Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015 m. birželio 15 d. 20.26 val. Mažeikių r. sav., Lėteniuose, Saldupio g. vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. J., gim. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), nepasirinko saugaus greičio ir automobilio nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į gyvenamosios sodybos tvorą; įvykio metu apgadino vairuojamą automobilį ir tvorą; automobilis neapdraustas ir jam neatlikta techninė apžiūra; iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.2, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už keturis administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D., kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą nėra. Rašytiniame paaiškinime su padarytu pažeidimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

A. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta: 2015 m. spalio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-40783855-15, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio; eismo įvykio vietos schema su foto lentele; Z. S., T. U., R. B. rašytiniais paaiškinimais; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; išrašu apie asmeniui registruotus administraciniu teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Iš foto lentelių matyti, kad apgadinta tvora ir sugadintas automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. J.. A. D., būdamas eismo dalyvis, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o sukėlęs eismo įvykį, ne pasišalinti iš įvykio vietos, bet padėti jį išsiaiškinti. Taigi toks pažeidėjo elgesys, ignoravimas teisės aktuose nustatytų reikalavimų vairuotojo elgesiui po eismo įvykio vertintinas kaip sąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos (tyčia), todėl teismas konstatuoja, kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinės nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad teisės pažeidimai padaryti asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą ir pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda – 2014-07-09 pagal ATPK 130² straipsnį (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai).

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, į tai, kad už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos piniginės baudos nesumokėtos, kad byloje nėra ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima jam skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto, darytina išvada, kad A. D. už ankstesnius administracinius pažeidimus skirtos nuobaudos (baudos) nebuvo efektyvios, jis savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirtina griežčiausia administracinė nuobauda – areštas, kurio dydis didinamas nuo arešto dydžio straipsnių sankcijoje minimumo iki maksimumo be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 26, 29, 30² straipsnis), o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus – piniginės baudos, kurių dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijose minimumo ir maksimumo vidurkį.

ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti administracinį areštą 30 (trisdešimčiai) parų be transporto priemonės konfiskavimo;

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 434 € (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) dydžio baudą;

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 35 € (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą;

ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – administracinį areštą 30 (trisdešimčiai) parų be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.