Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros atstovei - E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. N. 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. N. 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 180 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 2 dalį – 173,00 eurų bauda už tai, kad 2014 m. lapkričio 22 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, su raudonos spalvos traktoriumi „MTZ 50“ iš boso „RZT 1,8“, dviejose vietose: Nr.1 (LKS 498865, 6208957) ir Nr.2 (LKS 49872, 6209102), į aplinką išpylė 3,6 m³ buitinių nuotekų, padarydamas 150 eurų žalą gamtai ir šiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (su vėlesniais papildymais) III skyriaus 6 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros atstovė E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2014 m. liepos 1 dienos yra patvirtinta tvarka, kad jie yra pareigūnai, budintys ne darbo metu, tai reiškia ne darbo dienomis. Iš Vilniaus gauna pranešimą ir turi į jį reaguoti, suderinę su pranešusiu pareigūnu. Lapkričio 22 dieną, apie 11 val. 10 min. paskambino iš Vilniaus ir buvo pasakyta, kad skambino Ž. B., jog B. kaime raudonu traktoriumi ketina išpilti nuotekas. Su pranešusiu pareigūnu išsiaiškino, ką pirmiausia turi padaryti, ar nuotekos jau išpiltos, ar dar neišpiltos, jų tikslas buvo prevencija. Jiems nurodė susisiekti su pranešėju ir telefonu jie paskambino B., paklausė ar nuotekos išpiltos, ar ne, pasakė, kad tas pilietis pastoviai pila - toks buvo B. atsakymas, pasakė vietą, kurioje lauks pareigūno. Inspektorius sureagavo per 10 minučių, 11 val. 20 min. išvažiavo į įvykio vietą. Pradiniais duomenimis traktorius buvo raudonos spalvos MTZ 50. Pagal įstatymą jie turi imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, kad būtų išaiškinti kalti asmenys, kadangi buvo rastos nuotekų išpylimo vietos, matėsi, kad tai tikrai yra nuotekos, likę specifiniai protektoriai, buvo liudytojas, kuris matė kas vežė, kur buvo išpilta. Kolega atvyko pas P. į kiemą, įėjo, o tai papiktino pareiškėją, pats pareiškėjas sutinka, kad kolega prisistatė, paaiškino jog tiria skundą ir nufotografavo būtent traktoriaus padangas kaip įrodymą. Įrodymai tokie kokie yra likę. Pareigūnas sakė, kad pateiktų paaiškinimus, B. pateikė paaiškinimą, o P. atsisakė nuo visų paaiškinimų ir atnešė į agentūrą paaiškinimą surašyta savo ranka, atnešė tik gruodžio 2 dieną, kada gavo kvietimą atvykti į agentūrą. Jeigu jautėsi nekaltas, iš kur žinojo, kad agentūra jį kaltins, bet jo paaiškinimas buvo paruoštas iš anksto. Galėjo iš karto, vietoje padėti pareigūnui viską išsiaiškinti, nurodyti, kur daugiau yra tokių traktorių, kur daugiau gali būti kaltų žmonių. Kiek žinoma, P. oficialiai savo nuotekų tvarkytojams nėra pridavęs. Oficialus nuotekų tvarkytojas yra Pakruojo vandentiekis. Pirminis faktas buvo, kad važinėja traktorius ir ruošiasi išpilti nuotekas, nekaltina, kad iš P. duobės, kad gal P. duobė nesandari, nebuvo atlikti patikrinimai. Tikrinama buvo tik pagal praneštą skundą. Agentūra užklausė papildomos informacijos Pakruojo vandentiekio, kur P. deda nuotekas. Buvo gautas atsakymas, kad P. nėra pridavęs nuotekų nuotekas tvarkančiai įmonei. P. buvo surašytas protokolas ir nutarimas. Žala skaičiuojama po spalio 1 d. patvirtinta ministro metodika ir nustatyta minimali suma dėl to buvo paskaičiuota gamtai padaryta žala. Pradžioje kolega protokolo surašymui P. kvietė pagal 51⁶ straipsnio 1 dalį, nes P. neturi nuotekų valymo įrenginių, o pačiame gale yra prierašas, kad leidimas yra nuo 5 kubinių metrų per parą, automatiškai perkvalifikuoti reikėjo į antrą dalį, dėl to nutarime yra prierašas, kad perkvalifikuojama į 2 dalį. P. leidimas nereikalingas, jis pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 3 skyriaus 6 punktą, kad draudžiama į aplinką išleisti neišvalytas nuotekas. Liečia kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, o ribines vertes ne. Nuotekų tvarkymą, jeigu nėra nuotekų valymo įrenginių, klientas turėtų turėti sandarią nuotekų surinkimo duobę, neturėtų būti sąlyčio su žeme, aplinka ir prisipildžius, turi būti išsikviestas Pakruojo komunalininkas, kuris turi teisę, leidimus nuotekų vežimui, atvažiuoja surenka nuotekas, klientas susimoka, gauna dokumentą, kad perdavė nuotekas, o ne kažkur kitur jas padėjo, išveža į oficialiai veikiančius valymo įrenginius, nuotekos yra išvalomos. Kiekvienas pilietis kaime turi turėti nuotekų surinkimo duobę, arba valymo veikiančius įrengimus. Budintis buvo P. N. ir ji. Dėl skubėjimo, kad nuotekos nebūtų išpiltos, išvyko tik vienas pareigūnas N. Pranešimas iš 112 yra registruojamas ne tik Vilniuje, bet ir agentūroje (112 Registrų žurnalas). Turi įrašytas spalvotas nuotraukas. Šiuo atveju buvo tik fotografuojama. Pagal tvarką dėl įvykio, turi sureaguoti per 30 minučių, nuo pranešimo išvykti į įvykio vietą, sureagavo per 10 minučių. P. yra seniūnaitis ir, kai pas jį atvažiavo pareigūnas, jis nepadėjo pareigūnui išsiaiškinti kas išpylė nuotekas, nenurodė kas teršia aplinką, nepadėjo ištirti skundo. Ar piliečiai turi susitvarkę nuotekų duobes, gali sužinoti tik užklausę vandentiekį, gali nuvažiuoti į vietą ir paprašyti parodyti ar turi duobę, pareigūnas ir šiuo atveju galėjo imtis visų papildomų veiksmų, kuriuos numato įstatymas ir paprašyti, kad P. parodytų kur yra jo nuotekų duobė.

Liudytojas P. N. parodė, kad dirba vyresniuoju valstybinės gamtos apsaugos inspektoriumi. 2014 m. lapkričio 22 d., 11.10 val. gavo pranešimą iš kolegės, kad B. kaime į aplinką pilamos nuotekos. Įvykio vietoje buvo 11.29 val. B. kaime ties parduotuve, ant šaligatvio pamatė stovintį žmogų, pasakė, kad išsikvietė, kad važiuokim, parodys kur P. išpylė nuotekas. Tuo metu jis nežinojo to žmogaus, vėliau sužinojo, kad tai B. Nuvažiavo į vietą, kur B. matė nuvažiuojantį traktorių. Tuo metu buvo sniego, atlydys, labai aiškiai matėsi pėdsakai, rado vietą kur išpiltos nuotekos, bet kadangi traktorius atgal negrįžo, nutarė važiuoti toliau traktoriaus vėžėmis, pavažiavus toliau, rado antrą vietą kur išpiltos nuotekos, visose vietose buvo fotografuojama. Kad tai buvo nuotekos, rodė žolinė danga padengta pilku, rudu dumblo atspalviu, kai kurios žolės buvo žalios, o kai kurios buvo juodos nuo dumblo, tai nebuvo paprastas vanduo, tai buvo vienintelis vežėjas, nes įrodo traktoriaus pėdsakai, o traktoriaus pėdsakai buvo labai ypatingi. Pirmoje vietoje matėsi tik priekabos labai skirtingas pėdsakas, kad vienas ratas yra vienoks, o kitas ratas yra kitoks, o antroje vietoje matėsi visi ratai, kokie tik buvo ant traktoriaus. Iš pradžių susidarė nuomonė, kad tai pravažiavusi mašina per viršų, bet kai vėliau, pamatė traktorių, suprato, kad tai vienas ir tas pats pėdsakas, nes traktoriaus priekiniai ratai buvo labai specifiniai, ratai skirti lengvo tonažo priekaboms, kurie neskirti slydimui į šoną, čia yra išskirtinis požymis, o priekabos ratas vienas buvo nuo priekabos su išilginiu protektoriumi, o kitas buvo nuo GAZ 53 automobilio su skersiniu protektoriumi ir visose tose vietose tas protektorius dominavo, tai yra užfiksuota vietoje. B. paleido prie jo namų ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), nes B. pasakė, kad traktorius turėtų tenai stovėti. Privažiavus prie kiemo, kiemo vartai buvo atdari, atlapoti, stovėjo traktorius, o už jo stovėjo bačka. Įėjęs į kiemą, nuėjo į gyvenamą namą, pasibeldė į duris, kurias atidarė moteriškė, prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą, paklausė kur yra P., moteriškė pasakė, kad P. ateina ir atsisukęs pamatė ateinantį P., prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą. Pasakė, kad tiria skundą dėl nuotekų išleidimo į aplinką, paklausė kur jis važiavo tą dieną, P. pasakė, kad jis niekur nevažiavo iš kiemo. Nuėjo prie traktoriaus ir užsifiksavo visus traktoriaus ratus. P. labai supyko, kad fotografuoja traktorių, siūlė jam pažiūrėti į nuotraukas, kurios buvo nufotografuotos telefone, P. nesutiko. Paprašė, kad P. ateitų į tarnybinį automobilį surašyti pasiaiškinimą ir išdėstytų visas aplinkybes, faktus. P. atsisakė tai daryti ir uždaręs kiemo vartus nuėjo. Grįžęs į kontorą jis surašė tarnybinį pranešimą, surašė kvietimą ir išsiuntė registruotu paštu, kad atvyktų P. į agentūrą. Grįžęs pranešė Vilniaus bendrajam pagalbos centrui apie tai ką rado. Kai gruodžio 2 dieną P. atvyko į agentūrą, atsivežė gatavai surašytą pasiaiškinimą. Protokolą ir nutarimą rašė jis. Protokolą surašė už tai, kad P. išpylė nuotekas į aplinką, melavo, kad jis to nedarė, nebuvo lengvinančios aplinkybės, todėl taikė vidutinę bausmę. Traktorius buvo tiktai tas, iš pranešimo kito traktoriaus raudono „MTZ 50“ B. tikrai nėra, išpylimo vietoje pagal pėdsakų protektorius buvo būtent to traktoriaus. P. išpylė į aplinką nuotekas neturėdamas leidimo ir išleistos nuotekos neatitinka techninių reikalavimų, tai yra, išleistos nuotekos buvo didesnių koncentracijų negu leidžiama išleisti į aplinką be leidimo, jis išleido žymiai didesnės koncentracijos nuotekas. Jeigu jis būtų išleidęs į parą daugiau nei 5 kubus nuotekų, turėjo turėti leidimą nuotekų išleidimui, arba taršos leidimą, yra visokiausių leidimų. Jeigu jis išleis iki 5 kubų per parą tai jis turi išleisti nuotakas, kurios neviršija 30 miligramų litre koncentracijos, o jis išleido didesnės koncentracijos nuotekas. Pilietis gali išleisti nuotekas į aplinką tik tuo atveju jeigu jos atitinka techninį reikalavimą, ne daugiau 30 miligramų viename litre skleidžiančių medžiagų, tas dalykas nustatomas pagal tyrimus. Jeigu žmogus namuose turi nuotekų valyklą, jis gali tokias nuotekas išpilti į aplinką, o P. neturi. Nuotekų valymo įrenginiams reikalingas statybos leidimas, o P. to tikrai neturi. B. kaime nuotekų valyklos nėra, vienintelis kelias tvarkingai tvarkyti nuotekas yra arba pačiam įsirenti nuotekų valyklą, arba vežti į Pakruojo vandentiekį. Ar P. turi duobę, netikrino, jis pats nerodė, nesakė, kad turi, tik pasakė, kad „prašau palikti mano kiemą“. Pakruojo vandentiekio užklausė dėl P. nuotekų ir gavo atsakymą, kad nuotekos iš V. P. į nuotekų valyklą nebuvo atvežtos. Pateikia teismui UAB „Pakruojo vandentiekis“ raštą, kad nuotekos iš V. P. į nuotekų valyklą nebuvo atvežtos. Yra nustatyta Aplinkos ministro tvarka, rajone yra du pareigūnai, kurie pasiruošę ne darbo metu išvykti į skubų iškvietimą. Tuo metu jis buvo budintis pareigūnas Nr. 1 ir prie savęs turi specialias budėjimo priemones, kurios sujungtos su Vilniumi ir tarnybinį automobilį. Budi po du pareigūnus. Dėl vykimo į vietą vienam ar dviem pareigūnams priklauso nuo aplinkybių, jeigu galima išsiversti su mažiau pareigūnų vyksta vienas. Skubiai reagavo dėl to, kad nebūtų išpiltos nuotekos, galvojo, kad spės sustabdyti. Nuotekos buvo išpiltos B. kaimo fermų komplekso teritorijoje, už B. kaimo į šiaurinę pusę nuo gyvenvietės kokie 200 metrų. Buvusi fermų teritorija, apleista, griuvėsiai, krūmynai, retai lankoma, retai pravažiuojama. Pėdsakus nustatė, kadangi buvo sniego, atlydys ir tai buvo vieninteliai pėdsakai, kitokių pėdsakų nebuvo. Tenai buvo laukas, pravažiuota vieną kartą, pėdsakai aiškiai matėsi. Nuo pranešimo gavimo iki nuvažiavimo į vietą praėjo apie 20 minučių. Atstumas nuo tos vietos kur gyvena P. iki išpylimo vietos apie 800 metrų, o artimiausiu tiesiu keliu apie 450 metrų. Traktoriaus pėdsakai matėsi P. kieme, asfalte nieko nesimatė, gyvenvietėje irgi nesimatė ir važiuojant link išpylimo vietos, pasukus iš pagrindinio kelio į vieškelį, kur niekas nevažiavo, matėsi pėdsakai, nes tuo metu buvo atlydys, buvo sniego. Išpylimo vietoje pėdsakai matėsi gerai, nes nebuvo važinėta, išpylimo vietoje buvo tie patys pėdsakai ir sulyginus su traktoriumi, kuris buvo P. kieme, buvo tie patys pėdsakai. Pas P. traktorius yra su specialiu inžektoriumi, kuris sugeba labai greitai užpildyti bačką, kuri nėra labai didelė - 1,8 kubo, ją užpildyti užtenka 5 minučių, nuvažiuoti 500 metrų ir grįžti atgal užtenka 10 minučių, pilnai per 30 minučių spėjo susisukti. Pranešimo metu konkreti vieta nebuvo nurodyta, o buvo nurodyta, kad B. kaime traktorius „MTZ“ raudonos spalvos pila nuotekas į aplinką. B. kaimas nėra didelis, jį apvažiuoti užtenka dviejų minučių, negalėjo pilti nuotekų kaimo viduryje, o turėjo pilti kažkur už kaimo, ant lauko. Ant traktoriaus padangų protektorių sniego nebuvo, nebuvo sniego nei ant traktoriaus, traktoriaus variklis buvo šiltas. Kai jis atvažiavo, traktorius stovėjo kieme, buvo įvarytas atbulas, šalia stovėjo bačka, kuri buvo atkabinta. P. nieko neaiškino, nieko nenurodė, nenorėjo bendrauti, todėl grįžęs į kontorą jis ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, o tarnybinį pranešimą rašė vėliau pagal P. pateiktą paaiškinimą gruodžio 2 dieną. Su P. elgėsi tinkamai, pagarbiai, buvo su uniforma. P. nepažinojo.

Liudytojas Ž. B. teismo posėdyje parodė, kad praeitų metų lapkričio 20 dieną V. P. vežė srutas. Apie 11.00 val. jis paskambino telefonu 112. Jam paskambino iš agentūros ir pasakė, kad lauktų kol atvažiuos. Matė kaip P. du bosiukus išvežė srutų, o paskui nuvažiavo link „alytukų“ ir iš tenai traukė srutas. B. jis gyvena 7 metus ir P. pastovai traukia srutas kaimo gyventojams. Praktiškai iš to jis uždarbiauja. Buvo tokių atvejų, kad jis srutas leido į griovį. Jisai yra išrinktas kaimo seniūnaičiu, daro ką nori ir galvoja, kad dėl jo savavaldžiavimo niekas nieko nepadarys. Pamatė kaip pro jo sodybą pravažiavo P. su traktoriumi ir bosiuku, nuvažiavo link fermų, pravažiavo vieną kartą, pravažiavo antrą kartą ir tada paskambino telefonu 112. Vėliau su gamtos apsaugos inspektoriumi buvo nuvažiavę į vietą kur buvo išpiltos nuotekos, nuvažiavo važiuotomis vėžėmis, rado išpiltas srutas dvejose vietose. Jis pastoviai pila srutas, pastovai pravažiuoja su srutomis. Išsinuomoti iš vandentiekio mašiną kainuoja apie 70 litų, o jis ištraukia ir išveža už 40 litų, žmonės renkas tą kuris yra pigesnis. P. per savaitę bent porą dienų veža srutas. Paskambino tą dieną, todėl, kad įgriso, buvo jį perspėjęs, paskambino telefonu į P. mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, kad „daugiau su srutomis net nesuk galvos, kad važiuosi, ir net negalvok, kad kas nors kitas pranešė“, tai buvo prieš kelias dienas iki to įvykio, atrodo, kad trečiadienis. P. jam atsakė, kad negąsdink ir išjungė telefoną. Pamatė, kad važiuoja, todėl ir pranešė. Su P. kažkokių konfliktų nėra turėjęs. Asmeninių piktumų su P. neturi. Atvykus agentūros pareigūnui iš Pakruojo, susitiko prie B. kaimo buvusios kontoros. Apie 11.00 val. paskambino numeriu 112, nurodė laukti, nes praneš gamtos apsaugai, praėjo gal valanda laiko kol atvažiavo gamtos apsauga, tikslaus laiko neatsimena. Pareigūnui parodė, kur važiavo P., nuvažiavo traktoriaus važiavimo vėžėmis, nuvažiavo prie buvusių kolūkio fermų ir pamatė, kad vienas bosiukas buvo išpiltas prie pirmo buvusio tvarto, o antras buvo išpiltas prie buvusio kolūkio beicavimo pastato. Po to su pareigūnu atvažiavo prie P. namų, sustojo, pareigūnas nuėjo į kiemą, o jis liko stovėti prie gatvės. Pareigūnui pasakė, kad čia tas pats traktorius su kuriuo P. važiavo. Išlėkė P. ir jo žmona, kurie jį vadino kiaule, paėmė sniego ir bandė jam tėkšti, tačiau pareigūnas juos sudrausmino, P. jį iškoliojo. Po to jis išėjo į namus. Ką toliau darė pareigūnas, nematė. Prieš nueinat namo, matė, kad pareigūnas fotografavo traktorių. Kaime nėra nė vieno tokio traktoriaus, kaip P. Jis nematė kaip išpylė srutas, tik matė, kad du kartus pravažiavo su traktoriumi ir bosiuku. Telefonu 112 paskambino jau po tų dviejų pravažiavimų, vadinasi nuotekos jau buvo išpiltos. Jis matė, kad įvykio dieną traktorių vairavo pats P., nes pravažiavo pro jį gal 10 metrų atstumu, gatvė eina pro pat jo sodybą. Būtent tą dieną du kartus pats P. važiavo su traktoriumi ir bosiuku. Po to dar nuvažiavo link „alytukų“ ir trečią bačką jis išpylė kažkur kitur, jos nerado, nes buvo nuvažinėtas kelias, nebuvo vėžių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą nuotekomis. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, kas užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-386 (nuo 2009 m. liepos 15 d.) (Žin., 2009, Nr. 83-3473) redakcija) III skyriaus 6 punkte nustatyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis.

Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835, 20 punkte nustatyta, kad valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atsakingas pareigūnas, priėmęs sprendimą nedelsiant duoti nurodymą pareigūnui ir įvertinęs situacijos rimtumą (pvz., daromas pažeidimas gyvosios gamtos srityje, tamsiu paros metu ir pan.), susisiekia su arčiausiai pažeidimo vietos esančiais dviem būdraujančiais pareigūnais. Jeigu daromas pažeidimas, kurį fiksuoti gali vienas pareigūnas (pvz., buitinių nuotekų išleidimas, atliekų deginimas ir pan.), susisiekia su vienu būdraujančiu pareigūnu ir nurodo pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, perduoda reikalingą informaciją kontrolės vykdymui, o šio aprašo 23 punkte nustatyta, kad būdraujantis pareigūnas privalo ne vėliau kaip per 30 minučių nuo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atsakingo pareigūno telefoninio skambučio priėmimo, kuriuo buvo duotas nurodymas pradėti vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, išvykti vykdyti valstybinę kontrolę. Baigęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pareigūnas turi informuoti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos atsakingą pareigūną apie kontrolės vykdymo pabaigą ir rezultatus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus ir matavimus, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti.

Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (pakeistos 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-713), 29 punkte nustatyta, kad minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 150 eurų. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 180 esančių dokumentų matyti, kad V. P. 2014 m. gruodžio 9 d. nubaustas pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 22 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, su raudonos spalvos traktoriumi „MTZ 50“ iš boso „RZT 1,8“, dviejose vietose: Nr.1 (LKS 498865, 6208957) ir Nr.2 (LKS 49872, 6209102), į aplinką išpylė 3,6 m³ buitinių nuotekų, padarydamas 150 eurų žalą gamtai. Protokolą pasirašyti V. P. atsisakė (19 b. l.).

Iš Ž. B. 2014-11-22 paaiškinimo matyti, kad jis nurodo matęs, kad V. P. ištraukė nuotekas iš savo kiemo rezervuaro ir išpylė B. kaimo dirbtuvių teritorijoje (5 b. l.).

Iš V. P. 2014-12-02 paaiškinimo matyti, kad jis nurodęs, jog lapkričio 22 d. buvo namuose ir remontavo traktorių, iš kiemo išvažiavęs nebuvo (6, 7-8 b. l.).

Iš 2014-11-22 faktinių duomenų patikrinimo akto Nr. 58 matyti, kad jo metu nustatyta, kad traktoriaus priekinių ratų protektorius ir priekabos ratų protektorius visiškai sutampa su nuotekų išpylimo vietoje B. kaime, buvusio fermų komplekso teritorijoje paliktais traktoriaus protektoriaus pėdsakais. Rastos dvi vietos, kur buvo išpiltos nuotekos (9 b. l.).

Iš internetinio tinklapio maps.lt atspausdinto vietovės žemėlapio matyti pažymėtos nuotekų išpylimo vietos (10 b. l.).

Iš foto nuotraukų matyti išfiksuotos nuotekų išpylimo vietos, sniege palikti padangų protektorių pėdsakai ir V. P. kieme rasto traktoriaus MTZ 50 ir srutovežio RZT-1,8 padangų vaizdai (11-17 b. l.).

Iš teismo posėdžio metu pateiktos UAB „Pakruojo vandentiekis“ 2015-01-13 pažymos Nr. 13 matyti, kad V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), per 2014 metus deklaravo geriamo vandens kiekį – 37 m³. Nuotekos iš gyventojo V. P. per 2014 m. į nuotekų valyklą nebuvo atvežtos.

Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad 2014 m. lapkričio 22 d. jis su jam priklausančiu traktoriumi ir srutovežiu iš savo kiemo niekur nebuvo išvažiavęs, nuotekų nevežė bei jų neišpylė ir vertina juos kaip pasirinktą taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, nes tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir šie jo parodymai paneigti nuosekliais ir liudytojų Ž. B. ir P. N. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Šiais liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad šie apklausti asmenys būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o tuo pačiu melagingai apkalbėti V. P., abu liudytojai parodymus davė būdami įspėti apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnį. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir nesivadovauti šių asmenų vienodai detaliai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Ž. B. asmeniškai matė V. P. 2014 m. lapkričio 22 d. važiuojantį su traktoriumi „MTZ-50“ prie kurio buvo prikabintas srutovežis. Į įvykio vietą atvykęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. N., dalyvaujant Ž. B., pagal sniege paliktus padangų pėdsakus surado nuotekų išpylimo vietas ir jas užfiksavo. Nuotekų išpylimo vietose palikti traktoriaus ir srutovežio padangų protektorių pėdsakai visiškai sutampa su V. P. kieme stovėjusio traktoriaus MTZ-50 ir srutovežio padangų protektoriais. V. P. buitinių nuotekų valymo įrenginių savo sodyboje nėra įsirengęs, o per 2014 m. nuotekų į valyklą nebuvo atvežęs. Todėl konstatuotina, kad V. P. 2014 m. lapkričio 22 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, išpildamas neišvalytas buitines nuotekas tiesiogiai į aplinką, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (LR aplinkos ministro 2009 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. D1-386 (nuo 2009 m. liepos 15 d.) (Žin., 2009, Nr. 83-3473) redakcija) III skyriaus 6 punkto nuostatas, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Visų šių argumentų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, teismas daro išvadą, jog V. P. pagrįstai ir teisėtai nubaustas administracine tvarka už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje.

Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. N. 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo matyti, kad V. P. administracinė nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje, skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 30, 30², 31, 32 str.). Padaryta 150 eurų žala gamtai, apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintą metodiką (pakeistą 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. D1-713) ir nustatyta minimali padarytos žalos suma.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. P. skundas atmestinas ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. N. 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 173 eurų dydžio piniginė bauda, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

V. P. skundo netenkinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus P. N. 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 180, kuriuo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 173 eurų dydžio piniginė bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.