Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos 73.2.5.5., 73.2.6.1., 121.18. (S)

2009 m. balandžio 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo UAB (dabar BUAB) „Natanga ir Rovisa“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 2423,31 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2007-11-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,71 Lt žyminio mokesčio, 249,20 Lt už kalbos ekspertizę ir 1355 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą draudimo sutartį ir priedus prie jos ieškovui priklausantis automobilis BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2007-03-15 iki 2008-03-14 buvo apdraustas kasko draudimu. Draudimo apsaugos metu 2007-06-26 automobilis BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Tauragėje pateko į stiprų lietų, automobilis bevažiuodamas sustojo ir nebeužsivedė, todėl buvo atliktas variklio remontas. Teismas, įvertinęs Draudimo taisyklių 2.1.1.2 p., padarė išvadą, kad Draudimo taisyklės yra neaiškios, dviprasmiškos, klaidinančios ieškovą, todėl jos turi būti aiškinamos prie sutarties prisijungusios šalies (ieškovo) naudai. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos sąvokų išaiškinimą, lietuvių kalbos ekspertizę, padarė išvadą, kad sąvokos „potvynis“ ir „poplūdis“ yra siejamos su upės vandens pakilimu, kai tam tikra teritorija, tame tarpe ir sausumos keliai, užliejami vandeniu. Kadangi ginčo įvykio metu kelias, kuriuo važiavo ieškovui priklausantis automobilis, buvo užlietas ne išsiliejusios upės, o smarkaus liūtinio lietaus, kurį kompetentinga institucija įvardijo kaip pavojingą meteorologinį reiškinį, toks įvykis draudimo taisyklėse nėra aptartas, taip pat nėra nurodyta, kad draudžiamuoju įvykiu yra laikomi tik upės išsiliejimo, o ne liūties sukelti potvyniai, teismas pripažino, kad smarkaus liūtinio lietaus sukeltas gatvės Tauragėje užliejimas vandeniu yra stichinis reiškinys pagal Draudimo taisyklių 2.1.1.2 p. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo argumentą, kad buvo užlieta tik važiuojamoji gatvės dalis, todėl toks užliejimas neatitinka potvynio sąvokos, nes draudimo taisyklėse apibrėžiant potvynio sąvoką įtrauktas ir sausumos kelių užliejimas vandeniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad smarkaus liūtinio lietaus 2007-06-26 sukeltas gatvės Tauragėje užliejimas vandeniu yra stichinis reiškinys, nurodytas Draudimo taisyklių 2.1.1.2 p., o atsakovas neįrodė, kad apdrausto automobilio gedimas yra nedraudžiamasis įvykis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad aplinkybė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo didelio neatsargumo, yra neįrodytas. Taip pat teismas nepagrįstais ir neįrodytais pripažino atsakovo atsikirtimus, kad variklio pagalvių pakeitimas yra nesusijęs su įvykiu, nėra detalizuoti remonto darbai. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo sutarties šalys buvo susitarę dėl besąlyginės 300 Lt draudimo išskaitos, teismas sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti draudimo išmoką, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino Draudimo taisyklių 2.1.1.2, 14.1.1.2 p. ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius, sutarčių aiškinimą, vertino byloje pateiktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir todėl pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui BUAB „Natanga ir Rovisa“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 2423,31 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nustatyta, kad bylos šalys sudarė sausumos transporto priemonių draudimo grupinę sutartį Nr.710-850-700535, pagal kurią nuo 2007-03-15 iki 2008-03-14 kasko draudimu buvo apdrausti ieškovo turtiniai interesai, susiję su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Draudimo sutartį sudaro: draudimo liudijimas, apdraustų transporto priemonių sąrašas, Draudimo taisyklės (b. l. 8-15). Pagal pridedamą prie draudimo sutarties sąrašą apdraustas ieškovui priklausantis automobilis BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-26 Tauragėje, esant stipriam liūtiniam lietui, bevažiuodamas sustojo ir automobilio variklis nebeužsivedė. Iš atsakovo 2007-06-29 transporto priemonės apžiūros – defektų akto Nr.TPA171737 matyti, kad atsakovas nustatė, jog automobilis su išsuktais purkštukais yra autoservise, variklis nesiveda ir „neprasuka“, reikalingas variklio ardymas ir remontas (b. l. 20). Pagal A. V. įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ieškovas už variklio remontą sumokėjo 3213,50 Lt, t. y. už švaistiklinius indėklus 364,42 Lt, švaistiklį – 273,29 Lt, variklio pagalves – 232,21 Lt ir 211,88 Lt, varžtų komplektą – 115,26 Lt, tarpinę po galva – 211,88 Lt, tepalo filtrą – 49,15 Lt, variklio alyvą Shell Helix plus – 106,65 Lt, variklio remontą – 720,37 Lt, variklio perrinkimą – 437,20 Lt (b. l. 19). Atsakovas 2007-07-09 pranešimu ir 2007-09-12 pakartotiniu pranešimu atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, atsisakymą motyvavo tuo, kad pagal Draudimo taisyklių 2.1.1.2 p. po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamojoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu (b. l. 18), Hidrometeorologinės tarnybos pateiktoje pažymoje nėra nurodyta, kad 2007-06-26 Tauragės mieste būtų įvykęs potvynis (b. l. 17). Išanalizavus Draudimo taisyklių nuostatas, byloje surinktus įrodymus, susijusius su 2007-06-26 Tauragėje įvykusiu gamtiniu reiškiniu, kurio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui mokėti draudimo išmoką, remdamasis Draudimo taisyklių 2.1.1.2 p. nuoroda, kad po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamojoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu.

Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 12 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007).

Šioje byloje pateiktų Draudimo taisyklių 2 d. „Draudiminiai įvykiai“ 2.1.1 nustatyta, kad transporto priemonių kasko draudimas apima serijinės, t. y. gamyklos gamintojos sukomplektuotos, konstrukcijos transporto priemonės ir jai išduoto valstybinio numerio ženklų (su rėmeliais) sugadinimą, sunaikinimą ir netekimą: dėl tiesioginių stichinių reiškinių – viesulo, krušos, žaibo įtrenkimo ar potvynio – poveikio transporto priemonei; potvyniu vadinamas tam tikros teritorijos, apimančios sausumos kelius, gyvenvietę (-ės), miškus, pievas ir pan., užliejimas vandeniu. Po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamojoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu; pranešimai apie stichinių reiškinių poveikį privalo būti patvirtinti hidrometeorologijos tarnybos pažyma (2.1.1.2 p.). Ta pati nuostata įtvirtinta ir Draudimo taisyklių 14.1.1.2 p. Draudimo taisyklėse nebuvo nurodyta, kad stichinis reiškinys turi būti toks, kuris atitinka Vyriausybės 2006-03-09 nutarime Nr.214 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų nustatymo“ nurodytus požymius. Įvertinus Draudimo taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Draudimo taisyklės yra neaiškios, dviprasmiškos, klaidinančios ieškovą, todėl jos turi būti aiškinamos prie sutarties prisijungusios šalies (ieškovo) naudai. Ieškovas yra verslo subjektas, tačiau jis nesiverčia draudimo veikla, draudimo sutartį sudarė standartinėmis sąlygomis, prisijungimo būdu, todėl minėtuose Draudimo taisyklių punktuose nesant potvynį, kaip draudiminį atsitikimą, išsamiau individualizuojančių požymių ir esant nurodymui tik, kas nėra laikoma potvyniu, šalių skirtingai suprantamos sutarties sąlygos aiškintinos draudėjo naudai.

Ieškovas savo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo grindė tuo, kad draudimo sutarties galiojimo metu automobilis BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas stichinio meteorologinio reiškinio – stiprios liūties metu susidariusio vandens potvynio. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba 2007-07-31 pažymoje apie meteorologines sąlygas Nr. (8.12)-B8-773 nurodė, kad Tauragės paprastosios klimatologijos stoties duomenimis 2007-06-26 nuo 15 val. iki 18 val. buvo labai smarkus liūtinis lietus su perkūnija, per 3 val. prilijo net 28,2 mm, toks smarkus lietus tai pavojingas meteorologinis reiškinys ir gali sukelti vietinius poplūdžius (b. l. 16). Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba 2007-10-09 rašte Nr.(8.12)-137-1031 išaiškino sąvokas „potvynis“ ir „poplūdis“, ir nurodė, kad abi šios sąvokos reiškia vandens lygio pakilimą upėse (reiškiniai išoriškai bei sukeltomis pasekmėmis labai panašūs, tačiau hidrologijoje skiriasi savo kilme ir pobūdžiu) ir apibrėžia dvi reiškinio rūšis. Potvyniui būdingas periodiškumas – tos pačios klimato zonos upėse jis kartojasi tuo pačiu sezonu, nors trukmė ir intensyvumas gali būti įvairūs. Potvynis – trumpalaikis vandens pakilimas upėje iki aukščiausio vandens lygio, po kurio prasideda vandens slūgimas, slūgimo trukmė ilgesnė negu kilimo. Potvynio priežastis – sniego dangos tirpimas ir krituliai, tačiau sniego tirpimas yra lemianti priežastis. Būdinga potvynio savybė, kad jis vyksta reguliariai (pavasarį) ir apima didelę teritoriją. Potvynio metu yra didžiausias per metus vandeningumas. Poplūdžiu vadinamas greitas ir palyginti trumpalaikis vandens lygio pakilimas upėse. Jis skiriasi nuo potvynio tuo, kad susidaro nereguliariai (kai iškrinta daug kritulių arba žiemą, kai atodrėkio metu intensyviai tirpsta sniegas). Poplūdžiai gali susidaryti įvairiais metų laikais, vandens lygis gali pakilti staiga ir aukštai, bet nesudaro ilgai trunkančios bangos kaip potvynis, išplinta nedidelėje teritorijoje (b. l. 48). Lietuvos kalbos instituto ekspertai, atlikę lietuvių kalbos ekspertizę davė išvadą, kad žodžiai „potvynis“ ir „poplūdis“ apibūdina skirtingus hidrologinius reiškinius, kai tam tikra teritorija, apimanti sausumos kelius, gyvenvietes, miškus, pievas ir pan., užliejama vandeniu (b. l. 68). Apdrausto automobilio variklio remontą atlikusi A. V. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad automobilį BMW530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ištraukė nuo po gausios liūties apsemto kelio ruožo, apžiūrint automobilio variklį cilindre buvo rasta vandens, kuris į cilindrą pateko per įsiurbimo orinės kanalą, esantį automobilio priekinio bamperio apatinėje dalyje (b. l. 85). Automobilį vairavęs asmuo J. L. parodė, kad jam važiuojant keliu užėjo stipri liūtis, „mašina užgeso“, išlipęs iš automobilio pamatė, kad automobilis apsemtas, mašina sustojo, kai vanduo pradėjo semti automobilį (b. l. 102-103). Šie įrodymai tvirtina, kad dėl poplūdžio ieškovo automobilis sugedo. Draudimo taisyklėse nėra nurodyta, kad tai draudžiamasis įvykis, tačiau įvertinus Draudimo taisyklėse nurodytą potvynio sąvoką ir nuorodą, kad po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai teigia, jog įvyko draudžiamasis įvykis. Draudimo taisyklėse nurodyta potvynio sąvoka leidžia daryti išvadą, kad ji apima ir sąvoką poplūdis. Draudimo taisyklėse nurodoma, kad potvyniu vadinamas tam tikros teritorijos, apimančios sausumo kelius, užliejimas vandeniu. Tauragėje minėtu laiku, kai keliu važiavo ieškovo automobilis, įvyko staigus kelio užliejimas vandeniu dėl to, kad per 3 val. prilijo net 28,2 mm, o toks smarkus lietus yra pavojingas meteorologinis reiškinys ir sukelia vietinius poplūdžius. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nėra nurodžiusi, kad įvyko stichinis reiškinys, tačiau minėta išvada darytina remiantis Draudimo taisyklėse pateikta potvynio sąvoka, nurodytu atveju, kas yra nelaikoma potvyniu, nes, kaip jau buvo minėta, visi neaiškumai ir netikslumai yra aiškinami ieškovo, kuris draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, naudai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo automobilis įvažiavo į po liūties susidariusį nutekamojo vandens telkinį važiuojamoje kelio dalyje, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus ir nerūpestingas, kad jis galėjo išvengti staiga liūties sukeltų padarinių. Tai, kad automobilį vairavęs J. L. negalėjo nurodyti, dėl kokios konkrečios priežasties užgeso automobilio variklis, nėra pagrindas pripažinti jo parodymų apie įvykio aplinkybes, neteisingais. Apeliantas remiasi įvykio vietos fotografijomis ir daro išvadą, kad J. L. turėjo objektyvią galimybę pastebėti, kad važiuojamoje kelio dalyje kaupiasi vanduo ir susilaikyti nuo važiavimo tokia kelio atkarpa, užgesinti automobilio variklį, tačiau jis beatodairiškai šturmavo automobiliu vandens kliūtį, nors automobilis tokiems veiksmas yra visiškai nepritaikytas. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina, nes nepaneigti J. L. parodymai, kad liūtis prasidėjo staiga, kai jis važiavo keliu, t. y. kad jis ne pats savo iniciatyva įvažiavo į po liūties susidariusį vandens telkinį.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas privalėjo mokėti ieškovui draudimo išmoką, priteisė 2423,31 Lt draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota remiantis sąskaitomis-faktūromis ir apmokėjimo kvitu. Atsakovas nesutiko, kad į draudimo išmoką būtų įtraukta 2 variklio pagalvių pakeitimo kaina, nes šis pagalvių pakeitimas nėra susijęs su įvykiu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagalvių keitimas nėra susijęs su variklio gedimo požymiais. Apeliantas remiasi eksperto J. B. patvirtinimu, kad šie darbai ne visada susiję su variklio sugadinimu, ir teigia, kad remontuojant ieškovo variklį buvo pakeistos susidėvėjusios detalės, nesusijusios su įvykiu. Šie apelianto argumentai nepripažintini pagrįstais, nes tai yra tik prielaida, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Apeliantas byloje turėjo pateikti įrodymus, kad variklio pagalvės buvo susidėvėjusios ir dėl to buvo pakeistos, o ne dėl variklio atlikto remonto. Ieškovo automobilio variklį remontavo atsakovo rekomenduota įmonė (duomenys neskelbtini). Ši įmonė variklio remontą atliko pagal atsakovo Transporto priemonės apžiūros-defektų aktą, kuriame buvo nurodytas variklio remontas (b. l. 20), t. y. variklio pagalvės buvo pakeistos ne ieškovo nurodymu, todėl teigti, kad jos buvo pakeistos dėl to, kad buvo susidėvėjusios, o ne dėl variklio remonto, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas iš dalies ieškinys, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas prašo priteisti 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į ginčo sumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, nebuvo pateikti nauji įrodymai, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Natanga ir Rovisa“ iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.