Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1377-794/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
e2S-1377-794/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03625-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Kesko S. L.“
Atsakovas
A. V., N. V., S. V., D. O. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1377-794/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03625-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.1.14.3; 3.1.14.8.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Kesko S. L.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kesko S. L.“ ieškinį atsakovams A. V., N. V., S. V. ir D. O. V., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Architelio statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Kesko S. L.“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams A. V., N. V., S. V. ir D. O. V., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB ,,Architelio statyba“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2017 m. liepos 27 d. dovanojimo sutartį, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartinės hipotekos sandorį, 2016 m. rugsėjo 21 d. turto pasidalijimo sutartį.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2018 m. sausio 25 d. pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti ieškinio sumą, žyminį dydį; pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus; patikslinti reikalavimą arba faktinį ieškinio pagrindą. 2018 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl procesinio termino pratęsimo. Nurodė, kad iki termino pabaigos VĮ ,,Registrų centras“ pateikė ne visų sutarčių kopijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi prašymo dėl termino pratęsimo netenkino, laikė ieškinį nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiai ieškovei. Teismas konstatavo, kad ieškovės atstovė, šalindama ieškinio trūkumus, juos pašalino iš dalies. Teismas taip pat nurodė, jog būtina užkirsti kelią proceso vilkinimui. Teismas pažymėjo, kad įstatymas įpareigoja ieškovą teikti ieškinį, jau pagrįstą įrodymais, o nepradėti rinkti įrodymus ieškovo reikalavimui pagrįsti po ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė bylą veda per advokatę taigi, naudojasi kvalifikuota teisine pagalba, kuri ir privalo padėti ieškovei tinkamai įgyvendinti ieškovės procesines teises ir pareigas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB ,,Kesko S. L.“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir ieškovės prašymą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirąją skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovė nurodė objektyvias priežastis dėl ko prašo pratęsti terminą. Prašymas pateiktas su tikslu patikslintą ieškinį pateikti pašalinus visus teismo nutartyje nurodytus trūkumus. Ieškovė ėmėsi priemonių, kad įvykdytų teismo įpareigojimus, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Pašalinti teismo nustatytų trūkumų negalėjo dėl VĮ ,,Registrų centras“ veiklos. Teismas privalėjo įvertinti nustatyto termino trukmę, priežastis, dėl ko nespėjama atlikti tam tikrų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, laikė ieškinį nepaduotu nepašalinus ieškinio trūkumų ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB ,,Kesko S. L.“ apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, kurių reikalavo pirmosios instancijos teismas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ieškinio trūkumų šalinimo klausimo, t. y., ar ieškovė pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismas apeliantės papildomai pateiktų dokumentų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą ginčų, kylančių privatinės teisės srityje, išsprendimą, pažeistų ar ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Visi dalyvaujantys bylos procese asmenys, siekdami nepažeisti kitų bylos dalyvių teisių ir teisėtų interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis). Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. Pagal CPK normas, asmens teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta pasibaigus nustatytam terminui, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas termino pratęsimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek nustatyto termino trukmę bei priežasčių, dėl kurių nespėjama atlikti tam tikrų veiksmų per nustatytą terminą, svarbą, tiek tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą.Apeliantė atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo, neatsižvelgė į nuo apeliantės nepriklausančias aplinkybes, kurios sukliudė laiku pateikti pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo, t. y., kad VĮ ,,Registrų centras“ laiko nepateikė ieškovės prašomų dokumentų. Šis apeliantės argumentas nepagrįstas, kadangi teismas įvertino ieškovės nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo padarytai išvadai, kad įstatymas įpareigoja ieškovą teikti ieškinį, jau pagrįstą įrodymais, o nepradėti rinkti įrodymus ieškovo reikalavimui pagrįsti po ieškinio teismui pateikimo (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į nustatyto termino trukmę. Viena vertus, iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas termino ilgį įvertino ir kartu pabrėžė, kad ieškinio priėmimo klausimas svarstomas jau ilgiau kaip mėnesį, kas laikytina neprotingu terminu. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad teismas ieškovei nustatė 20 dienų terminą trūkumų pašalinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio ilgio terminas yra pakankamai ilgas, kad ieškovė pašalintų teismo nustatytus trūkumus, ieškovė prašydama pratęsti terminą nenurodė jai reikalingo termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovės nurodomos priežastys nesudaro pagrindo minėtą terminą dar pratęsti (CPK 77 straipsnis). Kaip minėta, kiekvieną proceso dalyvį elgtis sąžiningai įpareigoja Konstitucijos 28 straipsnio ir CPK 7 straipsnio nuostatos. Norint įgyvendinti koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, jog ji nagrinėjamu atveju veikė nesąžiningai. Apeliantės teigimu, ji atliko visus būtinus veiksmus, kad būtų įvykdyti visi teismo įpareigojimai. Su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi kaip minėta, ieškovė tik inicijavus procesą, pradėjo rinkti reikiamus įrodymus. Tokie apeliantės veiksmai pagrįstai įvertinti kaip proceso vilkinimas. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra svarbu kokia dalimi ieškovė pašalino trūkumus, kadangi, kaip ir teigiama atskirajame skunde, tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Pirmosios instancijos teismas dėl dalinio trūkumų pašalinimo pasisakė, kadangi ta pačia nutartimi sprendė ir dėl ieškinio laikymo nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinių terminų pratesimą, ieškinio priėmimą bei trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, pagrįstai sprendė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pratęsti termino ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat, kad ieškovė teismo nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinį grąžino ieškovei. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o 2018 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atmetus apeliantės skundą, ieškovei neužkertamas kelias, pašalinus pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, vėl kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas