Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-09-18 · Civilinė byla Nr. 2YT-1440-753/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-18
Bylos Nr.
2YT-1440-753/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Pareiškėjas
O. V.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui
Advokatai
Laimutė Leonavičienė
Civilinė byla Nr. 2YT-1440-753/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00975-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 18 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant pareiškėjai O. V., jos atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus – atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui – dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po A. V. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei O. V. ir jos atstovės patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su A. V. Santuokos metu vaikų negimė. (duomenys neskelbtini) A. V. mirė. Jis nebuvo sudaręs testamentų, todėl po jo mirties ji liko įstatyminė įpėdinė. Apie kitus galimus įstatyminius įpėdinius O. V. nėra žinoma. Manydama, kad visas turtas po vyro mirties priklauso jai, pareiškėja į notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Šių metų pradžioje O. V. nutarė nekilnojamąjį turtą padovanoti savo dukrai. Kreipusis į notarą paaiškėjo, kad pareiškėjos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei Kaišiadorių apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 5 d. sprendimu A. V. suteiktas 2,60 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, yra priskirtinas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, todėl mirusiam sutuoktiniui priklausiusi ½ turto dalis liko nepaveldėta. Po A. V. mirties pareiškėja priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti – ji liko toliau gyventi ir šiuo metu gyvena minėtame bute, moka mokesčius, rūpinasi juo bei ūkiniais pastatais kaip savo turtu, naudojasi visais namuose esančiais daiktais iki šiol. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo bylai užvesti ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 19) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 22) nurodė, jog dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį A. V. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja O. V. ir A. V. susituokė (duomenys neskelbtini). (b. l. 8).

Pareiškėjos sutuoktinis A. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 9).

Paveldėjimo byla po A. V. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 13).

Valstybės įmonė Registrų centras Gyventojų registro pažymoje nurodo, kad duomenų apie A. V. vaikus nėra (b. l. 35).

O. V. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas Nr. 3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu (2004 m. sausio 30 d.), kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. V. sutuoktinė O. V. iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojas G. T. A. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, šiuo atveju nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad O. V. turi teisę paveldėti 2012 m. sausio 11 d. mirusio sutuoktinio A. V. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. V. mirusio A. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Balsevičienė