Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Kęstutis Venckus Baudž. byla Nr. 1NTA-00726-349-2009-59

2009 m. gruodžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikalstamą veiką padarytą turtinę žalą.

Priteista iš P. P. A. Š. 17 119,82 Lt turtinei, 11 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 500 Lt atstovavimo išlaidų bei Valstybinei ligonių kasai 3 583,8 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 12 d., apie 20 val., Panevėžyje, J. E. gatvės name, būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, suduodamas rankomis ne mažiau kaip šešis kartus, nukentėjusiajai A. Š. į veido sritį, ne mažiau kaip dešimt kartų suduodamas į galvos sritį, ne mažiau kaip dešimt kartų suduodamas į įvairias kūno vietas, įspirdamas į pilvo sritį, du kartus įspirdamas į kairę ranką, trenkdamas degtinės buteliu A. Š. į galvos sritį, tuo padarydamas A. Š. minkštųjų audinių muštinę žaizdą viršugalvio srityje, minkštųjų audinių sumušimą veide, dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, kairiajame žaste ir dilbyje bei kairio peties sąnario srityje, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo ir susargdino nukentėjusiąją A. Š..

Teismas, vertindamas bylos duomenis dėl galimo apnuodijimo, nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie cheminių medžiagų įpylimą į alkoholį, o liudytojų spėlionėmis remtis negalima. Teismas neatsižvelgė į liudytojų E. Š. ir J. Š. parodymus, jog A. Š. buvo nurodęs, kad viena iš jo dukrų kažko pripylė į degtinę, kad mama (V. Š.) ,,nusmigtų“. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog nuo išgertų trijų taurelių nei jis, nei V. Š. negalėjo netekti sąmonės, patvirtino visi liudytojai, kurie yra jų artimieji, žinantys jų elgesį. Apeliantas mano, kad išgertuvių metu jam ir V. Š. išėjus parūkyti, nukentėjusioji A. Š. turėjo galimybę į degtinę pripilti cheminių medžiagų. Ant įvykio vietoje buvusios stiklo šukės rasti pirštų pėdsakai, nepriklausantys nei jam, nei V. Š., nei nukentėjusiajai, apelianto nuomone, rodo, kad nukentėjusioji turėjo nenustatytą bendrininką.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad jis prabudo nuo nukentėjusiosios buteliu suduotų smūgių į galvą. Jis, gindamasis nuo nukentėjusiosios puolimo, keletą kartų jai sudavė į galvą, veidą, buteliu smogė per viršugalvį, bandė nustumti nuo savęs, taip sužalodamas nukentėjusiosios galvą, veidą ir rankas. Nukentėjusiosios jam suduotus smūgius patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad sužalojimai rankose atsirado, jam dengiantis nuo smūgių. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai apie sužalojimo aplinkybes prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai. Nors nukentėjusioji tvirtino, kad jis jai spardė į pilvą, tačiau jokių sužalojimų pilvo srityje nenustatyta. Nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai žaste ir dilbyje negalėjo atsirasti, jai dengiantis galvą nuo jo smūgių, nes tokiu atveju turėtų būti sužalota išorinė plaštakų pusė. Apelianto teigimu, šie sužalojimai atsirado, jam sugriebus už nukentėjusiosios rankų ir bandant atstumti nuo savęs.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, nukentėjusiosios skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovė prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, nukentėjusiosios skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir P. P. pagrįstai pripažino kaltu dėl tyčinio nesunkaus nukentėjusiosios A. Š. sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde dėsto versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu ir kurios esmė ta, kad nukentėjusioji jį miegantį užpuolė, daužydama buteliu į galvą, o jis gindamasis nukentėjusiąją sužalojo, esant būtinosios ginties situacijai. Nuteistasis savo versiją apie būtinąją gintį skunde grindžia dviem pagrindiniais argumentais, kuriais rėmėsi ir teisminio nagrinėjimo metu: tuo, kad nukentėjusiosios A. Š. parodymai nepatikimi, nes jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, ir tuo, kad jis įvykio metu buvo apsvaigintas cheminėmis medžiagomis ir jo apsvaigimas įtakojo jo elgesį. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apelianto skunde nėra. Teismas, atmesdamas P. P. versiją dėl veikimo esant būtinajai ginčiai, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios A. Š. parodymais apie konflikto tarp jos ir nuteistojo eigą, nes šie parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, juos patvirtina kiti bylos įrodymai: liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Nukentėjusioji nurodė, kad konfliktas tarp jos ir nuteistojo kilo, jai ėmus priekaištauti dėl jo netinkamo elgesio nukentėjusiosios namuose. Tai sukėlė nuteistojo fizinę agresiją ir siautėjimą, trukusius apie pusę valandos. Nukentėjusioji detaliai paaiškino, kokius nusikalstamus veiksmus ir kokia seka prieš ją įvykdė nuteistasis, savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, akistatos su nuteistuoju metu ir atliekant jos parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis šioje byloje, kaip nepagrįstai teigiama apelianto skunde. Jos parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (1 t., 87 b. l.), kuria nustatytų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų lokalizacija – veidas, žandikaulis, viršugalvis, rankos ir šių sužalojimų padarymo mechanizmas – paveikiant kietais bukais daiktais – atitinka nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo jai suduotų smūgių vietas ir būdą – spardant, mušant kumščiu ir buteliu į galvą, rankas. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusiajai nenustatyti sužalojimai pilvo srityje, į kurią jis, pasak nukentėjusiosios, taip pat spardė, rodo tik tai, kad šie smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad paliktų žymes nukentėjusiosios kūne, tačiau visiškai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie jai suduotų smūgių vietas. Pačiam P. P. teismo medicinos specialisto išvada (1 t., 131 b. l.) nustatyti sužalojimai – minkštųjų audinių sumušimai kaktoje, nosyje ir dilbyje, padaryti kietais, bukais ir šiurkštų paviršių turinčiais daiktais – taip pat atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog ji, bandydama apsiginti, nuteistajam du kartus trenkė buteliu į galvą. Lyginat nukentėjusiajai ir nuteistajam padarytus sužalojimus – A. Š. nustatyti daugybiniai sužalojimai galvoje, rankose, žandikaulio lūžis, dėl kurio jos sveikata sutrikdyta nesunkiai, o P. P. nustatyti audinių sumušimai veide ir rankoje, nežymiai sutrikdę jo sveikatą – akivaizdu, kad nukentėjusioji, kuri įvykio metu buvo 18 metų ir, kaip matyti iš jos parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu darytų nuotraukų (1 t., 45-56 b. l.), fizine jėga negalinti prilygti nuteistajam, patyrė žymiai daugiau ir sunkesnių sužalojimų nei nuteistasis, skunde tvirtinantis, kad jo veiksmai tebuvo gynyba nuo nukentėjusiosios puolimo.

A. Š. parodymus apie P. P. prieš ją atliktus smurtinius veiksmus netiesiogiai patvirtino ir konflikte nedalyvavę liudytojai V. K. ir A. Š., jos parodymus apie nuteistojo siautėjimą jos namuose ir įsilaužimą į antrojo aukšto kambarį – įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog pirmojo aukšto kambaryje pribyrėję stiklo šukių, ant sofos – raudonos spalvos dėmės, antrojo aukšto miegamojo durų abi rankenos nulaužtos, durų stiklas įskilęs (1 t., 15-18 b. l.), tą aplinkybę, kad P. P. ir po nusikaltimo padarymo tebesielgė agresyviai, įrodo liudytojų – policijos pareigūnų J. B. ir A. K., atvykusių į nusikaltimo vietą – parodymai.

Aptarti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys – paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusioji prieš jį atliko veiksmus, kurie galėjo sukelti pavojų jo sveikatai ir kad vyko realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą. Priešingai, šių įrodymų visuma, iš kurios matyti, kad pats nuteistasis dėl menkavertės dingsties – nukentėjusiosios jam išsakytos pastabos – ją užpuolė ir apie pusę valandos beveik nesipriešinančią mušė, tyčiojosi, grasino, vaikėsi po namus – rodo, kad jis siekė ne tik sužaloti nukentėjusiąją, bet ir pademonstruoti savo niekinantį požiūrį į ją, visišką moralės normų nepaisymą. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį, jie kvalifikuoti teisingai, todėl jo prašymas pripažinti jį veikus būtinosios ginties sąlygomis atmestinas.

Nuteistojo apeliaciniame skunde plačiai aptarinėjamos aplinkybės, jog išgertuvių su V. Š. metu į alkoholinį gėrimą kažkoks asmuo galėjo įpilti cheminių medžiagų, paveikusių jo psichiką ir lėmusių neadekvačiai agresyvų elgesį, bylos duomenys nepatvirtina. Liudytojas A. Š. teisminio nagrinėjimo duotuose parodymuose savo teiginius apie tai, jog nuteistajam ir V. Š. į gėrimus galėjo būti ko nors įpilta, pats teįvardijo kaip samprotavimus, nes jokių konkrečių faktų nurodyti negalėjo. Liudytojai E. Š. ir J. Š. šią informaciją sužinojo iš A. Š., todėl jų išvestiniai parodymai taip pat nepatvirtina medžiagų įpylimo į nuteistojo gertą gėrimą fakto. Tuo tarpu iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos matyti, kad praėjus apie dviems paroms po įvykio, t. y. 2008-06-14, Priklausomybės ligų centre atlikus P. P. narkotikų testą, jo organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (2 t., ­­­­­204 b. l.). Teismo psichiatrinės ekspertizės aktu nustatyta, kad P. P. nusikalstamos veikos darymo metu ir tuoj po jos suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti (2 t., 153-154 b. l.). P. P. po įvykio buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas (1 t., 107 b. l.), o V. Š., kuri kartu su nuteistuoju gėrė tą patį alkoholinį gėrimą – psichikos sutrikimai, vartojant alkoholį (2 t., 137 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu gydytoja psichiatrė paaiškino, kad V. Š. buvo prisigėrusi alkoholio, bet ne apsinuodijusi, o tai reiškia, kad ji nebuvo išgėrusi papildomų cheminių medžiagų. Išdėstytos aplinkybės, kurių dauguma, išskyrus pažymą dėl narkotikų testo, buvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir nuosprendyje išsamiai išanalizuotos, teismui suteikė pagrindą padaryti teisingą išvadą, kad P. P. nusikaltimą padarė, apsvaigęs būtent nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir pripažinti šią aplinkybę sunkinančia apelianto atsakomybę.

Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, t. y. parinkdamas vienintelės BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo – trukmę, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. išdėstytų aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui ir skyrė didesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, kuri, atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl nekeistina.

Apeliantas skunde teigia, kad tyrimo metu buvo pažeista jo nekaltumo prezumpcija. Iš skundo turinio matyti, kad nekaltumo prezumpcijos pažeidimą jis motyvuoja į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų jam pateikta informacija, kad jis galimai padarė sunkesnius nusikaltimus, nei jam buvo inkriminuoti proceso metu. Šie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti. Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. ir pakartojama BPK 44 str. 6 d., laikoma pažeista, jei pareigūno teiginys, susijęs su įtariamuoju (kaltinamuoju), atspindi nuomonę, kad jis yra kaltas prieš tai, kai tai buvo įrodyta pagal įstatymą. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, tai, ar pareigūnų teiginiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, sprendžiama konkrečių aplinkybių, kuriomis išsakyti teiginiai, kontekste. Šioje byloje policijos pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą ir nežinoję tikslių įvykio aplinkybių, P. P. pasakė, kad jis įtariamas išžaginimu. Atsižvelgiant į situaciją, kurioje P. P. buvo pateikta ši informacija – tai, ją pateikę pareigūnai – policijos patruliai – neturėjo kompetencijos spręsti jokių įtariamojo veikos kvalifikavimo ar juo labiau su kaltės įrodytinumu susijusių klausimų, akivaizdu, kad ši informacija neturėjo jokios reikšmės baudžiamojo proceso eigai. Kiti nuteistojo skundo teiginiai, jog pirminė pareigūnų pateikta informacija lėmė neobjektyvų tyrimą ir jo nepagrįstą nuteisimą, yra deklaratyvūs, nes skunde nepateikiamas nei vienas konkretus argumentas, siejantis nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą su proceso eiga, todėl šie teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo

Šioje byloje teismas pripažino, kad nuteistajam P. P. bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nukentėjusioji A. Š. su tokia išvada nesutinka, savo argumentus motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą – jo ankstesnį teistumą bei jo elgesį proceso metu – gynybos versijų kėlimą, nenorą atlyginti padarytą žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors P. P. praeityje ir buvo teistas, tačiau nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs ir nusikaltimo padarymo metu jo teistumas buvo išnykęs. P. P. anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos yra visiškai skirtingo pobūdžio nei paskutinioji – jis teistas už finansinius nusikaltimus, smurtinių nusikaltimų nėra padaręs, todėl negalima tvirtinti, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistasis nusikaltimo padarymo metu dirbo, iš gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas (2 t., 2 b. l.). Šios aplinkybės rodo, kad šiuo metu yra susiformavę teigiami nuteistojo socialiniai ryšiai, kurie nutrūktų, nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistasis, bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbdamas, galės greičiau atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nuteistojo proceso metu keltos gynybinės versijos yra viena iš jam baudžiamojo proceso įstatymo suteiktų teisių į gynybą realizavimo būdų, todėl tokia nuteistojo pozicija negali sunkinti jo teisinės padėties ir į ją negali būti atsižvelgiama, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Į nukentėjusiosios skunde nurodomas aplinkybes dėl nuteistojo jai sukelto fizinio skausmo, dvasinių kančių teismas atsižvelgė, nustatydamas jai priteistinos neturtinės žalos dydį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo paskirtas maksimalus BK 75 str. 1 d. numatytas trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas ir teismo paskirtas įpareigojimas leis kontroliuoti jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.

Nukentėjusioji skunde nesutinka su jai priteista 11 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti ir prašo šią sumą padidinti iki 150 000 Lt. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai išvardinti CK 2.650 str. 2 d. Nagrinėjamoje byloje dėl nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai nuteistojo nusikalstami veiksmai sukėlė ne tik fizinį skausmą, sveikatos pablogėjimą, bet ir sunkius dvasinius išgyvenimus. Iš byloje esančių medicininių dokumentų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad šiuo metu A. Š. tęsiamas odontologinis gydymas, susijęs su nusikaltimo metu patirta žandikaulio trauma. Tačiau, vertinant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė ir šiuo metu nukentėjusioji be didesnių apribojimų gali tęsti jai įprastą gyvenimo būdą, studijuoti. Teismas pagrįstai įvertino kriterijų, kuris neturtinės žalos nustatymui nėra lemiamas, tačiau taip pat turi įtakos, t. y. nuteistojo turtinę padėtį, kuri nėra gera: nuteistasis dirba, tačiau jo bendrovės finansinė padėtis sunki, jis neturi nekilnojamo ar vertingo kilnojamo turto, sąskaitų bankuose. Kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus duomenis, daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis nustatytas, teisingai įvertinus CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, tinkamai įvertinti abiejų šalių – nukentėjusiosios ir nuteistojo – interesai, todėl didinti priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo P. P. ir nukentėjusiosios A. Š. apeliacinius skundus atmesti.