- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1-93-188/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01259-2007-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- D. R. S.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., gimęs 1940 m. vasario 22 d. Kėdainių r., Lietuvos Respublikos pilietis (duomenys neskelbtini), teistas 2006 06 15 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., BK 234 str. – 40 parų arešto, bausmę atlikęs, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs,
kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2007 m. gruodžio 19 d. apie 17 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., laiptinėje, panaudodamas smurtą prieš D. R. S., neteisėtai atėmė jai laisvę, tai yra D. R. S. atrakinus savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jis pastūmė ją ir taip kartu su D. R. S. pateko į minėto buto vidų, ir čia, užrakinęs buto duris, neleido jai išeiti, plūdo D. R. S. necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, taip prieš nukentėjusiosios valią laikė ją iki 2007 m. gruodžio 20 d. 8 val.
Be to, V. P. 2007 m. gruodžio 20 d. apie 8 val., prieš tai neteisėtai patekęs į D. R. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių mieste, ir neteisėtai ją ten laikęs per visą naktį, išeidamas pagrobė iš minėto buto D. R. S. priklausantį turtą už 620 Lt: 100 Lt bendros vertės du buto raktus ir 520 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5200“.
Kaltinamasis V. P. dėl nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas, kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykis buvo 2007 m. gruodžio 20 d., o ne 2007 m. gruodžio 19 d. Tos dienos ryte parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) Kėdainių mieste, sutiko grįžusią iš Amerikos buvusią sugyventinę D. R. S.. Abiems apsipirkus, D. R. S. pasiūlė jam pas ją užeiti. Jis norėjo atsiimti savo daiktus: auksinį žiedą ir auksinę grandinėlę su pakabuku. D. R. S. pasakė, kad juos atiduos. Apie 8 val. jie nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., kuris pirktas jų abiejų, tik registruotas vienos D. R. S., su kuria prieš tai yra gyvenę kartu 10 metų, vardu. Prieš D. R. S. išvykstant į Ameriką, jis turėjo to buto raktus, o grįžusi iš Amerikos D. R. S. įstatė šarvuotas duris, rakinamas vienu raktu iš lauko pusės, o iš vidinės pusės jas galima atrakinti rankenėle be rakto. Bute D. R. S. atnešė jo žiedą. Jam paklausus, kur yra jo auksinė grandinėlė su pakabuku, D. R. S. atsakė, kad juos atiduos vėliau. Mano, kad tuos daiktus ji buvo davusi anūkei. Jis pasakė, kad vieno žiedo neims. D. R. S. pavaišino jį kava ir kažkokiu alkoholiniu gėrimu, parvežtu iš Amerikos. Jam besisvečiuojant, atėjo D. R. S. žentas A. S., bet D. R. S. to nematė. Pakalbėjęs A. S. pasiėmė koridoriuje buvusį baltos spalvos telefoną, kurį anksčiau buvo padovanojęs D. S., ir išėjo. Dar kiek pabuvęs ir pakalbėjęs su D. R. S., jis taip pat išėjo. Bute iš viso buvo apie valandą. Nuo to laiko jis D. R. S. nematė, ji telefonu jam buvo sakiusi, kad išvažiuos į Ameriką. Iki to laiko santykiai tarp jo ir D. R. S. buvo geri. Jie kartu nebegyveno nuo 2005 m., kai D. R. S. išvyko į Ameriką. Tik 2008 m. pavasarį sužinojo, kad D. R. S. parašė policijai pareiškimą, buvo paskelbta jo paieška. Jis niekur išvykęs nebuvo, gyveno bute, išvažiuodavo į sodą. 2008 m. gegužės mėn., jam lankantis Ūkio banke, jo darbuotoja apie jį pranešė policijai, pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Jam buvo pasakyta, kad D. R. S. buvo parašiusi pareiškimą, bet kadangi ji jam jokių pretenzijų neturi, jį paleido. Ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, nedavė jokių parodymų, jam tik pasakė, kad D. R. S. jam pretenzijų neturi, liepė pasirašyti, ir jis pasirašė. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaitytų V. P. ikiteisminio tyrimo metu 2008 05 17 duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad 2007 m., datos neprisimena, tuo metu jau su D. R. S. negyveno, atėjo pas ją į butą, nes norėjo su ja gyventi, ar D. R. S. pastūmė, neprisimena, įėjęs, duris užrakino iš vidaus, neleido išeiti iš buto D. R. S., nes norėjo su ja pasikalbėti ir išsiaiškinti santykius, su ja kalbėjosi beveik visą naktį, jos nemušė, kitą dieną apie 8 val. iš D. R. S. buto išėjo, išeidamas iš D. R. S. striukės pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, nes jam reikėjo paskambinti, vėliau telefoną būtų pats atidavęs, tačiau tą telefoną iš jo paėmė D. R. S. žentas. Pripažįsta paėmęs raktus ir telefoną, tačiau tikslo apvogti D. R. S. neturėjo (b.l.50-51). V. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad parodymai neteisingi, nes jis jokių parodymų policijoje nedavė, jo niekas neapklausinėjo, viskas šioje byloje yra sufabrikuota. Nurodė, kad tuo suinteresuoti J. S. ir A. S., dėl ko, nežino, gal dėl to, jog sužinojo, kad pusė D. R. S. buto priklauso jam. Nurodė, kad įvykio metu santykiai tarp jo ir A. S. buvo normalūs.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji D. R. S. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėn. jai grįžus iš Amerikos, kaltinamasis, sutikęs gatvėje, ją stabdydavo, eidavo iš paskos, ji skambindavo dukrai, kad atvažiuotų ją paimti, bijojo išeiti iš namų. Įvykio dieną ji buvo parduotuvėje. Grįžus, V. P. laukė jos vienu aukštu žemiau, 8-ame aukšte, o ji gyvena 9-ame aukšte. Jai rakinant savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., duris, V. P. ją nustūmė, ji norėjo bėgti prie lifto, bet jis, atidaręs duris, įtraukė ją į butą, duris užrakino, paėmė abu telefonus, kad ji negalėtų paskambinti, o laidinį telefoną nutraukė. V. P. visą naktį išlaikė ją užrakintą, grasino išmesti ją per langą, sakė, kad bute gyvena ne nuomininkas, o jos sugyventinis, žadėjo išmesti jo televizorių, patalynę. Ji V. P. bijojo, verkė. V. P. ją prievartavo, nors ji to pareiškime neparašė. Rytą ji turėjo eiti pas gydytoją, todėl nuėjo į vonią išsiplauti galvos, užtrūko 10-15 min. Grįžusi iš vonios V. P. neberado, o buto durys buvo užrakintos iš išorės. Pamatė, kad nėra buto raktų ir mobilaus ryšio telefono. Šiaip taip sujungusi laidinio telefono laidus, paskambino žentui ar policijai, dabar gerai nebeprisimena. Suprato, kad V. P. išėjo pasigaminti buto raktus, kad galėtų kada panorėjęs ateiti į butą. Atvykę policijos pareigūnai klausinėjo, kiek kainavo mobilaus ryšio telefonas, tačiau ji sakė nežinanti, nes telefoną jai naudotis buvo davęs žentas. Vėliau, paklaususi žento, nurodė telefono vertę. Buto raktų neatgavo, pasigamino naujus raktus. Kokia buvo raktų vertė, kas grąžino telefoną, dabar nebeprisimena, taip pat neprisimena ir kai kurių kitų įvykio aplinkybių, nes praėjo daug laiko, prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. tvarka perskaitytų D. R. S. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad įvykio metu V. P. jos nemušė, prie jos prisilietęs nebuvo, tik plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, žentas tą pačią dieną atvežė iš V. P. paimtą telefoną, jai buvo grąžinta ir SIM kortelė (b.l.16-17,18-19). Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tik ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad V. P. ją prievartavo, nes jai buvo gėda apie tai kalbėti. Nurodė, kad 2008 metais ji parašė, kad V. P. pretenzijų neturi, nes norėjo, kad V. P. paliktų ją ramybėje. Jai buvo padaryta didelė moralinė skriauda, ji ir dabar blogai jaučiasi. Nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja J. S. parodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 9 val. jai paskambino mama D. R. S.. Ji buvo labai susijaudinusi, drebančiu balsu pasakė, kad yra užrakinta savo bute, prašė greičiau pas ją atvykti. Atvykusi prie mamos buto, savo turėtais raktais atsirakino duris ir įėjo į vidų. Mamą rado labai išsigandusią, verkiančią. Ji papasakojo, kad iš vakaro, jai grįžtant namo, 9-o aukšto aikštelėje, prie lifto, jai rakinant duris, staiga pasirodė V. P., ją stumtelėjo, įsiveržė į butą. Sakė, kad V. P. bute prabuvo visą naktį, iš jos tyčiojosi, įžeidinėjo. Mama sakė, kad visą naktį bijojo net pajudėti, nes V. P. sakė, kad jei pajudės – užmuš. Mama sakė, kad kitą rytą apie 8-8.30 val. V. P., nutraukęs laidinio telefono laidus, paėmęs mamos mobilaus ryšio telefoną ir buto raktus, užrakino buto duris ir išėjo. Buto durys iš lauko pusės rakinamos dviem raktais, o iš vidaus – viena rankenėle. Jei durys iš lauko pusės užrakintos dviem raktais, iš vidaus jų negalima atrakinti. Mama kažkaip sugebėjo sujungti laidinio telefono laidus, ir jai paskambino. Kadangi mama buvo labai išsigandusi, ji paskambino į policijos komisariatą, po to paskambino savo vyrui A. S., kuris atvyko į mamos butą. Atvykus policijos pareigūnams, ji išėjo į darbą.
Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, jog jis nurodė, kad įvykis buvo labai seniai, jo detalių nelabai prisimena. Parodė, kad 2007 m. gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, kažkas jam pranešė, kad naktį V. P. laikė bute jo buvusią uošvę, bei kad jai negerai. Jo buvusi žmona pirma nuvažiavo pas jo buvusią uošvę, o jis atvažiavo po 1-1,5 val. Bute rado verkiančią uošvę, V. P. neberado. Uošvė papasakojo, kad V. P. naktį ją laikė bute, neleido išeiti ir paskambinti telefonu. Buvo iškviesta policija. Dabar tiksliai nepamena, kuriuo metu, laiptinėje sutiko V. P. ir paprašė atiduoti telefoną ir raktus. Nurodė, kad dabar tiksliai neprisimena visų aplinkybių, geriau atsiminė tada, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi (b.l.138-139). Iš byloje esančių A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 10 val. iš savo žmonos J. sužinojo, kad naktį pas jos mamą D. R. S. buvo atėjęs jos buvęs sugyventinis V. P., o kai išėjo, D. R. S. pasigedo mobilaus ryšio telefono Nokia 5200 bei buto raktų. Nuvykęs pas D. R. S., ją rado susinervinusią ir išsigandusią. Kiek žino, D. R. S. iki to įvykio su V. P. negyveno kartu apie 3 metus, tačiau V. P. vis neatstojo nuo jo uošvės. Telefonas Nokia 5200 buvo paimtas pagal jo vardu sudarytą sutartį, tačiau telefoną naudotis jis buvo davęs D. R. S.. Telefono vertė 520 Lt. Po įvykio jis paskambino į minėtą telefoną, tačiau telefonas buvo išjungtas. V. P. sutiko laiptinėje, kurioje buvo D. R. S. butas, mano, kad jis norėjo grįžti pas ją į butą. Jis iš V. P. atėmė telefoną ir buto raktus, kuriuos jis laikė rankoje ir pasakė, kad jis daugiau čia nesirodytų. Telefoną ir raktus jis atidavė D. R. S. kiek vėliau, atvykus policijos pareigūnams, D. R. S. dar nežinojo, kad telefonas ir raktai jau yra pas jį. Pas D. R. S. jis vėl atėjo tik po pietų, kai j jau buvo parašiusi pareiškimą dėl įvykio policijai. (b.l.27-28,29-30).
Liudytojas S. M. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėn. dirbo Kėdainių rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju. 2007 m. gruodžio 20 d., jam dirbant operatyvinėje grupėje, į budinčiąją dalį paskambinusi D. R. S. pranešė, kad jai reikalinga pagalba. Su operatyvine grupe nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., tikslaus adreso nebeprisimena, D. R. S. teigė, kad parą laiko bute ją laikė jos buvęs sugyventinis, kuris pateko į butą ją įstumdamas pro duris. Sakė, kad bute ji buvo laikoma prievarta, sugyventinis atėmė telefoną, neleido paskambinti dukrai, grasino, ryte išeidamas išsinešė telefoną ir raktus. Jis priėmė iš D. R. S. pareiškimą, kaip toliau vyko tyrimas, nežino. Žino, kad kaltinamasis buvo paieškomas.
Liudytoja E. D. parodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį dirbo Kėdainių rajono policijos komisariate kriminalinės policijos tyrėja, jos žinioje buvo ši baudžiamoji byla. Apklausinėjo S., tai, ką ji pasakojo, surašyta apklausos protokole. S. sakė, kad iš vakaro pas ją atėjęs P. užrakino duris iš vidinės pusės, per naktį ją prievarta laikė neleisdamas išeiti, buvo paėmęs raktus, bėgti ji bijojo, nes P. grasino sumušti, jei tą darys. Taip pat sakė, kad kambaryje prasėdėjus visą naktį, ryte P. išėjo, paėmęs telefoną ir buto raktus S. parodymais buvo linkusi tikėti, nes ji atrodė išsigandusi, jos parodymai buvo nuoseklūs. Taip pat apklausinėjo ir P., reiškė jam įtarimą. Aplinkybių gerai nebeprisimena, tik žino, kad jo ilgai negalėjo rasti. Kaip vyko P. apklausa, neprisimena, mano, kad vyko normali apklausa, kaip įprastai, tai yra P. perskaitė parodymus, ji paklausė, ar nori juos papildyti, ar turi pastabų, perskaitęs parodymus, apklaustasis pasirašė. Pe. apklausa buvo daroma areštinėje. Liudytojo S. S., kaip žmogaus, neprisimena, tačiau kiek pamena, šis liudytojas, kuris buvo paėmęs iš P. raktus ir telefoną, su S. susitiko jau po to, kai S. buvo parašiusi pareiškimą policijai. Vykdydama apklausą, ji paprašo, kad asmuo papasakotų, kas atsitiko, o jei kas nors neaišku, užduoda klausimus. Protokole yra užfiksuoti paties liudytojo S. S. duoti parodymai.
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad A. S. policijos pareigūnei pateikė 2007 12 18 Viešojo judriojo ryšio abonentinės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.12), iš kurios matyti, kad sutartis pasirašyta taro UAB Bitė Lietuva”ir A. S. (b.l.13-15), D. R. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 5200 (b.l.22), kuris apžiūrėtas, duomenys fiksuoti daikto apžiūros protokole (b.l.23-25), grąžintas D. R. S. (b.l.26).
Išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 2 d. Teismas kaltinamojo V. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus vertina kritiškai, atsižvelgus į tai, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nevienodi, neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad bute pas buvusią sugyventinę D. R. S. 2007 m. balandžio 20 d. ryte buvo jos pačios kvietimu, be to, norėjo atsiimti savo daiktus, bute prievarta D. R. S. nelaikė, jai negrasino, raktų ir telefono nepaėmė, jam besisvečiuojant atėjęs D. R. S. žentas A. S., kurio D. R. S. nematė, pasiėmė koridoriuje buvusį baltos spalvos telefoną ir išėjo, o kiek pabuvęs ir pakalbėjęs su D. R. S. jis pats taip pat išėjo. Panašias aplinkybes V. P. nurodė ir ikiteisminiame tyrime 2010 02 09 apklausos metu (b.l.75). Tuo tarpu apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2008 05 17, tai yra ankstesnės apklausos metu, V. P. parodė, kad 2007 m., datos neprisimena, buvo atėjęs pas D. S. į butą, nes norėjo su ja gyventi, ar D. R. S. pastūmė, neprisimena, įėjęs, duris užrakino iš vidaus, neleido išeiti iš buto D. R. S., nes norėjo su ja išsiaiškinti santykius, su ja kalbėjosi visą naktį, jos nemušė, kitą dieną apie 8 val. išeidamas iš D. R. S. buto iš D. R. S. striukės pasiėmė raktus ir mobiliojo ryšio telefoną, kurį būtų pats atidavęs, jį iš jo paėmė D. R. S. žentas (b.l.50-51). Teisiamajame posėdyje perskaičius minėtus parodymus, V. P. nurodė, kad parodymai yra neteisingi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis iš viso nebuvo apklaustas, nedavė jokių parodymų, jam tik pasakė, kad D. R. S. buvo parašiusi pareiškimą, tačiau jam pretenzijų nebeturi, liepė jam pasirašyti, jis pasirašė. Šis V. P. tvirtinimas paneigtas liudytojos E. D., teisiamajame posėdyje patvirtinusios, kad dirbdama Kėdainių rajono PK tyrėja ji apklausinėjo tiek nukentėjusiąją, tiek ir V. P., reiškė jam įtarimą, V. P. apklausa vyko įprastai, buvo vykdoma areštinėje, parodymais. Kaltinamasis, teigdamas, kad byla yra sufabrikuota bei kad tuo yra suinteresuoti D. R. S. duktė J. S. ir jos buvęs vyras A. S., nurodė nežinantis, dėl ko pastarieji yra suinteresuoti, vėliau nurodė, jog gal dėl to, kad sužinojo, jog pusė D. R. S. buto priklauso jam, tuo pačiu patvirtino, kad įvykio metu santykiai tarp jo ir A. S. buvo normalūs. Taigi, kaltinamasis V. P. negalėjo įtikinamai paaiškinti, dėl ko jo parodymai nevienodi. Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Tai, kad 2007 m. gruodžio mėn. 19 d. apie 17 val., nukentėjusiajai iš parduotuvės grįžtant į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., bei rakinant buto duris, aukštu žemiau jos laukęs V. P. ją nustūmė, atidaręs duris, įtraukė ją į butą, duris užrakino, paėmė abu mobiliojo ryšio telefonus, laidinį telefoną nutraukė, visą naktį laikė ją užrakintą, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino išmesti per langą, nužudyti, o rytą jam išėjus, ji rado iš lauko pusės užrakintas duris, pasigedo savo buto raktų ir mobiliojo ryšio telefono, teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusioji D. R. S.. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų S. M., E. D., J. S. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji ir minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti V. P. ar būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi, buvę policijos pareigūnai S. M. ir E. D. kaltinamojo nepažinojo, pats kaltinamasis patvirtino, kad tuo metu tarp jo, nukentėjusiosios ir S. santykiai buvo normalūs, todėl spręsdamas kaltinamojo V. P. kaltės klausimą, teismas minėtų liudytojų parodymais remiasi. Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 9 val. jai paskambinusi mama D. R. S. buvo labai susijaudinusi, drebančiu balsu pasakė, kad yra užrakinta savo bute, prašė greičiau pas ją atvykti, atvykusi mamą rado labai išsigandusią, verkiančią, mama papasakojo, kad iš vakaro jai rakinant savo duris staiga pasirodęs V. P. ją stumtelėjo, įsiveržė į butą, jame prabuvo visą naktį, iš jos tyčiojosi, įžeidinėjo, sakė, kad jei pajudės – užmuš, taip pat sakė, kad kitą rytą V. P., paėmęs jos mobiliojo ryšio telefoną ir jos buto raktus, išėjo, duris užrakino iš lauko pusės. Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, jog jis nurodė, kad 2007 m. gruodžio 20 d. apie 10 val., pranešus, kad naktį jo buvusią uošvę V. P. laikė jos bute, pirma ten nuvyko jo buvusi žmona, po to - jis pats, rado susinervinusią, išsigandusią ir verkiančią D. R. S., kuri sakė, kad V. P. naktį ją laikė bute, neleido išeiti, neleido paskambinti telefonu, buvo iškviesta policija, o jis, laiptinėje sutikęs V. P., paprašė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir raktus ir juos paėmė, atvykus policijos pareigūnams, D. R. S. dar nežinojo, kad telefonas ir raktai jau yra pas jį. Liudytojas S. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2007 m. gruodžio 20 d.., jam dirbant Kėdainių rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju, D. R. S. pranešė, kad jai reikalinga pagalba, o nuvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių m., D. R. S. teigė, kad parą laiko bute ją laikė buvęs sugyventinis, patekęs į jos butą ją įstumdamas pro duris, sakė, kad bute ji buvo laikoma prievarta, sugyventinis atėmė telefoną, neleido paskambinti dukrai, grasino, ryte išeidamas išsinešė telefoną ir raktus. Liudytoja E. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad 2007 m. gruodžio mėnesį, dirbdama Kėdainių rajono policijos komisariate kriminalinės policijos tyrėja, baudžiamojoje byloje apklausinėjo S., kuri sakė, kad iš vakaro pas ją atėjęs P. užrakino duris iš vidinės pusės, per naktį ją prievarta laikė, neleisdamas išeiti, buvo paėmęs raktus, bėgti ji bijojo, nes P. grasino sumušti, sakė, kad kambaryje prasėdėjus visą naktį, ryte P. išėjo, paėmęs telefoną ir buto raktus, S. parodymais buvo linkusi tikėti, nes ji atrodė išsigandusi, jos parodymai buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios, liudytojų J. S., A. S., S. M., E. D. parodymais, tarp kurių jokių esminių prieštaravimų nėra, nustatyta, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą - pastūmęs nukentėjusiąją, įtraukė ją į jos butą, užrakino duris, paėmė telefonus, nutraukė laidinį telefoną, tuo neleisdamas nukentėjusiajai išsikviesti pagalbą, grasino ją užmušti, išmesti pro langą iš buto, esančio 9-ame aukšte, akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji galimybės kviesti pagalbą ar bėgti iš buto neturėjo, nes bijojo kaltinamojo, iš liudytojų J. S., A. S., E. D. parodymų matyti, kad jie nukentėjusiąją bute rado išsigandusią, verkiančią, juo labiau, kad anksčiau nukentėjusioji buvo patyrusi kaltinamojo fizinį smurtą, už ką V. P. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 06 15 nuosprendžiu buvo nuteistas (b.l.58-59,60), tokiu būdu kaltinamasis nukentėjusiąją jos bute laikė prieš jos valią, taip neteisėtai atimdamas jai laisvę.
Kaltinamojo V. P. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.
Nors kaltinamasis V. P. nepripažino pagrobęs iš D. R. S. buto 100 Lt bendros vertės du buto raktus ir 520 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 5200, teigdamas, kad telefoną paėmė ne jis, o A. S., jo parodymai laikytini neobjektyviais, atsižvelgus į tai, kad jis parodymus keitė, parodymai neatitinka kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Kaltinamasis, iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs, kad paėmė iš nukentėjusiosios buto raktus bei iš jos striukės – mobilaus ryšio telefoną, vėliau parodymus pakeitė. Kaltinamojo parodymai paneigti nukentėjusiosios iš esmės nuosekliais parodymais, kad ryte išėjusi iš vonios kambario, V. P. bute neberado, buvo paimti buto raktai, buto durys buvo užrakintos iš išorės, ji pasigedo ir mobilaus ryšio telefono, liudytojo A. S., patvirtinusio, kad iš laiptinėje sutikto V. P. jis atėmė D. R. S. buto raktus ir mobiliojo ryšio telefoną, kuriuos nukentėjusiajai atidavė vėliau, parodymais, liudytojų J. S., S. M., E. D., patvirtinusių, jog tuoj po įvykio nukentėjusioji sakė, kad V. P., išeidamas iš jos buto, išsinešė buto raktus ir telefoną, parodymais.
V. P. buvo pateiktas kaltinimas ir byla perduota teismui kaltinant ją pagal BK 178 str. 2 d., tai yra svetimo turto vagyste įsibrovus į patalpą. Byloje išanalizuotais įrodymais nustatyta, kad V. P. pateko į nukentėjusiosios butą siekdamas ne pagrobti nukentėjusiosios turtą, o laikyti bute nukentėjusiąją prieš jos valią, ir tik išeidamas iš buto pagrobė minėtus daiktus. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du baigti tyčiniai nusikaltimai: nesunkus ir apysunkis (BK 11 str. 3 d., 4 d.), vienas jų nukreiptas prieš įstatymo saugomą žmogaus laisvę, kitas - prieš įstatymo saugomą nuosavybę, itin sunkių pasekmių nebuvo sukelta, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis anksčiau teistas, nusikaltimų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nedirba, pensininkas, į VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (b.l.64), nuo 1989 01 iki 1994 02 12 buvo įrašytas VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l.65), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgus į veikų pavojingumo laipsnį, taip pat į tai, kad nusikaltimų padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, teismas mano, kad nėra pagrindo skirti BK 146 str. 2 d. ir BK 178 str. 1 d. sankcijose numatytą arešto bausmę, be to, ši bausmė atliekama realiai, atsižvelgus ir senyvą kaltinamojo amžių, kas apsunkintų bausmės atlikimą, būtų neįgyvendinti bausmei keliami tikslai, todėl siekiant įgyvendinti BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 str. nuostatomis, bei atsižvelgus į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių, skirtina mažesnė už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per jį kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmė vykdymo atidėjimą.
Į bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – BK 66 str.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Iš kaltinamojo V. P. valstybei priteistinos proceso (pašto) išlaidos (BPK 103 str., 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-303 str., teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., BK 178 str. 1 d., ir nubausti:
- pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu penkiems (5) mėnesiams;
- pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu trims (3) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams, įpareigojant V. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 05 16 iki 2008 05 18.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš V. P. valstybei 18,20 Lt (aštuoniolika litų 20 ct) pašto išlaidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.