Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-08 · Civilinė byla Nr. 2A-559-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-08
Bylos Nr.
2A-559-265/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Audrius Saulėnas, Žydrūnas Bertašius
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-559-265/2010

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorijos

121.15;121.21;128.2;128.19(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas ir Žydrūnas Bertašius sekretoriaujant Daivai Žaldarienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovei advokatei D. Baltrušaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti ir žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. teismo prašė atnaujinti terminą nuosavybės teisių atkūrimo reikalu pateikti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus į senelės M. S. nuosavybės teises valdytą 10,47 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. nuosavybės teisėmis valdė šį 10,47 ha žemės sklypą. Nurodė, kad jo senelė M. S. iki žemės nacionalizacijos 1940 metais nuosavybės teise valdė 38,90 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ji mirė 1949-06-30 bei jos sutuoktinis taip pat yra seniai miręs. Senelė turėjo du sūnus: J. S. ir S. S. (pareiškėjo tėvas), kuris mirė 1993-02-22. J. S. 1991-10-09, o S. S. 1999-12-06 kreipėsi su prašymais į Skuodo rajono apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų motinos M. S. nuosavybės teise valdytą žemę. J. S. atkurtos nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 ir 1999-02-09 sprendimais į 12,23 ha ir 11,40 ha, žemės sklypus, viso 23,63 ha, (duomenys neskelbtini). 1999 metais S. S. vaikai pretendavo į M. S. žemę: A. S. – į 3,2 ha, ir S. S. – į 1,6 ha, viso į 4,8 ha žemės, 2000 metais jie šią 4,8 ha žemę pretendavimo teisės perleidimo sutartimis perleido S. V.. Viso buvo atkurta nuosavybės teisės į M. S. turėtos žemės 28,43 ha. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 10,47 ha žemės. Pareiškėjas teigia, jog negalėjo anksčiau kreiptis į Skuodo rajono Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pateikti visus reikiamus dokumentus, nes jam tarnaujant armijoje buvo sužalotas stuburas, jis liko tik iš dalies darbingas, negalėjo rasti jo sveikatos būklę atitinkančio darbo, neturėjo lėšų vesti bylą teisme. Jis tik neseniai sužinojo apie nemokamą valstybės teisinę pagalbą, jos kreipėsi 2009-01-21, jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, buvo pradėti rinkti reikiami dokumentai.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu atmetė A. S. prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti Klaipėdos apskrities viršininkui nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į M. S. valdytą 10,47 ha žemės sklypą. Atmetė A. S. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 10,47 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad A. S. be svarbių priežasčių praleido terminą iki 2003-12-31 pateikti žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises dėl M. S. turėto 10,47 ha sklypo patvirtinančius dokumentus, arba kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl prašymą atnaujinti terminą atmetė. Taip pat padarė išvadą, kad M. S. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 28,43 ha sklypą (duomenys neskelbtini), o 10,43 ha papildomai ji gavo teisę valdyti jau Antrojo pasaulinio karo metais, 1945 m. viso valdė 38,90 ha, iš kurių jai valdžia paėmė į valstybinį žemės fondą 8,90 ha, ir M. S. liko teisė valdyti 30 ha sklypą. Todėl atmetė A. S. prašymą dėl 10,47 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą ir jo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad jis negalėjo anksčiau kreiptis į Skuodo rajono Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes tarnaujant armijoje karinių mokymų metu buvo sužalotas stuburas, liko tik iš dalies darbingas, negali rasti darbo atitinkančio jo sveikatos stovį, neturėjo lėšų vesti bylą teisme, neseniai sužinojo apie valstybės antrinę teisinę nemokamą pagalbą, jos kreipėsi 2009-01-21, be to, serga depresija, dirbti negalėjo, sunkiai vaikšto. Taip pat nurodo, kad Senelės M. S. sūnui J. S. atkurtos nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996-12-17 sprendimu Nr. 28-3428 ir Klaipėdos apskrities 1999-02-09 sprendimu Nr. 28-5630 į M. S. 12,23 ha ir 11,40 ha žemę. M. S. sūnaus S. S. vaikai: A. S. 3,2 ha ir S. S. 1,6 ha, iš viso 4,8 ha, kuriuos jie pretendavimo teisės sutartimis perleido S. V.. Iš viso atkurta nuosavybės teisės į 28,43 ha bei liko neatkurtos nuosavybės teisės į 10,47 ha žemės (38,90 ha – 28,43 ha neatkurtos nuosavybės teisės į likusią žemę sudaro 10,47 ha).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad pareiškėjas A. S. kartu su broliu S. S. 1999-12-06 parašė prašymą Skuodo rajono agrarinės reformos tarnybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų senelės M. S. turėtą 38,90 ha sklypą (b.l. 11). Jau nuo 1993 metų agrarinės reformos tarnyba buvo gavusi iš archyvo pažymą, kad M. S. 1945 m. valdė 38,90 ha žemės (b.l. 9,10). Brolių A. ir S. S. dėdė J. S. iki 1999 m. vasario mėnesio atkūrė nuosavybės teises į 23,63 ha M. S. turėtos žemės, tai broliai A. ir S. S. 2000 metais savo nuosavybės teises į likusią 4,80 ha žemę pretendavimo teisės perleidimo sutartimis perleido S. V. (b. l. 13, 19).

Skuodo rajono apylinkės teismas pareiškimą nagrinėti priėmė 2009-04-23 (b. l. 1–2), Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu atmetė A. S. prašymus. Nurodė, kad A. S. be svarbių priežasčių praleido terminą iki 2003-12-31 pateikti žemėtvarkos skyriui nuosavybės teises dėl M. S. turėto 10,47 ha sklypo patvirtinančius dokumentus, arba kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, bei nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl 10,47 ha žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą klaidingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų rūšinį teismingumą, bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1997 m. liepos 1 d. priimto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (pirminėje redakcijoje), kaip ir 1991 m. birželio 18 d. įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 10 straipsnio 5 dalyje, buvo įtvirtinta nuostata, kad su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikiami asmens pilietybę patvirtinantys dokumentai ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su turto savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminus nustatydavo Vyriausybė. Tačiau įstatymų leidėjas 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004 m. spalio 12 d. priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu nustatė prašymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkų patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminus. Lietuvos Respublikos piliečio prašymas atitinkamai institucijai turėjo būti paduotas iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004 m. spalio 12 d., buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali būti atnaujinami (Įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. S., siekdamas, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės į konkrečius išlikusius objektus, prašymą atkurti nuosavybės teises turėjo paduoti ne teismui, o atitinkamai institucijai (1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 17 straipsnis). Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 6 punkte nurodytos institucijos, kurioms pateikiami prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą pilietis turi būti kreipęsis su prašymu atkurti nuosavybės teises į atitinkamą valstybės instituciją ir pateikęs duomenis (nagrinėjamu atveju gautus po 2003 12 31 iš archyvų). Tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo. Pagal suformuotą Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktiką asmens prašymas atnaujinti terminą nuosavybės valdymo faktą patvirtinantiems dokumentams pateikti yra teismingas administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. Utenos apskrities viršininko administracija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008). Pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bendrosios kompetencijos teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjęs Skuodo rajono apylinkės teismas, iš esmės išnagrinėdamas pareiškimą atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis).

Pateiktame teismui pareiškime pareiškėjas prašė teismo ne tik atnaujinti praleistus terminus prašymui ir kitiems dokumentams pateikti (1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1, 4 dalių 2004 m. spalio 12 d. redakcija), bet ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mirusi močiutė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Pagal CPK 445 straipsnio nuostatas galima kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jeigu asmuo negali kitokia tvarka gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai asmuo turi dokumentų, turinčių reikšmės atkuriant jo pažeistas nuosavybės teises, tai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 13 punktą jis iš pradžių turi pateikti šiuos dokumentus nuosavybės atkūrimo klausimą sprendžiančiai valstybės institucijai, kuri juos įvertina ir padaro išvadą dėl jų pakankamumo. Jeigu institucija prieina prie išvados, kad pateiktų dokumentų pakanka, tai ji priima sprendimą dėl prašymo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, kuris gali būti skundžiamas teismui. Jeigu institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka sprendimui priimti (juose esantys duomenys neinformatyvūs, netiesioginiai, fragmentiški, neaiškūs, prieštaringi ar turi kitokių trūkumų, dėl kurių šie duomenys turi būti tikrinami renkant ir tiriant įrodymus, kuriuos rinkti ir vertinti turi kompetenciją tik teismas), tai asmeniui atsiranda sąlygos kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (CPK 447 straipsnio 2, 3 punktai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į nuosavybės teises atkūrimo klausimą sprendžiančią valstybės instituciją dėl naujai atsiradusių nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pakankamumo (nepakankamumo) ir, neturėdamas šios institucijos išvados, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 445 straipsnį, nesant įstatymo nustatytų sąlygų, priėmė ir nagrinėjo civilinę bylą, sprendė dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, bei civilinė byla CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (ieškinys nenagrinėtinas teisme) nutrauktina, nes pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo priimtas nesant pagal įstatymą tokio pobūdžio pareiškimams nagrinėti teisme sąlygų.

Pažymėtina, jog šioje byloje nėra procesinių sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nagrinėti, todėl negalėjo būti priimtas nagrinėti nei reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, nei reikalavimas atnaujinti terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 330 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Skuodo rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-291-646 nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasŽydrūnas Bertašius