Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos atstovei Gintarei Sodonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo šaukimas pareiškėjui įteiktas, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l.131).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (Toliau tekste – Pataisos įstaiga) netinkamomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus (Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Higienos normą HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, neužtikrintos higieninės ir sanitarinės sąlygos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Minėta, kad pareiškėjas, tarp kitų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, nurodė, jog buvo laikomas perpildytose patalpose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m² vienam žmogui.

Kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, Pataisos įstaigos teritorija yra paskirstyta į penkis izoliuotus lokalinius sektorius, kiekviename yra įrengti bendrabučio tipo gyvenamieji pastatai. Pataisos įstaigos I – ame lokaliniame sektoriuje yra vienas pastatas, kuriame apgyvendinti 1 – ojo, 2 –ojo, 3 – ojo ir 4 – ojo būrio nuteistieji, 2 – ame lokaliniame sektoriuje – 5-ojo, 6 –ojo, 7 ir 8 – ojo būrio nuteistieji ir t.t. (b.l. 13).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į šiuos būrius/brigadas: nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. į 4 būrio 3 brigadą, o nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. į 1 būrio 1 brigadą (b.l.18, 94).

Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pataisos įstaigos gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, nes, kaip atsiliepime į skundą nurodė atsakovas, tokie duomenys nėra kaupiami (b.l 13,14). Detali informacija apie nuteistųjų skaičių kiekvienoje sekcijoje yra tvarkoma tik laisvų vietų išdėstymo ir nuteistųjų prievolės miegoti direktoriaus įsakymais jiems skirtose miegamosiose vietose kontrole (b.l.18).

Atsakovas ir jo atstovas teismui nurodė, kad pareiškėjui vidutiniškai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 18). Šią išvadą atsakovas grindė 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenimis (b.l.91,92). Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Pataisos įstaigos Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiškėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo maždaug nuo 1314 pareiškėjo bausmės atlikimo pradžioje iki 1449 nuteistųjų šių metų rugpjūčio mėnesį. To pasėkoje atsakovas padarė išvadą, kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius).

Teismas pažymi, kad toks skaičiavimo būdas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintos STR 1.14.01:1999 ,Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamąjį plotą neturi būti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi būti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas). Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo.

A. S. pateikė teismui gyvenamojo ploto, tekusio jam asmeniškai atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos įstaigos 2 - osios valdybos I – ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 3 brigadoje laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. bei 1 būrio 1 brigadoje laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskaičiavimą (b.l. 107). Pagal šį skaičiavimą Pataisos įstaigos 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 3 brigados miegamasis plotas yra 52,01 kv.m., miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 20. Tokius pačius duomenis pateikė ir atsakovas (b.l. 137). Virtuvėlės plotas, anot pareiškėjo yra apie 15 kv.m.. Kadangi virtuvėlės patalpomis naudojasi keturios brigados, todėl padalinus virtuvėlės plotą keturioms brigadoms, vienai brigadai tenka 3,75 kv.m. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų šiems pareiškėjo argumentams paneigti, todėl tikėtina pareiškėjo paskaičiavimu. Taigi, vadovaujantis Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintos STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 10 p, Pataisos įstaigos 2 - osios valdybos I – ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 3 brigados gyvenamasis plotas yra 55,76 kv.m. Šį plotą padalinus iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 2,788 kv.m. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas keturis su puse mėnesio praleido patalpoje, kurios plotas 0,31 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeistos A. S. subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d.

Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Akivaizdu, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Į bylą pateiktas medicininis pažymėjimas (b.l. 9) nepatvirtina pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo fakto, nes jis išduotas po apžiūros dėl pareiškėjo badavimo, jame nenustatyti jokie pareiškėjo sveikatos sutrikimai, ar negalavimai.

Spręstina, kad A. S. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, apie per mažo gyvenamojo ploto poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, jo kitoms fizinėms arba psichinėms savybėms.

Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo gyvenimas Pataisos įstaigos I – ojo lokalinio sektoriaus 4 būrio 3 brigadose gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. sukėlė jam skunde nurodytas neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 57 str). Teismas laikosi nuostatos, kad nežymiai mažesnis patalpos plotas (0,31 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma) realiai negalėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, sąlygojusias sveikatos sutrikdymą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pataisos įstaigos 2 –osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 1 būrio 1 brigados miegamasis plotas yra 52 kv.m., miegamųjų vietų skaičius šioje brigadoje yra 18. Taigi, atlikus analogiškus paskaičiavimus, t.y. prie miegamojo ploto pridėjus ketvirtadalį virtuvėlės ploto bei padalinus iš nuteistųjų skaičiaus (18), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3 kv.m. Tačiau šiuo pareiškėjo skaičiavimus paneigia atsakovo 2012 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 77-877 duomenys (b.l. 91-92), pagal kuriuos Pataisos įstaigos 2 – osios valdybos I- ojo lokalinio sektoriaus 1 būrio 1 brigados miegamasis plotas yra 52,60 kv.m., todėl prie šio ploto pridėjus ketvirtadalio virtuvėlės plotą, 1 būrio 1 brigados gyvenamasis plotas yra 56,35 kv.m. Šį plotą padalinus iš miegamųjų vietų skaičiaus (18 miegamųjų vietų, b.l. 137), vienam nuteistajam minėtoje brigadoje tenka 3,130 kv.m. Akivaizdu, kad A. S. teisė į tinkamą kalinimo patalpos plotą laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo pažeista.

A. S. skunde tvirtina, kad Pataisos įstaigos baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų. Nors teismui pateikta pažyma apie A. S. patalpinimą į baudos izoliatorių (b.l.134), tačiau jokių įrodymų patvirtinančių jo teiginius nėra pateikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl baudos izoliatoriaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų pažeidimo, atmestini.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl žalos, kildinamos iš gyvenamojo ploto vienam nuteistajam normų pažeidimo, atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, jog skalbyklos ir džiovyklos, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, permažai sanitarinių mazgų, dušų, dėl ko, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų, maudytis, skalbti, džiovinti drabužius, baudos izoliatoriuose nesuteikiamos asmeninių drabužių ir patalynės skalbimo bei džiovinimo paslaugos ir pan. Taip sudarytos sąlygos plisti pelėsiui, veistis graužikams ir tarakonams. Be to, gyvenamieji pastatai neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, netinkamai įrengtas pastatų vėdinimas, nėra evakuacinio išėjimo, pastatų statybai naudojamos uždraustos medžiagos (asbestas). Pataisos namai neturi higienos, statinio techninio ir techninio energetinio pasų, nėra šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose, nėra šilto vandens baudos izoliatoriuose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nėra nustatytas vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos ir džiovyklos patalpų minimalus plotas, taip pat nenurodytas nei minimalus bendras šių patalpų plotas. Nuteistųjų patalynė ir drabužiai, kuriais nuteistuosius aprūpina Pataisos įstaiga, skalbiama 2012 m. kovo 20 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 76-25, pagrindu (b.l.69-72). Patalynė ir rankšluosčiai nuteistiesiems suteikiami pagal Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 221 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintą Patalynės gavimo, apskaitos ir naudojimosi ja tvarkos aprašo nuostatas (b.l. 73-75). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, kiekvienam nuteistajam išduodamas skalbiamasis muilas, tualetinis popierius. Gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintą tvarką (b.l. 66-68). Iš Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenų matyti, jog reguliariai yra vykdoma dezinfekcija įvairiose Pataisos įstaigos patalpose ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 30-64). Sistemingam patalpų stovio, dezinfekcijos atlikimui tikrinti Pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais yra sudaromos komisijos (b.l. 65), su specializuota įmone pasirašyta sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 26-29), taip pat sudaryta higienos ir valymo priemonių pirkimo sutartis (b.l. 21-25).

Teismui nepateikti jokie rašytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytų tvarkų bei sutarčių šalys nesilaiko, naudoja sutarčių pagrindu gautas valymo ar higienos priemones ne pagal paskirtį ar jų iš vis nenaudoja patalpų valymui ir dezinfekcijai. Be to, visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimą teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011 m. vasario 14 d. Pataisos įstaigai yra išdavęs leidimą – higienos pasą Nr. 9-0128(13) (b.l. 76-89).

Visa tai įrodo, kad Pataisos įstaiga suteikia nuteistiesiems visas būtinas buitinės ir asmens higienos palaikymo priemones, užtikrina švarą bei higieną gyvenamosiose bei kitos paskirties patalpose.

Akcentuotina, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.5. p., 73.6. p. 73.8. p., 255 p., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis patalpų švara.

Paneigtini pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos sistemos neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kadangi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir orlaides, kaip tai numatyta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte, Žmonių evakavimo planai iš Pataisos įstaigos 2- osios valdybos būrių patalpų, patvirtinti Pataisos įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-18 ir pateikti kiekvienam būriui (b.l. 16, 90), taip pat teismui pateiktas Statinio techninis pasas (b.l. 119-127).

Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (išskyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių, nevisiškai atitinka 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus, be to, dalis statinių dengti šiferio lakštais, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTĮ nustatyta tvarka iš esmės nepaneigė šių pareiškėjo argumentų.

Tačiau, teismas pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai teisės ginti viešąjį interesą pareiškėjui nesuteikia. A. S. skunde tik konstatavo, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus, t.y. tam tikrų dokumentų (higienos, statinio techninio bei energetinio pasų) nebuvimą, statinio neatitikimą priešgaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimą, uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimą, šilto ir šalto vandens sistemos trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei šilto vandens sistemos baudos izoliatorių patalpose nebuvimą, per mažas skalbyklos ir džiovyklos patalpas, sanitarinių mazgų, dušų, pagalbinių patalpų netinkamą skaičių, bei deklaratyviai nurodė, kad tuo atsakovas pažeidė jo teises, tačiau pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kuo minėtų dokumentų neturėjimas, statinio neatitikimas priešgaisriniams reikalavimams, evakuacinio išėjimo nebuvimas, uždraustų statybos medžiagų (asbesto) naudojimas, šilto ir šalto vandens sistemos nebuvimas trumpalaikių pasimatymų ir maitinimo patalpose bei šilto vandens nebuvimas baudos izoliatorių patalpose, per mažos skalbyklos ir džiovyklos patalpos, netinkamas skaičius sanitarinių mazgų, dušų bei pagalbinių patalpų pažeidė jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, A. S. nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines arba psichines savybės galėjo sąlygoti didesnis nei įprasta, išskirtinai neigiamas poveikis.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sąlygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Be to, šioje skundo reikalavimų dalyje byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, tiek neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73. 11 .p. normų analizė duoda pagrindą daryti išvadai, kad nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku gali vaikščioti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus koridoriuose bei pasivaikščiojimų kieme. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovė. Byloje nepateikta įrodymų, kad pataisos namuose būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme, nepateikti jokie duomenys apie pareiškėjui skirtas nuobaudas už vaikščiojimą savo gyvenamosiose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme, todėl A. S. argumentai dėl suvaržytos judėjimo laisvės atmetami.

Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę specialiosios paskirties įstaigoje, kurioje tiek nuteistųjų, tiek darbuotojų veiksmai yra griežtai reglamentuoti, todėl, norėdamas patekti į sveikatos priežiūros tarnybą, jis privalo laikytis tam tikrų teisės aktais nustatytų procedūrų (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 252 p.). Įrodymų apie Pataisos įstaigos administracijos persekiojimą nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai, dėl administracijos nepasitenkinimo bei persekiojimo dėl prašomų leidimų patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, atmestini kaip nepagrįsti.

Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo, atsiliepimo į atsakovo atstovo atsiliepimą pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mąstą, galima teigti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kita vertus, įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas, nuteistieji yra patalpinti atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po lokalinio sektoriaus gyvenamąsias patalpas bei lokalinio sektoriaus koridoriuose ir pasivaikščiojimų kieme nėra apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, nuteistieji gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali dirbti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos), dvasiškai tobulėti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla (b. l. 15), galima daryti išvadą, jog santykinai mažą patalpų plotą ar kitas galimas netinkamas gyvenimo sąlygas patalpose, kompensuoja suteikta judėjimo laisvė. Pareiškėjas nuo jo patalpinimo į Pataisos įstaigą nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų jo atžvilgiu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nustatyta nebuvo.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos Pataisos įstaigoje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir neturtinės žalos padarymo faktą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, dėl šios priežasties viešoji atsakomybė negalima, todėl ir likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.