Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – T. B., jo gynėjai advokatei L. D.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,

perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023 m. balandžio 28 d., apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini), užėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviljoną K241, pardavėjos G. V. paprašė pirkti 1 pakelį cigarečių „Chesterfield blue 40 max“, 7,20 Eur vertės, informuodamas, jog atsiskaitys bankine kortele ir pardavėjai į banko aparatą suvedus cigarečių kainą, jis prie bankinio aparato skaitytuvo pridėjęs banko kortelę, skubiai pradėjo šalintis iš paviljono, pardavėjai G. V. sušukus „sustok, palauk“, kadangi pardavėja pamatė, jog bankinėje kortelėje nepakanka lėšų ir pinigai nebuvo nuskaityti, į reikalavimą sugrįžti nereagavo ir pasišalino nesusimokėjęs už cigaretes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 7,20 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, T. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad atvirai pagrobė svetimą turtą. Paaiškino, kad tuo metu nebuvo stabilios psichinės būklės ir labai gailiai dėl savo poelgio. Norėjo nusipirkti cigarečių, tai galėjo būti 2023 m. balandžio 28 d., tačiau nesumokėjo ir pasišalino. Žinojo, kad sąskaitoje nėra pinigų, kad už cigaretes nesumokės. Kai cigaretes pavogė, ėjo namo. Taip pat paaiškino, kad gydymas padeda, tačiau nemato skirtumo, tarp gydymosi ligoninėje ir namuose. Suprato, kad ilgą laiką sirgo, kad reikia gydytis. Gyvena vienas, tačiau galėtų susiorganizuoti, kas jį prižiūrėtų. Mano, kad galėtų būti taikomas ambulatorinis gydymas.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad yra T. B. mama, parodymus duoti sutinka. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Tuo metu, kai 2023 m. balandžio 28 d. buvo įvykdyta vagystė, sūnus gyveno atskirai. Apie įvykį sužinojo iš tyrėjos, padarytą žalą atlygino. Su sūnumi bendravo nedaug, apie jį žino tik iš policijos. Prieš gydymą T. B. gyveno savarankiškai. Anksčiau būdavo, kad sūnus savarankiškai nuvažiuodavo pasigydyti, kai pasijausdavo blogai. Vartodavo vaistus, lankėsi pas psichologę. Po apsilankymo klinikose, jo būklė pagerėdavo. Šiuo metu jo būklė yra pagerėjusi. Į gydymą T. B. reaguoja pozityviai, sako, kad daug ką suprato. Jis supranta, kad jam reikia gydytis ir nori toliau gydytis savarankiškai.

Liudytoja G. V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nežino, dėl ko pakviesta liudyti, policiją kviesdavo tik tada, kai būdavo pavogta prekių už didelę pinigų sumą. Kitu atveju skambindavo direktoriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja paaiškino, kad 2023 m. balandžio 28 d. dirbant (duomenys neskelbtini) kioske pardavėjos-kasininkės pareigose, (duomenys neskelbtini), apie 12.35 val. į kioską įėjo vyras, apie 30 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, kaštoninių rudų plaukų, su ilgesne barzda, apsirengęs tamsiai žalios spalvos ilgą striukę. Vyras jos paprašė cigarečių „Chesterfield blue 40 max“, kurių vieno pakelio kaina yra 7,20 Eur ir pasakė, jog atsiskaitys banko kortele. Ji paėmė pakelį nuo lentynų, padėjo ant prekystalio ir suspaudė banko aparate cigarečių kainą. Tuomet vyras pamatė kainą bankinio skaitytuvo ekrane ir, pridėjęs savo kortelę, griebė cigaretes, o ji jam išeidinėjant iš kiosko pasakė „sustok, palauk’“, nes aparate parodė, kad bankinėje kortelėje nepakanka lėšų ir pinigai nebuvo įskaityti. Vyras, kuris išėjo nesusimokėjęs, jos riksmą ir prašymą sustoti turėjo suprasti aiškiai, tačiau jis niekaip į tai nereagavo ir, padidinęs tempą, išėjo iš parduotuvės, perėjo gatvę ir nuėjo spartesniu tempu link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6–7).

Išklausiusi perskaitytus parodymus, liudytoja G. V. juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad vyras prilietė banko kortelę prie aparato ir kai aparato ekrane parodė klaidą, vyras jau buvo pabėgęs. Bandė jį sustabdyti, netoliese buvo kažkokie vaikai, prašė jų pagalbos, kad sulaikyti vyrą, tačiau jie nepadėjo. Tas vyras ramiai perėjo gatvę ir nuėjo (2 t., b. l. 76).

Teisiamajame posėdyje ekspertė J. Ž. patvirtino savo išvadas, duotas 2024 m. balandžio 30 d. – gegužės 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu ir ekspertizės atlikimo metu T. B. konstatuojama paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos aplinkybių, valdyti savo veiksmų. Jam rekomenduojamas gydymas (duomenys neskelbtini). Ekspertinio tyrimo metu pastebėta, kad T. B. būdinga kleptomanija, mąstymo formos sutrikimai emocijos ir valios sferoje, nepakankama kritika ligos atžvilgiu. Dėl to jam rekomenduojamas stacionarus gydymas. Išvados buvo pateiktos įvertinus medicininę dokumentaciją, bendravimo su tiriamuoju ypatumus. Tyrimo metu buvo stebima T. B. psichikos būsena. Jis tyrimo metu buvo nekritiškas ligos atžvilgiu ir tai leidžia daryti išvadą, kad ambulatorinis gydymas negalimas. Dėl to rekomenduojama stacionarus gydymas, kadangi savarankiškai gydymo įstaigoje jis nesilankys ir nevartos vaistų be priežiūros. Išvados dėl išlikusio socialinio pavojingumo padarytos įvertinus medicininę dokumentaciją. Jis yra neprognozuojamo elgesio. T. B. skirtas gydymas dar yra nepakankamas, kad būtų galima toliau gydyti ambulatoriškai. Ambulatorinis gydymas taip pat vykdomas su kito žmogaus priežiūra, tačiau tai nėra specializuotoje įstaigoje taikomas gydymas su priežiūra (2 t., b. l. 25, 26).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2024 m. balandžio 30 d. – gegužės 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (toliau – ir Ekspertizės aktas) T. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurio jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Jam taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). T. B. šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jam taip pat nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). T. B. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir temo posėdyje; dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti jo psichikos būklę. T. B. nėra konstatuojamas psichikos sutrikimas, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu.

Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad T. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi jis įtariamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas. Nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio stebėti lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimai. T. B. 6 kartus gydytas psichiatrijos stacionare. Tuo metu medicininėje dokumentacijoje aprašyta įtampa, įtarumas, nenuoseklus ir padrikas mąstymas, santykio, poveikio, nuostolio kliedesiai. Atžymėti asmenybės defekto požymiai bei sutrikusi socialinė adaptacija. Artimu baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai laikotarpiu tiriamasis dėl paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo pakartotinai gydytas psichiatrijos stacionare. Klinikiniame vaizde vyravo įtampa, baimė, įtarumas, klausos haliucinacijos, santykio, poveikio kliedesiai, padrikas mąstymas, kritikos stoka, valios nusilpimas. 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėnesiais stacionarinio gydymo metu nustatyta ta pati diagnozė, aprašyti ryškūs pakitimai emocijų valdymo, valios sferose bei socialinė dezadaptacija. Dėl 2023 m. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (viešosios tvarkos pažeidimo) pradėta byla, T. B. rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Stacionarinio gydymo metu aprašyta psichozinė simptomatika, mąstymo formos sutrikimai. Ekspertinio tyrimo metu klinikiniame vaizde stebima procesiniam susirgimui būdinga simptomatika – vyrauja mąstymo formos sutrikimai, apatobulinis sindromas, emocijos skurdžios, stereotipinės, ryškūs valios sutrikimai, kritika būklės atžvilgiu dalinė. Psichologinio vertinimo metu T. B. nustatyti mąstymo operacinių sugebėjimų ir kryptingumo sutrikimai (1 t., b. l. 151–159).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomojo direktoriaus E. V. pareiškimo matyti, kad 2023 m. balandžio 28 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviljoną K241, esantį (duomenys neskelbtini), įėjo vyriškis ir paprašė cigarečių „Chesterfield blue 40 max“ bei pasakė, kad atsiskaitys bankine kortele. Pardavėja padėjo cigarečių pakelį ant prekystalio ir pradėjo atsiskaitymo operaciją, tuo metu vyriškis čiupo pakelį ir pabėgo (1 t., b. l. 22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad 2023 m. balandžio 28 d. apžiūrėta įvykio vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paviljonas (duomenys neskelbtini). Patalpoje, be kitų objektų, yra cigarečių lentyna, kurioje yra „Chesterfield blue 40 max“ cigarečių pakuotės (1 t., b. l. 40–45).

AB banko „Swedbank“ pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 28 d. 12.35 val. operacija atlikta mokėjimo kortele – bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota T. B., gim. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 52)

Iš AB banko „Swedbank“ pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad T. B. mokėjimo kortelė, bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su T. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Kortele 2024 m. balandžio 28 d. 12.35 val. inicijuotas mokėjimas 7,20 Eur sumai buvo atmestas, kadangi sąskaitoje nebuvo pinigų (1 t., b. l. 69, 70).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Motyvuojamoji dalis

Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad T. B. veika atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja G. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad jai 2023 m. balandžio 28 d. dirbant „(duomenys neskelbtini)“ kioske, (duomenys neskelbtini), apie 12.35 val. atėjo vyras, paprašė pakelio cigarečių Chesterfield blue 40 max“, pasakė, kad atsiskaitys banko kortele, tačiau prilietus banko kortelę prie aparato, šis parodė, kad sąskaitoje lėšų nepakanka, o tuo metu vyras paėmė pakelį cigarečių ir išėjo nesumokėjęs. Liudytoja taip pat paaiškino, kad bandė sustabdyti vyrą, sakydama sustoti, palaukti, bet šis nesustojo. Dėl vagystės įmonei padaryta 7,20 Eur žala. Liudytojos parodymai apie įvykdytos vagystės aplinkybes atitinka informaciją, užfiksuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime dėl vagystės, kuriame nurodyta, kad 2023 m. balandžio 23 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį paviljoną, esantį (duomenys neskelbtini), įėjo vyras, kuris paprašė vieno pakelio cigarečių „Chesterfield blue 40 max“, kurių vieno pakelio kaina 7,20 Eur, pasakė, kad sumokės kortele, tačiau pradėjus atsiskaitymo operaciją, paėmė cigarečių pakelį nuo prekystalio ir pabėgo nesumokėjęs. Nors liudytoja G. V. nurodė, kad negalėtų atpažinti asmens, kuris pavogė cigarečių pakelį, aplinkybę, kad cigarečių pakelį pavogė T. B., įrodo kiti bylos duomenys. Patikrinus banko kortelės, kuria buvo bandoma atsiskaityti už prekę 2023 m. balandžio 28 d. 13.35 val., pirkinio suma 7,20 Eur, buvo nustatyta, kad bekontaktė kortelė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), yra susieta su T. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojantis šia kortele 2023 m. balandžio 28 d. 13.35 val. pradėta apmokėjimo operacija buvo atmesta dėl to, kad sąskaitoje nebuvo pinigų, pirkinio suma 7,20 Eur. Šių pirmiau aptartais įrodymais nustatytų aplinkybių neneigė ir T. B., kuris teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tiksliai nepamena kada, bet galėjo būti 2023 m. balandžio 28 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame kioske norėjo nusipirkti pakelį cigarečių, tačiau išėjo už jas nesumokėjęs. Taip pat paaiškino, kad žinojo, jog sąskaitoje nėra pinigų ir už cigaretes nesumokės.

Ištyrus ir įvertinus aptartus įrodymus, daroma išvada, kad T. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais, vienas iš jų – atviras svetimo turto pagrobimas. Šis veiką kvalifikuojantis požymis reiškia, kad asmuo veikia atvirai, t. y. svetimą turtą pagrobia viešai, matant turto savininkui ar kitiems asmenims. Įvertinus liudytojos G. V. parodymus bei T. B. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, kurie iš esmės neprieštarauja liudytojos nurodytoms aplinkybėms bei rašytiniams bylos duomenims, dėl atvirumo požymio buvimo teismui abejonių nekyla.

Ekspertizės akte nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu T. B. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). Šiuo metu T. B. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0), dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Išlieka ir psichikos bei elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). T. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, ekspertinio tyrimo metu vyrauja mąstymo formos sutrikimai, apatobulinis sindromas, ryškūs valios sutrikimai, stereotopinės, skurdžios emocijos, savo būklės atžvilgiu nekritiškas, veiksmai neprognozuojami, yra socialiai pavojingas. T. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė J. Ž. patvirtini savo išvadas ekspertizės akte. Paaiškino, kad dėl mąstymo formos sutrikimų, taip pat sutrikimų emocijų ir valios srityse, nepakankamos kritikos ligos atžvilgiu yra reikalingas stacionarus gydymas, kadangi ambulatorinis gydymas, esant nekritiškumui savo būklės atžvilgiu, nebūtų pakankamas. Nors ambulatorinis gydymas taip pat yra priverstinis gydymas, taikant ambulatorinį gydymą nėra galimybės užtikrinti tokią specialistų priežiūrą, kaip taikant stacionarų gydymą.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamajame kodekse už padarytą pavojingą veiką, jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Atsižvelgus į Ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas, kurias ekspertės patvirtino ir teisme, T. B. skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors posėdžio metu T. B. tvirtino, kad jam gali būti taikomas ambulatorinis gydymas, kad jis suvokia savo ligą, supranta, kad reikia gydytis, planuotų gydytis ir toliau, lankytis gydymo įstaigoje, vis teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertės rekomendacija dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies.

Iš Ekspertizės akte aprašytos medicininės dokumentacijos matyti, kad T. B. lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija – nustatytas 2021 m., nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio buvo stebėti lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimai, jis 6 kartus gydytas psichiatrijos stacionare. Ta pati diagnozė T. B. nustatyta stacionarinio gydymo metu 2022 m. gruodžio – 2023 m. sausio mėnesiais, stebėti ryškūs pakitimai emocijų, mąstymo, valios sferose bei socialinė dezadaptacija. Sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, T. B. 2022 m. lapkričio mėn. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl kurios 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Taikant T. B. stacionarinį gydymą, išryškėjo psichozinė simptomatika, mąstymo formos sutrikimai, diagnozė išliko nepakitusi. Toks pat lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinį šizofrenija, T. B. konstatuota ir šioje byloje atlikto ekspertinio vertinimo metu. Įvertinus tai, kad T. B. konstatuotas psichikos sutrikimas yra lėtinis, progresuojantis, gydymo metu stebimi paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo laikotarpiai, tai pat atsižvelgus į ekspertizės akte nurodytas ir ekspertės teismo posėdyje patvirtintas aplinkybes dėl T. B. nekritiškumo savo ligos atžvilgiu, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ambulatorinis gydymas šiuo metu būtų pakankama priemonė. Nors T. B. tvirtino, kad tęs gydymą ir lankysis gydymo įstaigoje, vis tik dėl paties asmens nekritiškumo savo būklės atžvilgiu, užtikrinti savalaikį vaistų vartojimą ir tinkamą gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, šiuo metu objektyviais nebūtų galimybės. Visuma aptartų aplinkybių suponuoja pagrįstą išvadą, kad priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – atitinka T. B. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei.

Šioje byloje T. B. laikinai sulaikytas nebuvo. Jam taip pat nebuvo taikyta procesinės prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnis), kadangi T. B. kitoje byloje pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į tai, iki nutarties įsitesėjimo skirti T. B. BPK 141 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonė nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad T. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje ((duomenys neskelbtini)).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.