Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-19 · Administracinė byla Nr. I-4405-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-19
Bylos Nr.
I-4405-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04970-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4405-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04970-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2014-07-04 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, todėl tekdavo nuolat gulėti ar sėdėti. Dėl erdvės trūkumo tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai. Tokios laikymo sąlygos prilygsta baudimui kankinant. Kamerose neužtikrinamas natūralus apšveitimas, o tai labai kenkia regėjimui. Kamerose drėgna, šalta. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, išvykstant ir atvykstant į/iš Lukiškių TI-K krata daroma antisanitarinėmis sąlygomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, ir kitus neigiamus išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 10 000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 10-17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-11-08 iki 2014-07-04. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma 79:1999, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv.m. nustatytas 2010-05-05 Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K tam tikrais laikotarpiais visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimus.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Pažymėjo, Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovės atstovas pateikė duomenis apie gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių mazgų įrengimą, kamerų remontą, švaros palaikymą kamerose bei asmens ir daiktų kartos atlikimo tvarką.

Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovės atstovas atsiliepime pateikė netikslius duomenis apie kameroje Nr. 291 buvusių asmenų skaičių. Lukiškių TI-K atsiliepime, pateiktame administracinėje byloje Nr. I-9345-426/2014 pagal V. G. (V. G.) skundą, nurodyta, kad 2013-11-27 V. G. perkeltas į kamerą Nr. 291, joje buvo laikomas vienas. Tą pačią dieną pareiškėjas taip pat buvo perkeltas į 291 kamerą, todėl joje buvo du asmenys. Šiai aplinkybei pagrįstai pateikė atsakovės atstovo administracinėje byloje Nr. I-9345-426/2014 pateiktą atsiliepimą. Pažymėjo, kad kamerose trūko vietos prie stalo. Tualetas įrengtas prie durų, todėl nuolat buvo stebimas pareigūnų. Kamerose buvo nuolat drėgna, rūkoma, pats pareiškėjas nerūko.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-11-08 iki 2014-07-04.

Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių TI-K pateiktuose duomenyse nurodyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-11-08 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas - 7,49 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2013-11-09 iki 2013-11-10 (2 asmenys kameroje). 2013-11-11 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2013-11-22 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į tą pačią kamerą (4 asmenys kameroje), kurioje buvo laikotarpiu nuo 2013-11-23 iki 2014-11-24 (4 asmenys kameroje).

2013-11-25 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 296, kurios plotas - 8,03 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas ir 2013-11-26 (4 asmenys kameroje). Atsiliepime nurodyta, kad 2013-11-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 291, kurios plotas - 7,73 kv. m. (1 asmuo kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas laikytas nuo 2013-11-28 iki 2014-03-17, joje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4.

2014-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas - 7,69 kv. m. (3 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2014-04-02, kameroje laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2014-04-03 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

2014-04-09 atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m. ploto kamerą Nr. 108 (2 asmenys kameroje). 2014-04-10 perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas - 7,69 kv. m. (2 asmenys kameroje). Minėtoje kameroje buvo laikytas iki 2014-04-16, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 3. 2014-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 305, kurios plotas - 8,17 kv. m. (3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 305 pareiškėjas buvo laikytas iki 2014-06-17, laikytų asmenų skaičius svyravo nuo 2 iki 4. 2014-06-18 perkeltas į kamerą Nr. 265, jos plotas - 7,87 kv. m. (2 asmenys kameroje), kurioje laikytas iki 2014-07-03, laikytų asmenų skaičiaus svyravo nuo 3 iki 4. 2014-07-04 išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2013-11-08 iki 2014-07-04), su trumpais išvykimais į gydymo įstaigą, buvo laikytas 222 dienas, iš jų 209 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,87 – 2,68 kameros ploto). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą (sulaikymo vykdymą) kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 kv.m).

Pareiškėjo teigimu, atsakovės atstovo pateiktame atsiliepime nurodyti duomenys apie 2013-11-27 kameroje Nr. 291 laikytų asmenų skaičių neteisingi, tą dieną minėtoje kameroje buvo ne vienas asmuo, bet du, t.y. pareiškėjas ir kitas suimtasis V. G. (V. G.). Šią aplinkybę pareiškėjas grindžia Lukiškių TI-K pateiktu atsiliepimu administracinėje byloje Nr. I-9345-426/2014 pagal V. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K (b. l. 73-80). Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovo atstovas teikdamas atsiliepimus tiek į pareiškėjo A. R. skundą, tiek į V. G. skundą, nurodė, kad 2013-11-27 abu minėti asmenys buvo perkelti į 291 kamerą, pareiškėjo argumentas, jog nurodytu metu kameroje buvo laikyti du asmenys, pripažintinas pagrįstu. Tačiau minėtas netikslumas esminės įtakos neturi, nes 2013-11-27 minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui nebuvo pažeistas (kameros 291 plotas 7,73 kv.m., kiekvienam iš joje buvusių asmenų teko po 3,87 kv.m.).

Pareiškėjo teigimu, kamerose trūko kietojo inventoriaus, todėl nebuvo galimybių vienu metu valgyti visiems kameroje esantiems suimtiesiems.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas kaip suimtasis, ginčo santykiams aktualios Kamerų įrengimą reglamentuojančios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti. Tačiau dėl mažų kamerų ploto ne visada yra galimybių įrengti papildomų spintelių, taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad sulaikymo vykdymo metu pareiškėjui teko gyventi perlipdytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trūkti ir tam tikro inventoriaus.

Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Daugelį šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010).

Pareiškėjo teigimu, jo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose buvo drėgna, tamsu ir šalta. Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinė oro drėgmė, temperatūra ir oro judėjimo greitis turi atitikti Higienos normos HN 76:2010 26 punkte nurodytus rodiklius. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad patalpos vėdinamos natūraliai per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais, b.l. 22-33) matyti, kad vienoje iš kamerų buvo nustatytas drėgmės rodiklių pažeidimas (b. l. 24), kitoje – nebuvo dalies lango stiklo, vizualiai matėsi pelėsis, tačiau grįžtamosios kontrolės metu pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 27, 29). Kamerų langai pritaikyti natūraliam vėdinimui (b. l. 24, 30, 32-33). Apšvietimo ir temperatūros rodiklių pažeidimų nenustatyta (b. l. 22-23, 27). Vertinant pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumą reikšminga ir tai, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl higienos normų pažeidimų (apšvietimo, drėgmės ir kt.) Lukiškių TI-K neteikė (b.l. 18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo nustatyti drėgmės rodiklių pažeidimai, tačiau laisvės atėmimo įstaiga ėmėsi priemonių jiems pašalinti. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kamerų apšveitimo ir temperatūros pažeidimus, byloje nėra, todėl šioje dalyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis.

Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats nerūko. Ginčo metu galiojusi Higienos normos HN:76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog kamerose buvo rūkoma. Kaip jau minėta, pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją nesikreipė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų metu Higienos normos HN 76:2010 14 punkte nustatyto draudimo pažeidimų taip pat neužfiksuota (b.l. 22-33). Duomenų, kad pareiškėjas pataisos įstaigos administracijai kokia nors forma būtų išreiškęs pageidavimą kalėti kartu su nerūkančiais asmenimis, byloje nėra. Aplinkybės, kad dėl galimo buvimo su rūkančiaisiais jo sveikatai kilo neigiamų pasekmių, pareiškėjas neįrodinėjo. Byloje tokių duomenų taip pat nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimų.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje esantys tualetai pilnai neatskirti, įrengti prie durų, todėl buvo nuolat stebimas prižiūrėtojų, pareigūnų ir kitų asmenų.

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 -metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovo teigimu (b. l. 15), tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau dalinis tualeto atskyrimas, kai pareiškėjas toje pačioje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, teismo vertinimu, pažeidė jo teisę į privatumą, žemino orumą, neabejotinai kėlė diskomfortą ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) prakitiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Be to, kai kuriose kameros sanitariniai mazgai ginčo laikotarpiu nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos (b. l. 26).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad asmens apžiūros (kratos) daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nuogai nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Kartos atlikimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, galiojusi iki 2014-09-13. Instrukcijos 144 punkte nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 145.1 punktas). Instrukcijos 146 punkte detaliai reglamentuojama procedūros atlikimo tvarka: visa asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Šie daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Pareiškėjo nurodyti argumentai, jog darant asmens ir jo daiktų apžiūras tai atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat jo teiginiai dėl šalčio ir purvo yra abstraktūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl tik skunde nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjui atvykstant/išvykstant į/iš Lukiškių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu (nuo 2013-11-08 iki 2014-07-04 su trumpais išvykimais į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) 209 dienas nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas, privatumas naudojantis tualetu, tikėtinai trūko baldų būtinų poreikių tenkinimui, nustatyti drėgmės rodiklių pažeidimai. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų prašo priteisti iš atsakovės 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, ir kitus neigiamus išgyvenimus. Aplinkybės, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K nurodytų teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus, jausti, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jo žmogiškasis orumas, yra pakankama išvadai, kad pareiškėjas patyrė neturtinės žalos. Nors byloje nėra duomenų, kad laikymas pažeidžiant nustatytus reikalavimus pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimų, tačiau atsižvelgiant į pažeidimų visumą bei jų trukmę, konstatuotina, jog pažeidimai neabejotinai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasinių kančių bei nepilnavertiškumo jausmą. Vien minimalus ploto trūkumas ir aplinkybė, kad pareiškėjas būdamas kameroje su kitais asmenimis turėjo naudotis iš dalies atskirtu tualetu, yra pakankami, jog lemtų kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir sukelia diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į visas pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas, įvertinus nurodyto pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobūdį ir mastą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-575-1046/2014), Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (209 dienos) ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, pareiškėjui nepateikus įrodymų, jog tai neigiamai įtakojo jo sveikatą, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 1460 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsniu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1460 EUR (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė