Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A–465-174/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 nuosprendžio, kuriuo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2009-11-06 nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme, su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2010-02-11 nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos šešerių metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paskirta A. O. kardomoji priemonė – suėmimas, ir suėmime būtas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo įskaitytas į paskirtos bausmės laiką. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 ir 2010-03-17 nuosprendžius.

Patenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš A. O. 359 Lt D. Ū. naudai padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – spynos dalį ir metalinę dildę, saugomus Klaipėdos miesto 2-ojo PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, bei dvi nuorūkas, esančias prie bylos pridėtame voke, –nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. O. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, tai yra A. O. 2008 m. spalio 17 d., laikotarpiu nuo 12.20 val. iki 14.10 val., atsineštu reguliuojamu raktu išlaužęs D. Ū. priklausančio buto, esančio Karklų g. 17–49, Klaipėdoje, 20 Lt vertės durų spyną, įsibrovė į butą ir pagrobė D. Ū. priklausantį 3 500 Lt vertės televizorių „Denver“, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson T300“, kuriame buvo įdėta 9 Lt vertės „Tele 2“ išankstinio apmokėjimo kortelė „Pildyk“, 200 Lt vertės rašiklį su radijo imtuvu „Cyber FM R. P.“, 30 Lt vertės džinsines kelnes. Tokiu būdu A. O. pagrobė 3 839 Lt vertės D. Ū. turto.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek Baudžiamojo proceso įstatymo, tiek Baudžiamojo kodekso normas, tinkamai subendrino bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio normas.

Apeliantas A. O. neteisingai nurodo, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2009-11-06 nuosprendžiu, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2010-02-11 nuosprendžiu, paskirtas bausmes turėjo bendrinti taikydamas ne bausmių sudėjimo, o bausmių apėmimo būdą. Apeliantas tokį savo prašymą argumentuoja tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo policijos pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Tačiau šie A. O. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai niekuo neargumentuoti ir iš esmės prieštarauja BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

Baudžiamajame įstatyme konkrečiai nurodyta, kada bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, tai yra BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą teismas taiko bausmių apėmimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio Kodekso 10 ar 11 straipsnius. Laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis Nr. 2K-493/2005). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. O. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę bendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2009-11-06 nuosprendžiu, bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2010-02-11 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisyklėmis, tai yra taikydamas bausmių dalinio sudėjimo būdą, nes A. O. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu ir pirmesniais nuosprendžiais, nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sudėties, jo padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu ir pirmesniais nuosprendžiais, nėra tos veikos, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai bausmes bendrino jas iš dalies sudėdamas. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2010-02-11 nuosprendžiu, nuteistajam A. O. paskirtos griežčiausios šešerių metų laisvės atėmimo bausmės buvo pridėta tik labai nedidelė dalis iš A. O. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2009-11-06 nuosprendžiu, jam paskirtos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės – dveji metai, paskiriant galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. O. bausmes subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto A. O. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. O. apeliacinį skundą atmesti.