- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-02
- Bylos Nr.
- 1S-203-177/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-02078-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė (pirm.), Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad 2014 m. gruodžio 20 d. apie 20 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, diržu suduodamas kelis kartus per įvairias kūno vietas, sumušė savo mažametį sūnų T. J., gim. 2008 m. lapkričio 11 d., tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2, 3 dalyse, t. y. tuo, kad 2014 m. gruodžio 13 d. apie 20 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), konflikto artimoje aplinkoje metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną I. J., vieną kartą suduodamas rankos delnu į veidą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažamečius vaikus T. J., gim. 2008 m. lapkričio 11 d., ir S. J., gim. 2010 m. gruodžio 22 d., kiekvienam rankos delnu suduodamas į veidą, taip mažamečiams nukentėjusiesiems sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad nuo 2014 m. vasaros iki 2014 m. gruodžio 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, name Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu su savo mažamečiu sūnumi T. J., gim. 2008 m. lapkričio 11 d., pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl jo mažametystės, vieną kartą virtuvėje prie krosnies, vieną kartą virtuvėje prie dujinės viryklės bei nenustatytoje vietoje miškelyje kišo savo varpą mažamečiui T. J. į burną, tokiu būdu daug kartų tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamečiu sūnumi T. J..
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. J. 2014 m. gruodžio 21 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrindui manyti, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. J. skunde nurodė, kad priimdamas skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos teismas neįvertino aplinkybės, jog jam nustatyta pirma invalidumo grupė. Suimtas jis laikomas jau ilgą laiką (9 mėnesius). Jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo.
Kaltinamasis A. J. skunde prašė panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, apygardos teismas nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga – duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.
Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. A. J. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltės pagrindimo aspektu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų I. J., T. J. apklausų protokoluose, specialistų išvadose, iš dalies paties kaltinamojo A. J. apklausų protokoluose.
A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą šiuo pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki trylikos metų. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė savaime neleidžia pripažinti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau aptariamu atveju byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už padarytus analogiškus nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės A. J. apibūdina kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų, nenorintį laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Šiuo konkrečiu atveju, nors A. J. yra vedęs ir turi gyvenamąją vietą, tačiau, įvertinus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad jį saisto tvirti socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka. Tai neleidžia teismui daryti pagrįstos išvados, jog, paleidus iš suėmimo A. J. ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jis nebėgtų (nesislėptų) nuo teismo.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis pripažintas I grupės invalidu, jam nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, tačiau byloje nėra duomenų, jog A. J. dėl sveikatos būklės negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik duomenis apie A. J. sveikatą, bet BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą.
Kaltinamasis A. J. skunde nurodė, kad suimtas jis laikomas ilgą laiką.
BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. J. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2014 m. gruodžio 23 d., taigi nagrinėjamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos padaręs kaltinamas A. J., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai teisme ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytam suėmimo taikymo pagrindui, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.
Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja E. Ž. Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.