- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- I-5752-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04463-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.20Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 73 550 Lt neturtinės žalos.
Pasak pareiškėjo, jo laisvė nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. spalio 6 d. Lukiškių TI-K buvo apribota, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visose kamerose gyvenamasis plotas neatitiko nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., nei Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Kamerose naudojantis tualetu nebuvo galima užsidaryti ar kaip nors kitaip jausti privatumą, nes visą procesą stebėdavo kameroje esantys asmenys ir pareigūnai (taip pat ir moterys), nes tualetas (klozetas) yra šalia durų, o kameros duryse įmontuotas langelis. Šiuo atveju pažeistas ne tik pareiškėjo privatumas, bet ir Konvencijos 8 str. Be to, dėl mažo kamerų ploto vienu metu daugiau kaip 2 asmenims valgyti neįmanoma, o ir stalas, esantis kameroje, pritaikytas valgyti 2 asmenims (dažniausiai kalėjo 4 asmenys), todėl karštą maistą prie stalo valgydavo kas antrą dieną.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vienam mėnesiui gaudavo 1 tualetinio popieriaus ritinėlį, kurio ilgis – 13 m, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo, tualetinio muilo užtekdavo 14–15 dienų, tualetinio popieriaus – 7–9 dienoms, be to, tualetinio popieriaus kokybė buvo labai prasta, jis buvo šiurkštus, nesugeriantis, jis ne valė, o tik žalojo. Lukiškių TI-K kamerose sausį ir vasarį buvo labai šalta, temperatūra dieną siekė tik 14°C –16 °C, naktį būdavo dar šalčiau, o išduodamos antklodės buvo senos, daugelyje vietų suplyšusios, todėl naktį tekdavo miegoti su drabužiais, dažnai net apsirengus striukę.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K taip pat nebuvo patalpų ilgalaikiams pasimatymams, o trumpalaikiai pasimatymai vykdavo per stiklą, kalbant telefonu, dėl šių priežasčių nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai, jis išsiskyrė su mergina, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė. Jis galėjo tik 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore, nors, pareiškėjo nuomone, suimtasis turi teisę ne mažiau 8 val. per dieną praleisti lauke. Be to, dangų galėjo matyti tik per kelias grotų eiles, nes pasivaikščiojimo kiemelio stogą dengė 1 eilė grotų, kamerose langą dengė 3 eilės grotų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog yra nerūkantis, serga astma, apie tai informavo Lukiškių TI-K administraciją, tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. buvo kalinamas su rūkančiais asmenimis.
Pasak pareiškėjo, dėl Lukiškių TI-K veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 73 550 Lt, t. y.: didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–21) nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašė skundo netenkinti.
Teigė, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. sausio 15 d. – 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. vasario 13 d. – 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. spalio 2 d. laikytas sąlygomis, visiškai atitinkančiomis vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiais 2013 m. spalio 9 d. – 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 13 d. – 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. gruodžio 11 d. – 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. sausio 8 d. – 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 22 d. – 2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 18 d. – 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugpjūčio 6 – 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d. – 2014 m. rugsėjo 16, 2014 m. rugsėjo 17 d. – 2014 m. spalio 1 d. pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi minėtais laikotarpiais jis buvo išvykęs iš įstaigos.
Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Nurodė, kad vyrams yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui ir tai atitinka nustatytas normas. Taip pat pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 str. reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tvarkos taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.
Pripažino, jog Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių, tačiau Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), yra numatytas tik trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tvarkos taisyklėse. Lukiškių TI-K teigimu, jis nepažeidė pareiškėjo teisės pasimatyti su artimaisiais, kadangi suteikiant tokią teisę yra griežtai vadovaujamasi įstatymų numatyta tvarka. Paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką pasimatymas vyksta be fizinio kontakto, pasimatymo metu bendraujama naudojantis tik specialiai tam įrengtu telefono aparatu.
Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų pasekmių, dėl kurių galima būtų atlyginti neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Lukiškių TI-K papildomai paaiškino (b. l. 154–156), kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Eksploatavimo taisyklėse nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Be to, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Asmenims pirmą kartą atvykus į Lukiškių TI-K yra pildomas blankas apie asmens asmeninių duomenų tvarkymą, su kuo tas asmuo yra supažindinamas ir patvirtina tai savo parašu. Lukiškių TI-K nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymus, skundus ar pareiškimus apie laikymą su rūkančias/nerūkančiais asmenimis.
Taip pat pabrėžė, jog ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tvarkos taisyklėse. Pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų suteikimo / nesuteikimo Lukiškių TI-K nebuvo gauta. Lukiškių TI-K neturi teisinio pagrindo savavališkai keisti SVĮ, Tvarkos taisyklių ir kitų teisės aktų. Įstaigos darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo.
Pabrėžė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų, kuriuos galima būtų įvardyti kaip objektyvius, nepateikė, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas Lukiškių TI-K, nebuvo. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, teiginiai dėl neva patirtos neturtinės žalos neindividualizuoti, o neturtinė žala visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, to asmens sveikatos būkle ir kt.
Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 150, 163).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. spalio 6 d. (385 paros) buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K 2013 m. spalio 9 d. – 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 13 d. – 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. gruodžio 11 d. – 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. sausio 8 d. – 2014 m. sausio 15 d., 2014 m. sausio 22 d. – 2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 18 d. – 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugpjūčio 6 – 2014 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 19 d. – 2014 m. rugsėjo 16, 2014 m. rugsėjo 17 d. – 2014 m. spalio 1 d. (iš viso 252 paras). Taigi pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu Lukiškių TI-K realiai praleido 133 paras. Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2013 m. lapkričio 28 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2013 m. gruodžio 19 d., 2014 m. sausio 7 d., 2014 m. sausio 15 d. – 2014 m. sausio 17 d., 2014 m. sausio 29 d. – 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. vasario 13 d. – 2014 m. vasario 17 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 1 d. – 2014 m. spalio 2 d. ( iš viso 20 parų) laikytas sąlygomis, visiškai atitinkančiomis vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus, tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. spalio 6 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 113 parų, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu. Pažymėtina, kad kėdžių trūkumas kamerose vertintinas kaip minimalaus gyvenamojo ploto kameroje vienam asmeniui neužtikrinimo aspektas.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų nesilaikymo bei kitų pažeidimų.
Ginčo laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.5 p., sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Lukiškių TI-K paaiškino, jog visose kamerose sienelių aukštis siekia 1,5 m, taigi darytina išvada, kad sanitarinis mazgas tinkamai atitvertas nuo likusios kameros, užtikrina privatumą nuo kartu laikomų asmenų, tačiau Lukiškių TI-K nepaneigė fakto, kad net ir esant tinkamo aukščio sienelei, pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, pareigūnų stebėjimo aspektu nebuvo užtikrintas. Atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu, kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto. Pažymėtina, kad visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, todėl konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo, konstatuotina, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi per mažu kiekiu išduodamo tualetinio popieriaus ir muilo, prasta popieriaus kokybe. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 200 g skalbiamojo muilo. Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos netesėti veiksmai, tuo labiau, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, minėtos priemonės išduodamos du kartus per mėnesį.
Nors pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpų, tačiau teismas pažymi, kad SVĮ 22 str. suimtiesiems neįtvirtina teisės į ilgalaikius pasimatymus. Tokios teisės neturi ir kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85–86 str.). Taigi tokių patalpų įrengimas Lukiškių TI-K nenustatytas ir teisės aktuose, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Tokia išvada darytina ir dėl trumpalaikių pasimatymų tvarkos. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi, kad trumpalaikiai pasimatymai vyko per stiklą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Tvarkos taisyklių 65 p. buvo nustatyta, kad suimtųjų pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Be to, pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Eksploatavimo taisyklių 18–19 p. suimtiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatorių pasimatymų patalpose įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus įrengiama saugi permatoma pertvara, izoliuojanti lankytoją ir suimtąjį nuo fizinio kontakto. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti suimtieji, įrengiamos kabinos. Kiekvienos kabinos viduje įrengiamas telefoninis pasikalbėjimo su priešais kabiną kitoje pertvaros pusėje esančiais asmenimis įrenginys, pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 108 p. nuteistųjų trumpalaikis pasimatymas taip pat vyksta be fizinio kontakto. Pasimatymai uždarose specialiai įrengtose patalpose pagal BVK 85 str. 2 d. numatyti tik kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, jog su sugyventine turėjo vaiką ir norėjo su ja pasimatyti, taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas prašė skirti jam trumpalaikį pasimatymą ar kažkas būtų atėjęs jo lankyti, taigi pažeidimas nenustatytas.
Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nė teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas. Tačiau pažymėtina, kad pagal BVK 85 str. 1 d. 4 p. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl 1 val. trukmės pasivaikščiojimų suteikimo, todėl pareiškėjo teisė šiuo aspektu galimai buvo pažeista, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuteistojo statusą įgijo tik 2014 m. gegužės 13 d. (b. l. 22–23) ir nuo šios datos iki 2014 m. spalio 6 d. Lukiškių Tik praleido tik 14 dienų, toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, nesudarančiu pagrindo neturtinei žalai kilti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad grotų ant kamerų langų bei tinklo virš pasivaikščiojimų kiemelių įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.
Pagal HN 76:2010 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Su šiuo reikalavimu glaudžiai susijusi pareiga nerūkančius nuteistuosius atskirti nuo rūkančiųjų asmenų. Pagal HN 76:2010 14 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Pareiškėjo teigimu, jis buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, nesutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. bei nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. buvo laikomas kartu su rūkančiais. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl ši įstaiga negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjo laikymą su rūkančiais asmenimis, tuo tarpu dėl laikotarpio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo nurodomo pažeidimo. Kaip minėta, teisės aktai pareigą užtikrinti, kad asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, nustato juridinio asmens valdymo organams, todėl Lukiškių TI-K turi imtis aktyvių veiksmų, apie kuriuos šiuo atveju jokių duomenų nėra, dėl netinkamo suimtųjų / nuteistųjų elgesio. Taigi darytina išvada, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 6 d. pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi ir netinkama oro temperatūra kamerose Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, o šaltuoju periodu – 18–22 °C. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pateikti duomenys paneigia tik HN 76:2010 26 p. reikalavimo pažeidimus kamerose Nr. 343, 280, 11 (b. l. 51–52, 64–65), tuo tarpu kituose Lukiškių TI-K pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose pateikti duomenis yra neaktualūs ginčo situacijai – visiškai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai. Taigi darytina išvada, kad daugelis kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimo dėl oro temperatūros.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, tam tikrų higienos ir privatumo užtikrinimo reikalavimų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 100 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. J. (J. J.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.