Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Laimučio Alechnavičiaus, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mabilta“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2006-01-24 raštu Nr.VR-1.7-261 pateikė atrankos išvadą dėl Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai privalomo vertinimo (b. l. 66-67). Minėtoje išvadoje konstatuota, kad Pašilių žvyro telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas bei nustatyta tvarka parengti naudingųjų iškasenų kasybos ir rekultivacijos projektą (vadovaujantis STR 1.05.05:2004 ir kt. teisės aktų reikalavimais). UAB „Mabilta“ 2006-10-31 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą Nr.06-162, kuriuo prašė suderinti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos – rekultivavimo) projektą (b. l. 163-226). Išnagrinėjusi šį prašymą, atsakovė 2007-02-08 priėmė sprendimą Nr.A33-662-(4.20) „Dėl projekto derinimo“, kuriuo atsisakė projektą suderinti (b. l. 43), o 2007-03-19 raštu Nr.A33-1052-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ informavo pareiškėją, kad Pašilių žvyro telkinio naudojimo projekto nesvarstys (b. l. 42).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.X-258 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-20 įsakymas Nr.D1-665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-08-07 įsakymas Nr.333 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos patvirtinimo“, kuris neteko galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymu Nr.D1-311 ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymas Nr.1-107 „Dėl naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, jeigu ši ūkinė veikla yra įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas) arba į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (įstatymo 2 priedas). Tai reiškia, kad pirmuoju atveju, jeigu planuojama ūkinė veikla patenka į šio įstatymo 1 priede nurodytų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo rūšių sąrašą, bet kokiu atveju privaloma laikytis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o antruoju atveju, kai planuojama veikla priskiriama šio įstatyme 2 priede numatytų planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašui, privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atranką, kurios metu atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ir vietos ypatumus, sprendžia, ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies prasme privalomas ar ne. Nagrinėjamu atveju ūkinė veikla, kuria planuojama užsiimti, patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo“ 2.3 punktą (kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet ne daugiau kaip 0,5 ha).

Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau - programa) rengimas, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau - ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. To paties įstatymo 7 straipsnis skirtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso stadijoje – atranka ir poveikio aplinkai vertinimas – atliekamiems veiksmams reglamentuoti. Šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad atsakinga institucija (šiuo atveju Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu (1); galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį (2), o pagal 7 dalį - atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Nurodyto straipsnio 8-14 dalyse nustatyta atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados derinimo su visuomene ir poveikio aplinkai vertinimo subjektais tvarka, t. y. apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (7 straipsnio 8 dalis), suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai motyvuotus pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą (7 straipsnio 9 dalis), planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą (7 straipsnio 10 dalis), atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 straipsnio 11 dalis), kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (7 straipsnio 12 dalis), atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (7 straipsnio 13 dalis). Analogiškos nuostatos šiuo aspektu taip pat įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-08-07 įsakymo Nr.333 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos patvirtinimo“ 9-15 punktuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos nei visuomenė, nei poveikio aplinkai vertinimo subjektai, tame tarpe ir atsakovė, jokių pasiūlymų ir prašymų atsakingai institucijai dėl atrankos išvadų įstatymo nustatytais terminais nepateikė. Taigi Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikto Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto derinimo metu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata, nebeturi teisės reikalauti, kad šiai planuojamai ūkinei veiklai privalomai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2005-09-05 įsakymas Nr.1-107 „Dėl naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nustato naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo projektų (toliau - Naudojimo projektas) rengimo, papildymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius. Pagal šio įsakymo 26.3 punktą, parengtas bei projekto rengėjo pasirašytas Naudojimo projektas turi būti suderintas su vietos savivaldos vykdomąja institucija, o pagal 29 punktą - kiekviena iš minėtų institucijų ar įstaigų vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 28 straipsnyje nurodytu terminu išnagrinėja jos kompetencijai priskirtinus Naudojimo projekto sprendinius ir derina Naudojimo projektą arba raštu nurodo trūkumus, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007-02-08 sprendime Nr.A33-662-(4.20) „Dėl projekto derinimo“, taip pat savo atsiliepime pažymėjo ir teismo posėdžio metu jo atstovė teigė, kad UAB „Mabilta“ pateiktas derinti Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektas atliktas nesivadovaujant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006-01-24 rašte Nr.VR-1.7-261 išdėstytomis pastabomis ir pasiūlymais, taip pat projektas parengtas ne pagal STR 1.05.05:2004 „Statinio aplinkos apsaugos dalis“ reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas minėto rašto 6 punkte „Pastabos ir pasiūlymai“ nurodė, kad tikslinga atlikti poveikio sveikatai vertinimą, nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Kadangi gretimybėse yra parengti detalieji planai, kur numatyta gyvenamoji teritorija, būtina suderinti tiek nagrinėjamos teritorijos, tiek suplanuotų teritorijų sprendinius, o projektą suderinti su gretimų žemės sklypų savininkais ar naudotojais (b. l. 67).

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, į pareiškėjos 2006-11-13 prašymą atsakovas pateikė du atsakymus, t. y. 2007-02-08 sprendimą Nr.A33-662-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ ir 2007-03-19 sprendimą Nr.A33-1052-(4.20) „Dėl projekto derinimo“, kuriuose dėl pateikto projekto derinimo priimti ir skirtingi sprendimai: pirmuoju sprendimu pateiktą projektą suderinti atsisakoma, o antruoju apskritai atsisakoma jį vertinti. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamų sprendimų turinio, jame labiau pasisakoma ir vertinama Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo programa, kuri nėra susijusi su nagrinėjamu ginču. Kodėl atsakovė atsisako suderinti UAB „Mabilta“ pateiktą Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projektą, abejuose sprendimuose, išskyrus vieną abstraktų argumentą, daugiau jokių motyvų nepateikta. Tai leidžia daryti išvadą, kad buvo pažeistas objektyvumo principas ir dėl to galėjo būti nevisapusiškai, nepagrįstai ir neteisingai išnagrinėtas pareiškėjos prašymas. Pabrėžtina, kad sprendime nors iš dalies ir nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai ir teisės aktų pavadinimai, tačiau jis yra beveik visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiomis paminėtų teisės aktų normomis, t. y. nenurodytas faktinis ir juridinis pagrindas, kuriais grindžiami sprendimai. Taigi sprendimai yra ne tik nemotyvuoti, bet atsakovė nepilnai išsiaiškino ir netinkamai taikė teisės aktų normas, susijusias UAB „Mabilta“ pateiktu Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto derinimu. Dėl minėtų įstatymu nustatytų (VAĮ 8 str. 1 d.) individualių administracinių sprendimų turinio trūkumų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-02-08 sprendimas Nr.A33-662-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ ir 2007-03-19 sprendimas Nr.A33-1052-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ naikintini.

Pažymėtina, jog teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, todėl tik tuomet, kai kompetentinga institucija (pareigūnas), atlikusi atitinkamas procedūras, vienu ar kitu būdu išspręs klausimą dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro telkinio naujo ploto naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto vertinimo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija priims vienokį ar kitokį sprendimą dėl jo derinimo, teismas, suinteresuotų asmenų reikalavimu turės pagrindą tikrinti padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo gi atveju atsakovė, pilnai neatlikusi paminėto projekto derinimo procedūrų ir konkrečiai bei aiškiai nenurodžiusi trūkumų, kuriuos būtina pašalinti ar pataisyti, ginčijamuose sprendimuose kaip vieną iš pagrindų nederinti/nesvarstyti UAB „Mabilta“ pateikto projekto nurodo tai, kad jis parengtas ne pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento reikalavimus, nurodytus jo 2006-01-24 išvadoje Nr.VR-1.7-261 ir STR 1.05.05:2004 bei kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė visų priemonių priimamų sprendimų teisėtumui garantuoti, todėl šie sprendimai naikintini ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigotina tinkamai išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2006-11-13 prašymą bei priimti naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Mabilta“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-02-08 sprendimą Nr.A33-662-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ ir 2007-03-19 sprendimą Nr.A33-1052-(4.20) „Dėl projekto derinimo“ bei įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjos UAB „Mabilta“ 2006-11-13 prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.