Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-12
Bylos Nr.
1A-332-530/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03161-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-530/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03161-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė –10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent 2021 m. sausio 30 d. apie 07.45 val. namo sieną apipildamas benzinu ir padegdamas, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino padegti gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau veika nebuvo baigta dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltininko valios, kadangi gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. G. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl inkriminuotos veikos pilnai įrodyta, nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jo ankstesnius teistumus, nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam tik su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu A. G. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.

3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta remiantis jo praeitimi. Jis neneigia, kad praeityje yra ne kartą teistas, ir dėl to gailisi, tačiau vadovautis vien tuo paskiriant bausmę, jo manymu, yra neteisinga. Nurodo, kad už praeitus nusikaltimus yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir paleistas į laisvę, pakeitė savo gyvenimą, turi draugę, mamą, brolį, kurie jį palaiko, ir jis pats siekia gyventi dorai. Nuteistasis pažymi, kad teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis nedirbantis, nes išėjęs iš pataisos namų jis susirado darbą, ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus.

3.2. Skunde nuteistasis A. G. prašo atsižvelgti į tai, kad padaręs nusikaltimą, jis iš karto prisipažino, nes suprato, kad padarė didelę klaidą, dėl kurios vėl praras normalų gyvenimą, todėl dabar labai stengiasi gyventi dorai. Prašo teismo nevertinti jo praeities, o atsižvelgti į šiuo metu dedamas pastangas ir atidėti laisvės atėmimo bausmę, leisti įrodyti, kad daugiau klaidų nebedarys.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Apeliantas skunde nesutinka, kad skiriant bausmę, buvo vertinama jo praeitis, t.y. ankstesni teistumai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. G. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nuteistojo asmenybę, kad jis praeityje teistas dešimt kartų, paskutinis nusikaltimas padarytas, atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jis baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. G. skyrė griežčiausią BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nors BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos ir kitos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas ir areštas, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir parinkdamas bausmės rūšį tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo, tinkamai įvertindamas A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes ir konstatuodamas, kad paskyrus kitą švelnesnę bausmės rūšį nebus pakeisti apelianto nusikalstami polinkiai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo aukščiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad A. G. šią nusikalstamą veiką padarė ne tik neišnykus teistumui, bet ir būdamas recidyvistu, spendžia, kad jo atžvilgiu parinkta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.

10. Skunde apeliantas prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 10 kartų, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. G. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, paskutinį kartą jis nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą pataisos namuose, be to, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas recidyvistas, praėjus tik keliems mėnesiams išėjus iš pataisos įstaigos po bausmės atlikimo, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, A. G. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

11. Skunde apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jis niekur nedirba, kadangi teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad jis įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. G. prisistatęs teismui nurodė, jog jis nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, apklausiamas jis nurodė, kad gyvena iš užimtumo tarnybos gaunamų išmokų, yra susitaręs pokalbiui dėl darbo (b.l. 185). Prašymą prie bylos pridėti dokumentų apie jo įdarbinimą, kopijas, A. G. pateikė 2021 m. vasario 25 d., t.y., jau baigus bylos nagrinėjimą ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, todėl šių duomenų teismas jau negalėjo vertinti. Taigi, priimant skundžiamąjį nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu ištirta medžiaga, kuri patvirtino, jog apeliantas niekur nedirba. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir konstatuojant, jog nuosprendžio priėmimo metu A. G. jau dirbo, vien ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti išvadą, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymui apelianto atžvilgiu yra pagrindai ir sąlygos.

12. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2021 m. kovo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis