Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-822-1603-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-822-1603-08
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Administracinė byla Nr. N822-1603/2008Procesinio sprendimo kategorija 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo A. R. administracinio teisė pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio miesto apylinkės teisme 2007-12-19 nagrinėjant administracinę bylą A. R. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2007-09- Magulevičienės darže, esančiame Panevėžyje, Savitiškio g. 5, išrovė braškių kelmus padarydamas jai 100 Lt turtinę žalą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. posėdžio metu parodė nepagarbą teismui, o būtent: nukentėjusiajai I. M. teikiant parodymus, replikavo vadindamas ją melage, o teisėjui įspėjus, kad gerbtų nukentėjusią laikytųsi nustatytos tvarkos ir nereplikuotų, klausimus uždavinėtų tik teisėjui leidus, šio įspėjimo nepaisė, bei nukentėjusiajai toliau teikiant parodymus vadindamas ją melage, parodymų teikimo metu staigiai užsimojo ranka į nukentėjusiąją parodydamas, kad gali smogti, o teisėjui pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus; ir nusiraminti, draudimo nepaisė, šaukė, tokiu būdu priversdamas teismą padaryti pertrauką, o išeidamas iš teisėjo kabineto smarkiai trenkė durimis, taip parodydamas teismui ir pažemindamas teismo autoritetą. Šiais savo veiksmais A. R. padarė pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ straipsnyje, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007-12-19 nutarimu skyrė šio straipsnio sankcijoje nustatytą nuobaudą – baudą 500 ( penkis šimtus ) litų. Skiriant baudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į tai, kad nėra jo aatsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei į A. R. asmenybę bei amžių. A. R. administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau ne už šios rūšies teisės pažeidimą, nedirba.

II.

2008 m. sausio 3 d. apeliaciniame skunde A. R. nurodo, kad jis nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nutarimu, dėl tokių priežasčių: teisėjas išklausė jo paaiškinimų dėl bylos aplinkybių, posėdžio metu pasidarė bloga ir prasidėjo trečio laipsnio širdies blokada, sutriko ritmas, apeliantas pradėjo dusti ir paprašė sustabdyti posėdį, rankos mostu link I. M. parodė, kad ši pasitrauktų, nes A. R. nori išeiti iš kabineto, o teisėjas šį veiksmą traktavo kaip grasinimą I. M. . Mano, kad teisėjas turėtų būti nešališkas, o šios aplinkybės kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 47 straipsniu teisėjas turi nusišalinti, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu. Taigi viena iš esminių tinkamo administracinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o bylą nagrinėjantis teisėjas nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat kad proceso šalims nekiltų kitokių abejonių jų nešališkumu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., teisėjui draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingu. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų Antra, teismas turi būti nešališkas objektyvia prasme: teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.

Apeliaciniame skunde apeliantas nėra nurodęs jokių argumentų, patvirtinančių faktą, kad bylą nagrinėjantis teisėjas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, kad A. R. padarė pažeidimą, numatytą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 186¹ straipsnyje, teisėjų kolegijos manymu, pakankamai argumentuota ir aiški, todėl pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami spręsti apie bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras Drigotas Dainius RaižysSkirgailė Žalimienė