Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsimokslinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas, baustas administracine tvarka, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sužaloti du žmones, o būtent jis:

2011 m. balandžio 25 d., apie 17 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Utena 37 km 850 m, vairuodamas automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į stovėjimo aikštelę neįsitikino, kad tai daryti saugu, sudarė kliūtį priešpriešinio eismo juosta jį lenkusiam A. R. vairuojamam automobiliui ,,Toyota Avensis‘“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 106, 108 punktų reikalavimus. Kelių eismo įvykyje nukentėjo ,,Toyota Avensis‘‘ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavęs A. R., kuriam nustatyti kompresinio juosmeninio I-o slankstelio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir šiame automobilyje važiavusi keleivė A. R., kuriai nustatytos muštinės pakaušio žaizdos, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. 1. 136-137) ir paaiškino, kad važiavo su draugais iš Utenos į apie 80 km/h greičiu ir nusprendė užsukti į automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo antra Velykų diena ir labai daug automobilių, todėl kolona , kurios galo nesimatė nei už nugaros nei priekyje, judėjo mažiau nei 80 km/val. greičiu. Likus apie 100 m. iki jos įsijungė kairiojo posūkio signalą, sumažino greitį ir persirikiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria pravažiavęs apie 5-10 m. pradėjo sukti į kairėje pusėje esančią aikštelę. Toje vietoje jis sukti į kairę galėjo, nes buvo punktyrinė linija ir kelio ženklai nedraudė sukti į aikštelę. Saiga pamatė kairiajame, šoniniame galinio vaizdo veidrodėlyje, jog iš kairės dideliu greičiu jį lenkia geltonos spalvos lengvasis automobilis. Po akimirkos pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Atsipeikėjęs ir pamatęs, kad jo automobilis stovi vandens apsemtame griovyje ir suprato, kad susidūrė su kitu automobiliu. Dėl šio įvykio labai gailisi, bet mano, kad buvo ir nukentėjusio vairuotojo kaltė, nes jis dideliu greičiu lenkė koloną ir turėjo matyti, kad jis jau prieš 100 m. rodo posūkio signalą. Šiuo metu jo sužalojimas pripažintas nesunkiu, todėl mano, kad ieškinys per didelis.

Byloje taikytas sutrumpintas ikiteisminis tyrimas (BPK 273 str. 1 d.).

-nukentėjusiojo A. R. paaiškinimu teisme, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 86-87), jog važiavo kartu su šeima ir toje vietoje kur leistinas greitis yra 90 km/h, o automobilių kolona važiavo gerokai lėčiau, jis nusprendė juos pralenkti, nes priekyje kolonos matė laisvą tarpą. Jokių draudžiančių lenkti ar posūkio į kairę ženklų ten kur pradėjo lenkti nebuvo, todėl, įjungęs kairiojo posūkio signalą, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir ėmė lenkti automobilius. Lenkdamas važiavo apie 100 km/val. greičiu ir ženklų nežiūrėjo. Pralenkęs vieną ar du automobilius, staiga pamatė, kaip vienas iš priekyje važiavusių, lenkiamų automobilių, tamsios spalvos ,,Audi 80‘‘, tuo pačiu metu įsijungė kairiojo posūkio signalą ir ėmė sukti į kairę užkirsdamas jam kelią. Jis bandė išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, suko kairiau, bet atstumas buvo per mažas ir jo automobilis priekiniu, dešinės pusės kampu trenkėsi į kairės pusės ,,Audi‘‘ automobilio šoną. ,,Toyota‘‘ automobilis nuvažiavo nuo kelio ir sustojo už kelio ribų. Automobiliui sustojus pajuto, kad labai skauda nugarą, nevaldo kojų ir pamatė, kad kartu automobilyje važiavusios žmonos galva kruvina. Mano, kad pats KET nepažeidė. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jo automobilis ir pats sužalotas, todėl prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį;

-nukentėjusiosios A. R. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 78-79), kad važiuojant su sūnumi vyro vairuojamu automobiliu, jis, norėdamas lenkti keletą automobilių, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, o pralenkus kelis staiga pamatė, kad vienas iš priekyje jų važiavusių automobilių, ėmė sukti į kairę, ir užkirto jiems kelią. Vyras ėmė staigiai stabdyti vairuojamą automobilį, po ko ji pajuto smūgį. Jos vyras pats išlipti negalėjo ir skundėsi, jog jam sunku kvėpuoti, jam kaip ir jai kraujavo galva.;

-liudytojo Š. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu ir sėdėjo priekyje. Bevažiuojant, kartu važiavusios merginos paprašė sustoti aikštelėje. Kaltinamasis pradėjo stabdyti automobilį, įjungė kairiojo posūkio signalą, pasižiūrėjo į kairę ar nėra automobilių ir pradėjo sukti į kairėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Jiems jau esant prie pat kairio kelio krašto, jis pamatė greitai iš kairės pusės artėjusio baltos spalvos automobilio siluetą ir iškart pajuto smūgį į automobilio kairį šoną. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 66-67).

-liudytojų E. V. ir M. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad važiuodamos kaltinamojo vairuojamu automobiliu paprašė jo sustoti aikštelėje, dėl ko jis automobilį pristabdė ir ėmė sukti į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę. Po akimirkos ji pajuto smūgį, o rankomis prisidengusi galvą - antrą. Išlipusi pamatė, kad šis stovi pelkėje, o į jų automobilį atsitrenkęs baltos spalvos automobilis stovi netoliese, priekyje jų. Kadangi po susidūrimo E. V. skaudėjo krūtinę, ją medikai išvežė į ligoninę, o kita keleivė nenukentėjo (b. l. 69-70, 76-77);

-Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS KPP specialisto R. N. 2011-04-25 tarnybiniu pranešimu, kad 2011-04-25 A. K. vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę susidūrė su A. R. vairuojamu automobiliu, važiavusiu tą pačia kryptimi. Eismo įvykio metu nukentėjo A. R., jo automobilio keleivė A. R. ir A. K. automobilio keleivė E. V. (b. l. 1);

-kelių eismo įvykio vietos apžiūros, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, schema bei nuotraukomis, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, situacija, eismo sąlygos, įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtis po autoįvykio, jų sužalojimai (b. l. 12-13, 18-33, 34-35, 46-47);

-vairuotojo pažymėjimu Nr. R0653521, kad A. K. įgijo teisę vairuoti 2008-11-06 (b. l. 16);

-draudimo liudijimu Nr. LT/AYA 8128383, techninės apžiūros rezultatų kortele, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu A. R. automobilis ,,Toyota Avensis‘“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir buvo techniškai tvarkingas (b. l. 40, 41);

-specialisto išvadomis Nr. G 3538/11(01), G 3539/11(01) ir G 3540/11(01), kurios patvirtina, kad eismo įvykio metu E. V. padarytas pilvo sumušimas nepagrįstas objektyviais sužalojimų nustatymo požymiais ir todėl nevertinamas kaip sužalojimas (b. l. 74-75); kad nukentėjusiajai A. R. buvo padarytos muštinės pakaušio žaizdos, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 81-82); o nukentėjusiajam A. R. - kompresinio juosmeninio I-o slankstelio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, t. y. nesunkiai sutrikdyta sveikata (b. l. 92-93);

-asmens blaivumo testo rezultatais, specialisto išvadomis Nr. T-A 2712/11(01), T-A 2709/11(01), medicininės apžiūros aktu Nr. 668, kurie patvirtina, kad po eismo įvykio nukentėjusiojo A. R. ir kaltinamojo A. K. nei iškvėptame ore nei kraujyje etilo alkoholio nebuvo (b. l. 85, 89, 114, 118);

-Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1942 (11), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio tikėtina eiga (mechanizmas) buvo tokia: automobilis ,,Audi 80‘‘, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) tikėtina apie 52 km/h greičiu atlikdamas kairiojo posūkio manevrą įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kai ja, atlikdamas lenkimo manevrą jau važiavo automobilis ,,Toyota Avensis‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudarydamas kliūtį automobiliui ,,Toyota Avensis‘‘. Automobilis ,,Toyota Avensis‘‘, važiuodamas tikėtina nemažesniu, nei 77 km/h greičiu ir būdamas kairės pusės priekiniu ratu apie 0,5 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies kairio krašto priekinės dalies dešine puse ir dešiniu šonu smūginiai – slystamai kontaktavo su automobilio ,,Audi 80‘‘ kairiu šonu. Susidūrimo metu tarp automobilio ,,Toyota Avensis‘‘ dešinio šono plokštumos buvo apie 300 kampas, atviras link užpakalinių automobilių dalų. Po smūgio automobilis ,,Toyota Avensis‘‘, toliau tęsė judėjimą į priekį ir į kairę, į kairėje kelio pusėje esantį griovį, žiūrint automobilių važiavimo kryptimi. Automobilių susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, ties eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio ,,Audi 80‘‘ ratų šoninio slydimo pėdsakų pradžia, žiūrint pirmine automobilių važiavimo kryptimi. Automobilis ,,Toyota Avensis‘‘ prieš susidūrimą važiavo, tikėtina nemažesniu nei 77 km/h greičiu, o automobilis ,,Audi 80‘‘, važiavo tikėtina, 52 km/h greičiu. Automobilio ,,Audi 80‘‘ vairuotojo A. K. veiksmai, - prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą į stovėjimo aikštelę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atlikdamas šį manevrą, sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam automobiliui ,,Toyota Avensis‘‘,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, o kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio ,,Toyota Avensis‘‘ vairuotojo A. R. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, objektyvių duomenų nėra (b. l. 124-131).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 9, 106, 108 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus ir dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta dviejų nukentėjusiųjų sveikata. Būtent jo neatsargūs veiksmai vairuojant, kai prieš atlikdamas kairį posūkį į stovėjimo aikštelę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu ir, atlikdamas šį manevrą, sudarė kliūtį jį lenkusiam automobiliui, buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kilę padariniai, t. y. dviejų žmonių sužalojimas, yra tiesioginė jo sukelto eismo įvykio pasekmė. Todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.

Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl (BK 16 str. 3 d.).

Baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tiesiogiai KET pažeidęs asmuo. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis A. R., dirbęs taksi vairuotoju, kelyje nesielgė pakankamai apdairiai, rūpestingai ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 p.), kai prieš persirikiuodamas ir priešpriešinėje eismo juostoje pradėdamas lenkti kelis prieš jį automobilių kolonoje važiuojančius automobilius ir taip galimai nematydamas už kelių automobilių prieš jį važiuojančio kaltinamojo automobilio rodomo posūkio signalo, t. y. neįsitikinęs, kad lenkti yra saugu (KET 106 p.), važiuodamas ne mažesniu nei 77 km/h greičiu, pastebėjęs kelyje kliūtį ir iškilus grėsmei eismo saugumui, negrįžo į savo eismo juostą (nors teigė pradėdamas lenkti kolonos priekyje matęs laisvą tarpą) ir laiku nesustabdė savo automobilio, kad išvengti susidūrimo,- kas irgi galėjo turėti įtakos eismo įvykio padarinių kilimui. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai lenkiant automobilių koloną nustatytomis aplinkybėmis nors nebuvo pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio priežastimi, bet buvo neatsargūs ir rizikingi, o jis taip vairuodamas iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių. Esant tokiai situacijai, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir kad veikos padarymui įtakos tyrėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo pasekmes, kurios sunkesnės nei minimalios, nes nežymiai ir nesunkiai sužaloti du žmonės ir sugadintos 2 transporto priemonės, į kaltinamojo asmenybę, kuris jauno amžiaus, nurodė tik 2012 m. baigęs studijas ir pradėjęs dirbti, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė - bauda.

Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.

Nukentėjusysis A. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš kaltinamojo ir AB „Lietuvos draudimas“ 55000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 1000 litų advokato paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes buvo sužalotas, patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ilgą laiką negalėjo pasirūpinti savimi, suprastėjo bendravimo galimybės ir gyvenimo kokybė, o gydymas ir reabilitacija dar tęsiami. Nors jo sužalojimai pripažinti nesunkiais, tačiau dėl kompresinio juosmeninio I-o slankstelio ir dešinio šeivikaulio lūžių jis buvo gydomas ligoninėje, ambulatoriškai ir atliko reabilitacijos procedūras. Nors nukentėjusysis nurodė netekęs 50 proc. darbingumo, tačiau teismui tokių duomenų nepateikta.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam A. R. AB „Lietuvos draudimas“ 2012-03-19 sprendimu buvo kompensuota 242,58 Lt už gydymo priemones ir medikamentus, 71 Lt – už keliones išlaidas, 209,46 Lt už medicinines paslaugas ir 5000 Lt neturtinės žalos bei 2012-03-15 sprendimu 7750 Lt nuostoliams atlyginti už eismo įvykio metu sunaikintą automobilį ,,Toyota Avensis‘“ valstybinis Nr. T0 7654 (b. l. 110, 111).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant jos dydį atsižvelgta į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą. Todėl atsižvelgus į nukentėjusiajam jau išmokėtą neturtinės žalos atlyginimo dydį, į jo nurodytos gaunamos pensijos dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, pripažįsta kad nukentėjusiojo ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies 5000 Lt dydžio (BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamasis buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai neviršijant Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų (2008-02 13 redakcija) 12 str. nustato, kad draudimo suma neturtinei žalai atlyginti dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, yra 2500 eurų (8632,00 Lt). Nagrinėjamoje byloje yra keli nukentėjusieji ir terminas jiems kreiptis dėl žalos atlyginimo nesibaigė, todėl įvertinus kiekvieno jų sužalojimo sunkumą ir vienam iš nukentėjusiųjų - A. R. išmokėto žalos atlyginimo dydį pripažintina, kad draudimas jam sumokėjo proporcingą ir pakankamą jo dalį, o kitą dalį privalo atlyginti žalą padaręs asmuo bendrais pagrindais (CK 6.250, 6.254 str., 6.282, 6. 283 str., BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusiojo A. R. 1000 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas pagalbai apmokėti pripažintinos pagrįstomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. K. 5000 (penkis tūkstančius ) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. R. 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. K..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.