Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei Renatai Strumskytei,

atsakovų N. Z. atstovams R. K., adv. Tadui Zarembai, Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Antanui Česlauskui,

trečiųjų asmenų Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atstovui Gintarui Abaravičiui, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei Nijolei Vatiekūnaitei, I. S. atstovams L. P. ir adv. Gintarui Algirdui Peredniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams N. Z. ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, E. G., K. Z. G., I. S. dėl statybą leidžiančių administracinių aktų panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos N. Z. 2008-09-24 išduotą statybos leidimą Nr.AS1-492 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies rekonstravimui;

įpareigoti N. Z. per teismo nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą unikalus Nr. 7990-9000-1012, esantį (duomenys neskelbtini), į padėtį buvusia iki statybos darbų atlikimo pagal 2008-09-24 išduotą statybos leidimą Nr.AS1-492. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patikslino šį reikalavimą ir nurodė, kad statybos padariniai turi būti pašalinti per 6 mėnesius Trakų rajono savivaldybės administracijos ir N. Z. lėšomis.

Nurodė, kad 2006-08-08 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 05-524 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui buvo išduotas atsakovei pažeidžiant Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2p. reikalavimą turėti visų žemės sklypo bendrasavininkių sutikimą. 2000-01-10 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 20-79, M. S. neatlygintinai nuosavybėn buvo suteikta 170/1010 dalis žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Todėl N. Z. turėjo gauti M. S. ar jos turto paveldėtojų sutikimus dėl planuojamų statybų. Tokio sutikimo nebuvo, todėl Trakų rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo.

Gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projekte nurodyta, kad numatoma nugriauti ne tik esamą verandą ir jos vietoje statyti didesnį priestatą, bet ir nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastato pažymėto indeksu 2I1ž dalį. Šio ūkinio pastato 4/6 dalys priklauso E. G. ir K.Z.Grubliauskui, 1/6 dalis priklauso N. Z. ir 1/6 dali priklauso M. S.. N. Z. nebuvo pateikusi Trakų rajono savivaldybės administracijai ūkinio pastato bendrasavininkių sutikimo dėl šio pastato dalies nugriovimo. Išduodant leidimą šio statinio griovimui buvo pažeista Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 2 p.

Iš statinio rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos matyti, kad statybos darbai, kuriems buvo išduotas ginčijamas leidimas statybai, yra ne statinio rekonstrukcija, bet nauja statyba. P. S. įstatymo 2 str. 17 d. ir 18 d., esamo statinio priestato, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma yra didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio pristatomas priestatas plotą, statyba yra laikoma nauja statyba. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendras plotas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra 204,80 kv.m., o šio namo dalies rekonstravimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priestato patalpų bendras plotas yra 50,02 kv.m. Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto, patvirtinto Trakų raj. valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395V, „C“ zonoje, kurioje nauja statyba neleidžiama.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo rėžimą, patvirtintą Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-07-17 įsakymu Nr. 71, priskiriamas saugomiems renovuojamiems pastatams, kuriems taikomas restauracinis-rekonstrukcinis rėžimas. Šių namų tvarkymo projektai gali būti ruošiami tik atlikus pradinius architektūrinius tyrimus. Trakų rajono savivaldybės administracija išdavė N. Z. ginčijamą statybos leidimą nesant duomenų apie atliktus architektūrinius tyrimus.

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-09-19 protokolą Nr. AS5-528 kaip komisijos pirmininkė pasirašiusi E. S. neturėjo kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę vykdyti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas ir neturėjo teisės vykdyti Nuolatinės statybos komisijos pirmininko pareigų.

Statybos pagal neteisėtą leidimą yra pradėtos, todėl turi būti taikomos Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 2p. numatytas statybos pagal neteisėti išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdas – statytoja N. Z. įpareigotina per teismo nustatytą terminą, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis atstatyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), į padėtį buvusia iki statybos darbų atlikimo

Jeigu teismas manytų, kad ieškovas senaties termino nepraleido, ieškinys turi būti atmestas dėl jo nepagrįstumo.

M. S. ar jos įpėdiniai nuosavybės teisės faktu prieš trečiuosius asmenis gali remtis tik įregistravus savo nuosavybės teises viešame registre. CK 4.27 str. 2 d. nurodyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Viešame registre M. S. ar I. S. nuosavybės ar valdymo teisės į žemė sklypą (duomenys neskelbtini) neregistruotos. Todėl išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai, I. S., kaip žemė sklypo bendrasavininkio sutikimas nebuvo reikalingas.

Ūkinio pastato dalies nugriovimui buvo gautas bendrasavininkių B.sutikimas, nes buvo griaunama pačiai atsakovei ir B.priklausanti ūkinio pastato dalis. I. S. priklausanti šio ūkinio pastato dalis nebuvo nugriauta.

Be to atsakovė siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl jos vykdomų statybų teisėtumo, statybos procese sumažino pristatomą plotą, kad jis neviršytų 10 proc. nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namo ploto. Faktiškai jos pristatytas plotas sudaro 21,03 kv.m. Be to pagal šiuo metu galiojančią Statybos įstatymo redakciją atsakovės vykdomi statybos darbai apibrėžiami kaip rekonstrukcija, ir kilęs ginčas šiuo aspektu prarado savo aktualumą.

Gyvenamasis namas nėra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą ir nėra valstybės saugoma vertybė. Jis ne kartą buvo perstatytas ir perdalintas, tik dalinai išlaikęs pirminio namo proporcijas ir mastelį. Atsakovei užsakius projekto paveldosaugos ekspertizę, ekspertizės akte buvo konstatuota, kad projekto sprendiniai atitinka kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Atlikti architektūrinius tyrimus nereikalavo ir Kultūros paveldo departamentas, kurio atstovas įeina į savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, kas rodo, kad tokių tyrimų nebuvimas negali būti vertinama kaip reikšminga aplinkybė, vertinant ginčijamų aktų teisėtumą.

Ieškovo argumentas dėl E. S. kompetencijos vykdyti Nuolatinės statybos komisijos pirmininkės funkcijas, nesietinas su šia byla, nes šioje byloje nėra ginčijami jokie šios komisijos priimti sprendimai.

Ieškovo reikalavimas atstyti gyvenamąjį namą į buvusią padėtį, visiškai nemotyvuotas. Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. nustato kelis statybų pagal neteisėtai išduotą leidimą padarinių pašalinimo būdus, kurie parenkami įvertinus statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos padarinių šalinimo pasekmes, galimybes atkurti iki statybos buvusią padėtį, administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Atsakovė jokių nesąžiningų veiksmų neatliko; statybos leidimą gavo sąžiningai; nuo statybos leidimo išdavimo praėjo ilgas laikas, per kurį susiformavo atsakovės teisėti lūkesčiai; atsakovė pastatė faktiškai mažesnį plotą negu numatyta projekte, kuris ir pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą vertinamas kaip rekonstrukcija. Todėl leidimą statybai pripažinus neteisėtu, turėtų būti taikomas Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 4 p. įpareigojant Trakų rajono savivaldybės administraciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą. Juo labiau, kad dar 2010-05-03 projektuotoja pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl projekto pakeitimų derinimo Nuolatinėje statybos komisijoje.

Bendrasavininkiai pateikė savivaldybei notariškai patvirtintu sutikimus dėl statybos prie N. Z. priklausančio buto.

Išduodant statybos leidimą buvo padaryta techninė klaida, nurodant 117,72 kv.m. rekonstruojamą plotą. Projekto vadovė R.V. 2009-11-18 pateikė savivaldybei namo dalies rekonstravimo papildomus dokumentus ir paaiškinimus, iš kurių matyti kad priestato bendras plotas yra 31 kv.m. 2010-05-03 pateikė prašymą derinti projekto pakeitimus. Ieškovas klaidingų duomenų pagrindu daro išvadą, kad N. Z. vykdo naują statybą. Be to ieškovas nepagrįstai nurodo, kad gyvenamojo namo plotas yra 204,80 kv.m pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, tuo tarpu pastate yra neįregistruotas virš 100 kv.m plotas ir faktinis namo visų patalų plotas yra 306 kv.m. Naujai statomas plotas neviršija 10 proc. namo ploto ir negali būti laikomas nauja statyba. Be to nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, 2010-09-27 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-824 buvo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1. 01.08:2002 „Statinio stybos rūšys“ – buvo panaikintas reikalavimas susietas su procentais statybos rūšiai apibūdinti. Šis teisinis reguliavimas turi būti taikomas sprendžiant dėl N. Z. statybos pobūdžio. Ta aplinkybė, kad E. S. eidama Nuolatinės statybos komisijos pirmininkės pareigas neturėjo kvalifikacijos atestato, nėra esminis pažeidimas darantis išduotą statybos leidimą negaliojančiu.

Palaikė atsakovės N. Z. argumentus dėl ieškinio senaties ir prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdyje atstovė nurodė, kad pažeidimai dėl priestato ploto yra formalūs, šiuo metu galioja kita įstatymo redakcija, pagal kurią tai nebėra pažeidimas. Šiuo metu dalis trūkumų jau pašalinta, todėl reikalavimas nugriauti priestatą ir atstatyti statinį į pradinę būseną yra nepagrįstas, nes šios statybos padariniu galima pašalinti ir kitais įstatyme numatytais būdais, tame tarpe ir gaunant naują leidimą statybai. Pats namas nėra saugoma kultūros vertybė, jis kelis kartus jau buvo perstatytas. Šis namas saugomas ne kaip kultūros vertybė, bet kaip Trakų senamiesčio urbanistinės struktūros elementas. Patenkinus ieškinį būtų įvykdytas formalus teisingumas.

Tretysis asmuo I. S. ieškinį palaikė visiškai ir papildomai teismo posėdyje nurodė, kad sutikimo gyvenamojo namo dalies rekonstravimui Trakų rajono savivaldybei ir N. Z. nedavė, nes N. Z. veranda pastatyta jų buvusio sodo vietoje, toje vietoje verandos nebuvo. Dabar nauja veranda užstoja įėjimą į kiemą. Atsakovė neturėjo teisės nugriausti ūkinio pastato, nes jis autentiškas.

Tretieji asmenys E. G. ir K. Z. G. savo pozicijos dėl ieškinio nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Trakų rajono savivaldybės administracija statytojai N. Z. 2006-08-08 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 05-524 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstravimui (1t.b.l. 17-32).

N. Z. parengė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukcijos projektą (1t.b.l.53-74).

Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2008-09-19 posėdyje nusprendė išduoti N. Z. leidimą statybai (1t.b.l.75-77).

Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius N. Z. 2008-09-24 išdavė statybos leidimą Nr.AS1-492 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies rekonstravimui (1t.b.l.78).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-09-29 aktu Nr. (100)-11.37-10 N. Z. vykdomi statybų darbai buvo sustabdyti nustačius normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimus (1t.b.l.110-111).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2010-04-08 leidimu Nr. 2D-3715 sustabdytą statybą buvo leista vykdyti toliau (1t.b.l.112).

Šioje byloje ginčijamų administracinių aktų - projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo – panaikinimo klausimas buvo spręstas administraciniuose teismuose pagal prokuroro pareiškimą ginant viešą interesą. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-662-231/2011 bylą nutraukė, konstatavęs, kad prokuroras praleido ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytą bendrą 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Šioje nutartyje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas atkreipė administracinės bylos proceso šalių dėmesį į tai, jog šis sprendimas nereiškia, kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir pagrįstai ir viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai yra priskirta vykdyti statybos, kultūros paveldo apsaugos ir pan. kontrolę, teisėti veiksmai šiuo sprendimu nėra saistomi (2 t. b.l. 70-79)

Ieškinio senatis tai nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Asmens, praleidusio ieškinio senaties terminą, pažeista teisė teisme neginama jeigu to reikalauja priešinga šalis (CK 1.126 str.2 d., 1.131 str.1 d.). Atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, reikalavimams dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo, pirmiausia sprendžiamas ieškinio senaties klausimas.

Ieškinio senaties instituto tikslas yra užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą. Įstatymas nustato terminą, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises. Praėjus ieškinio senaties terminui ir asmeniui nepareiškus ieškinio, kita teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad jokio pažeidimo nepadarė arba asmuo savo teises ginti atsisako. Ginčijami projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas atsakovei N. Z. išduoti Statybos įstatymo pagrindu valstybės įgaliotiems subjektams vykdant viešo administravimo funkcijas. Todėl savo pobūdžiu ginčijami aktai yra individualūs administraciniai aktai. Ta aplinkybė, kad šių aktų pagrindu atsakovei N. Z. atsirado civilinės teisinės pasekmės (buvo sukurtas nuosavybės objektas) ir tai, kad šie aktai ginčijami civilinėje byloje, nekeičia jų pobūdžio. Todėl šie aktai gali būti nuginčyti teisme per terminą nustatytą administraciniams aktams nuginčyti. Statybos įstatymas nenustato specialaus termino, per kurį statybos leidimas gali būti apskųstas teismui, todėl taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas 1 mėnesio terminas kreiptis į teismą ginčijant individualius administracinius aktus. CK 1.127 str. nustato ieškinio senaties pradžią nuo momento, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamus administracinius aktus,tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie juos jau turėjo žinoti 2009-09-29, kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kurio teises perėmė ieškovas, aktu Nr. (100)-11.37-10 sustabdė N. Z. vykdomus statybos darbus. Be to 2010-04-08 leidimu Nr. 2D-3715 jau pats ieškovas, leisdamas vykdyti atsakovei sustabdytus statybos darbus, žinojo apie išduotą statybos leidimą ir projektavimo sąlygų sąvadą ir turėjo galimybę sužinoti ar šie administraciniai aktai atitinka teisės aktų reikalavimams. Ieškovo atstovės teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad teisę į ieškinį ieškovas įgijo po minėtos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-24 nutarties, atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas, nes asmeniui teisė į ieškinį atsiranda esant įstatyme numatytoms sąlygoms, o ne tada, kai paaiškėja, kad kitų asmenų kreipimasis į teismą nedavė laukiamų rezultatų.

Esant vieno mėnesio ieškinio senaties terminui individualiems administraciniams aktams ginčyti, kai ginčijami aktai išduoti 2006 m. rugpjūčio 8 d. ir 2008 m. rugsėjo 24 d., o ieškinys teismui paduotas 2011 m. kovo 28d., nustatyti tikslią ieškinio senaties termino pradžią šioje byloje nėra labai svarbu,nes net laikant, kad ieškovas apie ginčijamus aktus ir jų neatitikimą teisės aktų reikalavimams turėjo sužinoti 2010-04-08 išduodamas atsakovei leidimą Nr. 2D-3715, vykdyti sustabdytus statybos darbus, darytina išvada, kas ieškovas ieškinį padavė beveik metus praleidęs ieškinio senaties terminą.

Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie termino praleidimo priežastis ir vertinti jų svarbą ieškinio senaties termino atnaujinimo kontekste. Todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip paduotas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.131 str. 1 d.), nevertinant ieškinio pagrįstumo iš esmės.

Ieškinio reikalavimas atstatyti gyvenamąjį namą unikalus Nr. 7990-9000-1012, esantį (duomenys neskelbtini), į padėtį buvusia iki statybos darbų atlikimo pagal 2008-09-24 išduotą statybos leidimą Nr.AS1-492, reiškiamas Statybos įstatymo 28¹ str. pagrindu, numatančiu statybos pagal neteisėtai išduotą statyba leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdus. Todėl atmetus ieškinį dalyje dėl ginčijamo statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, šis reikalavimas atmetamas kaip išvestinis iš pastarojo.

Sprendimas šioje byloje taip pat nereiškia kad ginčijamas statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir pagrįstai, kaip ir nereiškia, kad jis yra išduotas neteisėtai. Šiuo sprendimu taip pat nėra saistomi teisėti viešo administravimo subjektų, kurių kompetencijai yra priskirta vykdyti statybos, kultūros paveldo apsaugos ir pan. kontrolę, veiksmai. Tai reiškia, kad viešo administravimo subjektai turi atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus tiek šalinant šioje byloje ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų trūkumus, tiek statytojos neteisėtų veiksmų, jeigu tokie būtų nustatyti, padarinius, tiek atlikti kitus veiksmus ar priimti sprendimus. Tačiau šis sprendimas negali būti vertinamas kaip naujas pagrindas vis kitam viešojo administravimo subjektui kreiptis į teismą ginčijant tuos pačius N. Z. išduotus statybą leidžiančius dokumentus.

Atsakovė N. Z. šioje byloje patyrė 4130 Lt bylinėjimosi išlaidų (500 Lt už ekspertizę (5t,b.l.72) ir 3630 Lt advokato pagalbai apmokėti (6 t.b.l.20-23)). Kiti proceso dalyviai apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė.

Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ( CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovei N. Z. priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 4130 Lt bylinėjimosi išlaidų N. Z..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.