažeidimą bei atsistoti prie policijos tarnybinio automobilio ir rankas padėti ant stogo. Jis teigia ne iš karto supratęs, kad pareigūnai jį stabdo, nes jam dviračiu važiuojant šaligatviu, o pareigūnams lygiagrečiai gatve, šie atsidarę langą pradėjo su juo kalbėtis, klausė kodėl jis be liemenės. Jis šiuos pareigūnų veiksmus supratęs ne kaip jo stabdymą, o kaip pokalbį su juo. Paskui pareigūnai per automobilio langą iškišo skritulį ir užvažiavę priešais užkirto jam kelią. Jis sustojo, pareigūnui pareikalavus, nulipo nuo dviračio, pakėlė rankas sakydamas, kad nieko neturi. Pareigūnai nereikalavo, kad jis sėstų į automobilį protokolo surašymui, bet iš karto M. M. išsitraukė dujų balionėlį, o G. N. liepė stoti ir rankas padėti ant mašinos stogo bei uždėjo antrankius ir nuvežė į PK. V. S. teigia nebuvęs agresyvus, tik sakęs, kad nieko nepadarė, nieko nesiveža.

Tuo tarpu liudytojai G. N. ir M. M. aiškina, kad pamatę V. S. tamsiu paros metu važiuojantį dviračiu be šviesą atspindinčios liemenės ir kitų pagal KET reikalavimus privalomų atributų, pradėjo jį stabdyti. M. M. per langą iškišo skritulį ir žodžiu pareikalavo sustoti. V. S. agresyviai sakė „ko norit“, nereagavo į reikalavimą sustoti. Jie automobiliu užkirto dviratininkui kelią ir M. M. jį sulaikė, suimdamas už dviračio sėdynės. Jiems pareikalavus pateikti dokumentus protokolo surašymui, V. S. pradėjo skėsčioti rankomis, šūkauti, kalbėjo pakeltu tonu. Jie reikalavo nusiraminti, vykdyti reikalavimą pateikti dokumentus, sėsti į tarnybinį automobilį. Jis reikalavimų nevykdė, buvo priešiškai nusiteikęs. G. N. išsitraukė dujų balionėlį ir paaiškino, kad jei nevykdys reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. V. S. nusiramino, buvo pareikalauta, kad jis atsistotų prie automobilio ir rankas padėti ant jo stogo. V. S. šiuos reikalavimus įvykdė ir jam buvo uždėti antrankiai, nes jis buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu ir jiems galėjo kilti pavojus. Į automobilį V. S. įsėdo pats.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jį sulaikiusių pareigūnų, kitų įvykio liudytojų nėra. Todėl nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad jis ne iš karto suprato, jog yra pareigūnų stabdomas ir nesustojo. Pareigūnai teigia, kad jie per langą iškišę skritulį žodžiu reikalavo, kad V. S. sustotų, o pastarasis tvirtina, kad pareigūnai klausė jį kodėl jis važiuoja neapsirengęs liemenės, t.y. su juo kalbėjosi. Akivaizdu, kad pareigūnai V. S. stabdė pažeisdami Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 71 p. reikalavimus, nes tamsiu paros metu stabdyti transporto priemonę važiuojant patruliniu automobiliu galima tik įjungus jo mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš užpakalio ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per patrulinio automobilio garsiakalbį. Dėl šių reikalavimų nesilaikymo pareigūnų veiksmai, stabdant dviračiu važiavusį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pastarajam galėjo būti nepakankamai aiškūs ir sukelti jam nepasitenkinimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. S. kaltę dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 131 str. 1 d. pripažino ir jo atsakomybės klausymas buvo išspręstas surašant jam administracinį nurodymą (b.l.15-19). Todėl priešintis pareigūnams dėl šio pažeidimo padarymo jis neturėjo jokių priežasčių.

Nėra galimybės patvirtinti ar paneigti V. S. parodymus, kad jam sustojus, pareigūnai iš karto pagrasino, kad panaudos prieš jį dujas ir liepė dėti rankas ant automobilio stogo. Jam įvykdžius šį reikalavimą, uždėjo antrankius ir pareikalavo sėsti į automobilį. Jis į automobilį įsėdo. Pareigūnai taip pat patvirtino, kad V. S. jau buvo nusiraminęs, kai jie pareikalavo, kad jis atsistotų prie automobilio ir rankas padėtų ant jo stogo. V. S. šiuos reikalavimus įvykdė ir jam buvo uždėti antrankiai, į automobilį V. S. įsėdo pats.

V. S. įvykio metu buvo blaivus, jo teigimu, nebuvo nusiteikęs agresyviai, o tik norėjo išsiaiškinti kodėl prieš jį pareigūnai naudoja fizinės prievartos priemones bei nori vežti į policijos komisariatą. Vertinant susidariusią situaciją, daroma išvada, kad pareigūnų elgesys nevisiškai atitiko Policijos patrulių veiklos instrukcijos XII skyriaus, reglamentuojančio pareigūnų elgesį ir bendravimą su asmenimis, reikalavimus, įpareigojančius juos bendraujant su asmenimis, būti ramiems, santūriems, kantriems, įvertinti įvykio dalyvių psichinę bei emocinę būseną, jautriai reaguojančiam asmeniui leisti nusiraminti ir jį išklausyti vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, negalima neginčytinai patvirtinti arba paneigti, kad V. S. nevykdė pareigūnų reikalavimų bei nustatyti ar tie reikalavimai buvo teisėti, nes neaišku ar, kaip teigia pareigūnai, pirmiau V. S. buvo pareikalauta sėsti į automobilį protokolo surašymui ir pastarajam šio reikalavimo nevykdant pareikalauta stoti prie automobilio ir padėti rankas ant jo stogo ar, kaip teigia V. S., jam sustojus iš karto pareigūnai pagrasino panaudoti dujas, liepė stoti prie automobilio bei uždėjo jam antrankius ir tik po to liepė sėsti į automobilį. Byloje nesurinkta kitų patikimų įrodymų šiems prieštaravimams pašalinti.

Nesant neginčytinų ir pakankamų įrodymų dėl V. S. kaltės ir vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p., teismas

nutaria

V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d. nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.