Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381-149-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
1A-381-149-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Leonarda Gureviciene (pirm.), Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite, Algimantas Pivoriunas
Nuteistasis
D. B., D. B. Valstybinei
Nukentėjusysis
V. P.
Advokatai
Jonas Butkus
Nuorašas

Pranešeja Leonarda Gureviciene Baudžiamoji byla Nr. 1A – 381/2009

Teiseja Nijole Lisauskiene Procesinio sprendimo kategorija(S)

1.1.7.2.4.,1.1.8.1.1.,2.1.7.4.,2.1.15.3.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Leonardos Gurevicienes,

teiseju Virginijos Pakalnytei-Tamošiunaitei ir Algimanto Pivoriuno,sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistajam D. B.,gynejui advokatui Simui Bendoriui,nukentejusiajam V. P.,nukentejusiojo atstovui advokatui Jonui Butkui,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. B. ir nukentejusiojo V. P. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinius skundus del Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir nuteistas bauda 25 MGL, t.y. 3125 Lt (trys tukstanciai vienas šimtas dvidešimt penki litai).

Iš nuteistojo D. B. Valstybinei ligoniu kasai priteista 36210,70 Lt (trisdešimt šeši tustanciai du šimtai dešimt litu 70 ct), nukentejusiajam V. P. 1638 Lt (vienas tukstantis šeši šimtai trisdešimt aštuoni litai) turtinei ir 13000 Lt (trylika tukstanciu litu) neturtinei žalai atlyginti. Iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentejusiajam V. P. priteisti 783, 01 Lt (septyni šimtai aštuoniasdešimt trys litai 01 ct.) žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

D. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 31 d. apie 18.50 val. Švencioniu r. kelio Utena – Švencionys 64 kilometre, vairuodamas nuo Švencioniu m. Švencioneliu m. kryptimi D. B. priklausanti automobili „Mitsubishi Eclipse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau – KET), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 59 p. nustatyta draudima ir automobili vairavo neturedamas teises vairuoti transporto priemones, 53 p. reikalavimus – laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui, 172 p. reikalavimus – nepasirinko saugaus greicio atsižvelgdamas i matomuma, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, 171 p. reikalavimus – atsižvelgiant i greiti nesilaike saugaus atstumo su priekyje važiuojanciu automobiliu, del padarytu minetu pažeidimu nesuvalde automobilio ir atsitrenke i priekyje ta pacia kryptimi važiavusi V. P. vairuojama automobili „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo ivykio metu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. P. padarytas galvos sumušimas, pasireiškes muštine žaizda viršugalvyje, galvos smegenu sukretimas, dešinio sedynkaulio lužis bei inkstu sumušimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „Mitsubishi Eclipse“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui E. A., važiavusiam priekineje keleivio sedyneje, padarytas atviras ispaustinis skeveldrinis dešinio momenkaulio – kaktikaulio dešines puses kaulu lužis su kraujosruva virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje kaktineje srityje ir kietojo galvos smegenu dangalo pažeidimu, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendi pakeisti: 1) atsižvelgti i tai, kad del autoivykio yra abipuse jo ir nukentejusiojo V. P. kalte ir sumažinti jam paskirta bauda; 2) pripažinti nukentejusiojo E. A. dideli neatsarguma prisidejus prie žalos atsiradimo ir sumažinti iš jo Valstybinei ligoniu kasai priteistas gydymo išlaidas; 3) panaikinti nuosprendžio dali, kuria iš jo nukentejusiojo V. P. naudai priteista 1638 Lt turtinei ir 13000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistasis pripažista savo kalte del to, kad 2006 m. spalio 31 d. pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus – vairavo automobili neturedamas teises vairuoti transporto priemone ir nebuvo pakankamai atidus, del ko kilo eismo ivykis, taciau nesutinka su teismo išvada, kad kito autoivykyje dalyvavusio vairuotojo V. P. veiksmai neprieštaravo Keliu eismo taisykliu reikalavimams ir nebuvo kilusio autoivykio priežastimi.

Nuteistais skunde aprašo savo autoivykio kilimo mechanizmo versija ir daro išvada, kad jo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu, taip pat liudytojo E. K., nukentejusiojo V. P. duoti parodymai, eksperto teisiamojo posedžio metu duoti paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, jog V. P. kelyje manevravo – išvažiavo nuo kelkrašcio prieš jo vairuojama automobili.

Apeliantas taip pat pažymi, kad atliekanciam ekspertize ekspertui nebuvo užduotas klausimas del V. P. veiksmu priežastinio ryšio su autoivykio kilimu. Be to, liudytojas E. K. ir jis (apeliantas) parodymus teisme dave duoti po eksperto apklausos, taciau teismas netenkino gynybos prašymu skirti papildoma ekspertize, papildomai apklausti eksperta, todel ekspertas negalejo pasisakyti del visu bylai svarbiu aplinkybiu, taip pat ir del V. P. veiksmu prieš autoivyki. Taip pat nuteistasis atkreipia demesi i tai, kad nukentejusiojo V. P. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu duoti parodymai yra nenuoseklus ir prieštaringi.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai Valstybines ligoniu kasos 36210,70 Lt išlaidas E. A. bei V. P. gydymui priteise tik iš jo. Apeliantas neneigia savo kaltes, taciau tvirtina, kad nukentejusiajam E. A. žala atsirado del jo paties didelio neatsargumo, todel gydymo išlaidu dali Valstybinei ligoniu kasai turi atlyginti E. A., kadangi jis suvoke situacijos pavojinguma, ja ivertino, taciau vis tiek su juo važiavo, nors žinojo ar privalejo žinoti, kad tai yra pavojinga jo sveikatai.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagristai iš jo nukentejusiajam V. P. priteise likutine automobilio detaliu verte – 1638 Lt, nukentejusiajam nepageidaujant pasinaudoti jo automobilio likuciais. Apeliantas pažymi, kad nukentejusiajam turi buti atlyginama realiai patirta, dokumentais patvirtinta žala. Nukentejusysis V. P. gali laisvai naudotis ir disponuoti likusiomis automobilio detalemis, taciau jo pasirinkimas negali itakoti jam padarytos žalos dydžio ir kaltininko pareigu jo atžvilgiu.

Apelianto nuomone, teismas, atsižvelges i nukentejusiojo V. P. patirtus sužalojimus, butent dubens kaulo luži, nepagristai nukentejusiajam V. P. priteise tokio dydžio – 13000 Lt neturtines žalos atlyginima. Nuteistasis pažymi, kad byloje nera objektyviu duomenu, jog V. P. autoivykio metu butu patyres kaulu luži (po autoivykio teismo medicinos ekspertai dubens kaulu lužio V. P. nenustate, jis nustatytas praejus po ivykio keliems menesiams), todel nukentejusiojo busena del šios traumos negali buti siejama su jo veiksmais ir priteisiama tokio dydžio neturtine žala. Apelianto nuomone, nukentejusiojo V. P. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo apskritai turejo buti atmestas, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmu ir nukentejusiajam kilusiu neigiamu pasekmiu.

Šalies argumentai

Nukentejusiojo V. P. atstovas advokatas Jonas Butkus apeliaciniame skunde prašo pakeisti Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendi: iš D. B. ir D. B. nukentejusiajam V. P. solidariai priteisti 1638 Lt turtinei ir 13000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas negincija pirmosios instancijos teismo sprendimo del nukentejusiajam V. P. priteisto turtines ir neturtines žalos dydžio, taciau nesutinka su teismo išvada, kad D. B. nera solidariai atsakinga, kadangi byloje nesurinkta irodymu, jog galimybe valdyti didesnio pavojaus šaltini D. B. prarado del D. B. neteisetu veiksmu. Apeliantas pažymi, kad vienintelis irodymas, kuriuo teismas grindžia savo sprendima atmesti reikalavima D. B. atžvilgiu taikyti solidariaja atsakomybe, yra pacios D. B. parodymai, kuriuos paneigia kiti byloje surinkti irodymai.

Apelianto vertinimu, D. B. nurodyta aplinkybe, kad ivykio metu ju šeima turejo du ar tris automobilius, D. B. nesikreipimas i policija, kad jos sunus be jos žinios paeme jai nuosavybes teise priklausanti automobili, faktas, kad D. B. ir jo draugai – liudytojai E. K. ir E. K. ši automobili laike D. B. nuosavybe, irodo, kad D. B. automobili „Mitsubishi Eclipse“ buvo isigijusi D. B. reikmems ir leido jam šiuo automobiliu naudotis, ir užtraukia jai solidaria atsakomybe kartu su D. B..

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis D. B. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o nukentejusiojo V. P. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacini skunda atmesti. Nukentejusiojo V. P. atstovas advokatas Jonas Butkus prašo jo apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo D. B. apeliacini skunda atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo D. B. ir nukentejusiojo atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. ir nukentejusiojo V. P. atstovo advokato Jono Butkaus apeliaciniai skundai atmestini.

Del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu ir paskirtos bausmes

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. B. tvirtina, kad del 2006 m. spalio 31 d. Švencioniu rajone, kelio Utena – Švencionys 64 kilometre ivykusio autoivykio yra abipuse jo ir nukentejusiojo V. P. kalte bei pateikia motyvuota versija del autoivykio kilimo mechanizmo, t.y. apeliaciniame skunde nuteistasis del autoivykio iš dalies pripažista ir savo kalte. Tuo tarpu iš nuteistojo D. B. ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 136-137) ir bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme duotu parodymu, kurie beje visiškai sutampa su jo apeliaciniame skunde pateikta ivykio versija ir ja pagrindžianciais motyvais, matyti, kad del autoivykio savo kaltes jis nepripažino.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo metu D. B. tvirtino, kad pagrindine autoivykio priežastimi buvo nukentejusiojo V. P. Keliu eismo taisykliu pažeidimai: neisitikines savo veiksmu saugumu, V. P. be posukio signalo išvažiavo i kelio važiuojamaja dali prieš pat jo vairuojama automobili, taip užkirsdamas jam kelia. Del to jis, važiuodamas nesaugiu greiciu, automobilio sustabdyti negalejo, taip pat jam nepavyko išvengti susidurimo ir pasukus i kaire – dešine automobilio priekines dalies puse jis trenkesi i nukentejusiojo V. P. vairuojamo automobilio galines dalies kairiaja puse.

Pirmosios instancijos teisme nuteistojo D. B. parodymus iš dalies patvirtino liudytojas E. K., kuris nurode, kad jis kartu su D. B. važiavo pasivažineti jo vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Eclipse“. Priekyje iš tolo jis mate stovinti automobili, nes dege šio automobilio stabdžiu šviesos. Ju automobiliui artejant, šis automobilis pradejo judeti, atstumas tarp ju tuo metu buvo apie 100 m, ju automobilis važiavo didesniu nei 70 km/h greiciu. Be to, minetas liudytojas paaiškino, kad D. B. vairuojama automobili „Mitsubishi Eclipse“ „sumete“, taciau jis automobili išlygino ir prieš pat nukentejusiojo automobili pradejo lenkima, išvažiuodamas i kaire kelio puse, bet atsitrenke i lenkiama automobili. Butent šiais liudytojo E. K. teisiamojo posedžio metu duotais parodymais nuteistasis remiasi savo versijai del autoivykio kilimo mechanizmo pagristumui patvirtinti. Taciau iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, kad šis liudytojas del teisme nurodytu eismo ivykio aplinkybiu nera tikras. Tai patvirtina jo paaiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu eismo ivykio aplinkybes jis nurode teisingai, o dabar, praejus ilgam laiko tarpui, jas prisimena blogai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. nurode, kad prieš susidurima D. B. vairuojama automobili, kuris važiavo apie 110 km/h greiciu, „sumete“ ir jis dešines puses galiniu ratu užvažiavo ant kelkrašcio. D. B. automobili ištiesino, taciau jau buvo per velu – jis negalejo išvengti susidurimo su ta pacia kryptimi važiavusiu nukentejusiojo vairuojamu automobiliu (t 1., b. l. 107-108). Pažymetina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. K. duoti parodymai, iš kuriu matyti, kad D. B. del pasirinkto nesaugaus greicio negalejo suvaldyti vairuojamo automobilio, iš esmes sutampa su nukentejusiojo V. P. teisiamojo posedžio metu duotais paaiškinimais, kad pamates nuo miesto puses artejanti automobili su ijungtomis artimosiomis žibintu šviesomis jis lauke lenkimo, nes iš paskos važiaves automobilis judejo greiciau. Taciau lenkimo nesulauke, o pažiurejes i kaires puses galinio vaizdo veidrodeli automobilio ar jo šviesu nemate, todel pasižiurejo i automobilio salone esanti galinio vaizdo veidrodeli ir pamate, kad tas automobilis pasislinkes labiau i dešine puse, kuris nuvažiaves dar maždaug 50 m pradejo ji lenkti, bet atsitrenke i jo vairuojama automobili. Abejoti nukentejusiojo V. P. parodymu patikimu kolegija neturi jokio pagrindo. Nukentejusiojo teisiamojo posedžio metu duoti parodymai yra nuoseklus, papildantys jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 46-47,48-49), kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kitu byloje esanciu irodymu kontekste.

Kolegija konstatuoja, jog remtis liudytojo E. K. teisiamojo posedžio metu duotais parodymais nera pagrindo, kadangi jie ne tik prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu jo duotiems parodymams, bet ir paties liudytojo vertinami kaip nepatikimi. Todel darytina išvada, kad praejus ilgam laiko tarpui nuo autoivykio liudytojas E. K. sažiningai suklydo ir jo teisme duotais parodymais kolegija netiki. Kita vertus, liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus del autoivykio kilimo priežasties patvirtina ne tik mineti nukentejusiojo V. P. parodymai, bet ir 2007 m. liepos 18 d. specialisto išvada Nr. 11-1046 (07), kurioje konstatuota, kad buvusioje situacijoje automobilio „Mitsubishi Eclipse“ vairuotojo veiksmai techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti, kadangi jis laiku nesumažino važiavimo greicio, nesilaike saugaus atstumo ir del to atsitrenke i priekyje ta pacia eismo juosta leciau važiavusi automobili „VW Passat“ (t.1, b. l. 38-41). Teisiamajame posedyje specialistas Vitalij Matusevic patvirtino savo išvada bei paaiškino, kad po smugio abu automobiliai judejo pagal laikrodžio rodykle aplink vertikalia aši, todel automobilis „VW Passat“ prieš smugi nebuvo ka tik išvažiaves iš dešinio kelkrašcio. Be to, specialistas pažymejo, kad dešiniame kelkraštyje nera automobilio „VW Passat“ pedsaku, todel nera pagrindo teigti, kad jis važiavo kelkrašciu. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai netenkino gynybos prašymo skirti papildoma ekspertize bei papildomai apklausti eksperta. Kolegijos vertinimu, liudytojo E. K. teisme duoti nepatikimi parodymai bei nuteistojo paaiškinimai, kuriu iš esmes neaptvirtina jokie objektyvus irodymai, nera pagrindas abejoti eksperto išvados patikimumu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo daroma išvada, kad V. P. vairuojamas automobilis po autoivykio turejo buti pasisukes kelio atžvilgiu i kaire puse, ir tai patvirtina jo ir liudytojo E. K. teisme duotus parodymus, kad V. P. išvažiavo iš kelkrašcio prieš jo automobili, kolegijos vertinama kaip objektyviems bylos duomenims prieštaraujanti prielaida.

Apeliantas akcentuoja, kad jis lenke nukentejusiojo V. P. vairuojama automobili. Šia aplinkybe patvirtina liudytojas E. K. bei nukentejusysis V. P.. Taciau lenkimo manevro konstatavimas bei apelianto akcentuojama automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ ir „VW Passat“ padetis po susidurimo, nepaneigia 2006 m. spalio 31 d. keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole, jo priede – plane, 2007 m. kovo 19 d. daiktu apžiuros protokole užfiksuotu duomenu apie automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ ir „VW Passat“ išoriniu sugadinimu pobudi ir masta (t. 1, b. l. 3-4, 5, 26-31), t. y. objektyviu duomenu pagrindu eismo ivykio tyrima atlikusio Eismo ivykio tyrimo skyriaus vyriausiojo eksperto Vitalij Matusevic išvados, kad butent „Mitsubishi Eclipse“ vairuotojo veiksmai – laiku nesumažintas važiavimo greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga eismo ivykiui kilti. Specialisto išvada visiškai patvirtina taip pat liudytojo E. K. parodymus, kuriuos, kaip mineta, iš dalies patvirtina nukentejusiojo V. P. parodymai, kad D. B. vairuojamas automobilis prieš susidurima buvo prarades stabiluma. D. B. automobili pavyko suvaldyti, taciau nepavyko išvengti susidurimo su prieš ji ta pacia eismo juosta važiavusiu automobiliu „VW Passat“.

Ištyrusi bylos medžiagos duomenis, skundžiama nuosprendi bei nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentus kolegija daro išvada, kad 2006 m. spalio 31 d. apie 18.50 val. Švencioniu rajone, kelio Utena – Švencionys 64 kilometre ivykusio autoivykio butinaja priežastimi buvo D. B. padaryti Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 172 p. numatyto reikalavimo pasirinkti saugu greiti atsižvelgiant i meteorologines salygas, kad bet kuriuo metu galetu sustabdyti transporto priemone, bei 171 p. numatyto reikalavimo atsižvelgus i greiti laikytis saugaus atstumo su priekyje ta pacia kryptimi važiuojanciu automobiliu, pažeidimai buvo butina padariniu – „VW Passat“ vairuotojui V. P. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir automobilio „Mitsubishi Elicpse“ keleiviui E. A. padaryto sunkus sveikatos sutrikdymo kilimo salyga. Kolegija konstatuoja, kad byloje nera objektyviu duomenu, jog nukentejusysis V. P. eismo ivykio metu butu pažeides Keliu eismo taisykles, todel apelianto argumentai del abipuses kaltes atmestini kaip nepagristi.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad 2006 m. spalio 31 d. eismo ivykio metu buvo tamsu, kelio danga šlapia, todel vairavimo igudžiu ir patirties neturintis D. B., važiuodamas nesaugiu greiciu, nesilaikydamas saugaus atstumo su priekyje ta pacia kryptimi važiavusiu automobiliu, nesugebejo suvaldyti vairuojamo automobilio ir del to ivyko susidurimas, kurio metu buvo nesunkiai ir sunkiai sutrikdyta dvieju žmoniu – V. P. ir E. A. sveikata. D. B. padaryti Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 53 p. numatyto reikalavimo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu ir nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui ir 59 p. numatyto draudimo automobili vairuoti neturint teises vairuoti transporto priemone pažeidimai nebuvo butinaja padariniu – 2006 m. spalio 31 d. apie 18.50 val. Švencioniu rajone, kelio Utena – Švencionys 64 kilometre ivykusio autoivykio priežastimi, taciau ju nurodymas D. B. nusikalstamos veikos aprašyme parodo, kuo pasireiške jo neatsargi nusikalstama veika.

Ivertinusi išdestytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad D. B. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. padare del nusikalstamo pasitikejimo (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d.), kadangi vairavo automobili neturedamas teises vairuoti transporto priemone, taciau lengvabudiškai tikejo, kad jo turimi vairavimo igudžiai, nors teisiamojo posedžio metu jis prisipažino eismo ivykio metu Keliu eismo taisykliu nežinojes, tik mokejes vairuoti, nesukels pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui.

Skirdamas D. B. bausme pirmosios instancijos teismas ivertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir XI skyriaus, reglamentuojancio nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumus, nuostatas ir paskyre nuteistajam savo rušimi ir dydžiu jo asmenybes ir veikos pavojinguma atitinkancia bausme – bauda, kuri paskirta laikantis Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2 d. 5 p. nuostatu reikalavimu. Kolegijos vertinimu, paskirtoji bausme nera aiškiai per griežta, todel nera pagrindo ja mažinti.

Del civiliniu ieškiniu

Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neivertino didelio nuketejusiojo E. A. neatsargumo, todel iš jo Valstybinei ligoniu kasai priteistos V. P. ir E. A. gydymo išlaidos – 36210,70 Lt, turi buti sumažintos atsižvelgus i E. A. dideli neatsarguma del autoivykio pasekmiu.

Vertindama, ar nukentejusiojo veiksmai galejo nulemti žalos atsiradima ar sudaryti salygas jai atsirasti, kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 1 d., kuris nustato, kad atlygintinos žalos dydis gali buti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žala gali buti atmestas atsižvelgus i nukentejusiojo kalte del didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasciausiu, kiekvienam asmeniui suvokiamu atsargumo taisykliu ignoravimas, kai nukentejusiojo veiksmai leme žalos atsiradima ar sudare salygas jai atsirasti. Pažymetina, kad nukentejusiojo didelis neatsargumas tokiu atveju turi tureti itakos eismo ivykio padarytu sužalojimu sunkumui. Ivertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus del nukentejusiojo E. A. veiksmu, kolegija daro išvada, kad Švencioniu rajone, kelio Utena – Švencionys 64 kilometre ivykusio autoivykio metu automobilio „Mitsubishi Eclipse“ keleiviui E. A. padarytam sveikatos sutrikdymo sunkumui nuteistojo nurodytos aplinkybes, kad nukentejusysis, žinodamas, jog jis yra nepilnametis ir neturi vairuotojo pažymejimo ir sedo i D. B. vairuojama automobili, itakos neturejo. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad D. B. ir E. A. buvo draugai, kartu leisdavo laisvalaiki. Apklausiamas teisiamajame posedyje nukentejusysis E. A. paaiškino, kad ivykio diena pas ji atvažiavo D. B. ir pasiule važiuoti pasivažineti. Kartu su juo buvo E. K. ir E. K., kurie teisiamajame posedyje taip pat patvirtino, kad važiavo pasivažineti nauju automobiliu. Visi D. B. keleiviai žinojo, kad jis yra nepilnametis, taciau pasitikedami juo drasiai sedo i automobili. Akivaizdu, kad šis nuteistojo pasiulymas visiems jo keleiviams buvo priimtinas, o tai, kad E. A. sedejo šalia vairuotojo, susidariusioje situacijoje vertinamas kaip sunkias pasekmes nulemes atsitiktinumas. .

Atsižvelgdama i tai, kolegija atmeta nuteistojo D. B. prašyma sumažinti iš jo Valstybinei ligoniu kasai priteistas V. P. ir E. A. gydymo išlaidas – 36210,70 Lt.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai iš jo nukentejusiajam V. P. priteise likutine automobilio verte – 1638 Lt. Išvadoje apie transporto priemones likutine verte užfiksuota, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likusiu daliu (liekanu) verte yra 1638 Lt (3 t., b. l. 14). Pagal galiojancia teismu praktika didesniu sugadinimu atveju, kai transporto priemone atkurti netikslinga, ji sunaikinama, o nuostoliu dydis nustatomas pagal transporto priemones vardine rinkos verte prieš apgadinima ir likutine verte po avarijos. Jeigu savininkas pasinaudojo ar ketina pasinaudoti automobilio likuciais, pavyzdžiui, realizuoti likusias dalis, tai ju verte iskaitytina i transporto priemones rinkos verte prieš apgadinima, ir taip nustatoma padaryta žala. Taciau tuo atveju, jeigu savininkas nesiekia pasinaudoti automobilio likuciais, tai transporto priemones vardine rinkos verte iki avarijos laikytina padarytais nuostoliais. Todel pirmosios instancijos teismas, nukentejusiajam V. P. nepageidavus pasinaudoti automobilio „VW Passat“ likuciais, pagristai likutine automobilio verte – 1638 Lt priteise iš nuteistojo D. B..

Nuteistasis taip pat nesutinka su nukentejusiajam V. P. priteistos neturtines žalos dydžiu, tvirtindamas, kad byloje nera objektyviu duomenu, jog V. P. autoivykio metu butu patyres kaulu luži, todel jo busena del kaulo lužio negali buti siejama su jo (apelianto) veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos 109 str. asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ir neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytus neturtines žalos dydžio vertinimo motyvus, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas, vertindamas D. B. nusikalstamais veiksmais nukentejusiajam V. P. padaryta neturtine žala, vadovavosi baudžiamojo proceso ir civilines teises normomis, reglamentuojanciomis neturtines žalos turini, ir jos dydžio nustatymo kriterijais.

Nustatydamas neturtines žalos dydi pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, kad nukentejusysis V. P. del padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyre fizini skausma, dvasinius sukretimus ir išgyvenimus, kuri laika buvo apribota jo galimybe dirbti, gyventi visaverti gyvenima, ivertino nukentejusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo masta ir pasekmes jo tolesnio gyvenimo kokybei, nusikalstamais veiksmais padarytos turtines žalos dydi, taip pat atsižvelge i nuteistojo kaltes forma, jo jauna amžiu, sveikata, ir galimybe dirbti ir atlyginti padaryta žala bei teisingumo, protingumo bei sažiningumo kriterijus, ir nukentejusiojo V. P. prašoma atlyginti neturtine žala – 49136,80 Lt pagristai sumažino iki 13 000 Lt. Pažymetina, kad sumažindamas nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, pirmosios instancijos teismas, taip pat atsižvelge i tai, kad del V. P. laiku nenustatyto lužio ir užsitesusio gydymo patirtas fizinis skausmas, išgyvenimai ir nepatogumai nera priežastiniame ryšyje su D. B. nusikalstama veika. Todel dar karta atsižvelgti i nukentejusiojo skunde nurodyta aplinkybe, kad nukentejusiojo busena del kaulo lužio nera susijusi su jo veiksmais, kuria ivertino pirmosios instancijos teismas, nera pagrindo. Kita vertus, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ivertino šia aplinkybe ir kitus CK 6.250 str. nustatytus neturtines žalos ivertinimo kriterijus ir priteise nukentejusiajam V. P. per dideli neturtines žalos atlyginima. Todel nuteistojo prašymas sumažinti nukentejusiajam V. P. priteistos neturtines žalos dydi atmetamas kaip nepagristas.

Tuo tarpu nukentejusiojo V. P. atstovas advokatas Jonas Butkus pirmosios instancijos teismo sprendimo del nukentejusiajam V. P. priteisto turtines ir neturtines žalos dydžio negincija, taciau tvirtina, kad 1638 Lt turtine ir 13000 Lt neturtine žala nukentejusiajam turejo buti solidariai priteista iš D. B. ir jo motinos D. B., kuri yra didesnio pavojaus šaltinio – automobilio „Mitsubishi Eclipse“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininke.

Kolegijos vertinimu, šis nukentejusiojo atstovo prašymas yra nepagristas. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 3 d. nustato, kad tuo atveju, jeigu del didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kalte, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini užvaldes asmuo atsako solidariai. Pažymetina, kad neteiseto užvaldymo atveju esmine reikšme turi didesnio pavojaus šaltinio valdytojo valia ir neteisetas treciojo asmens veikimas. Nuteistojo D. B. motina D. B. visos bylos nagrinejimo metu kategoriškai tvirtino, kad automobili jos sunus paeme be jos žinos. Bylos tyrimo eigoje šie liudytojos D. B. paaiškinimai nera paneigti. Tuo tarpu nukentejusiojo V. P. atstovas apeliaciniame skunde pateikia tik objektyviais irodymais nepagristus samprotavimus, todel jie negali buti pagrindu kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendima, kad D. B. nera solidariai atsakinga už jai nuosavybes teise priklausanciu automobiliu „Mitsubishi Eclipse“ padaryta žala.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., ivertino visas išdestytas aplinkybes, ir daro išvada, kad Švencioniu rajono apylinkes teismo 2009 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniuose skunduose išdestytu motyvu nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nuteistojo D. B. ir nukentejusiojo V. P. atstovo advokato Jono Butkaus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininke (nuorašas) Leonarda GurevicieneTeisejai (parašai) Virginija Pakalnyte-TamošiunaiteAlgimantas PivoriunasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininke Leonarda Gureviciene