- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-586/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Ieškovas
- L. N.
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-578-560/2010 dėl Antstolių garbės teismo sprendimo pakeitimo pagal ieškovės L. N. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti Antstolių garbės teismo 2009-10-07 sprendimą drausmės byloje Nr. 64-09, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – teisės atlikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas atėmimas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą. Nurodė, kad atsakovas neįvertino visų reikšmingų drausmės bylai aplinkybių, todėl už Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2, 65, 67², 67³ punktuose, Antstolių profesinės etikos 13 punkte numatytus pažeidimus ieškovei paskyrė neproporcingą ir neteisingą drausminę nuobaudą.
Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė L. N. ir atsakovas Lietuvos antstolių rūmai pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, kuria šalys susitarė, jog atsakovas sutinka pakeisti skundžiamą Antstolių garbės teismo 2009-10-07 sprendimą, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda – atimta teisė atlikti Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytas funkcijas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant naują drausminę nuobaudą – papeikimą, o ieškovė sutinka, kad iki 2010-12-01 būtų atliktas antstolės L. N. depozitinės sąskaitos apyvartų apskaitos patikrinimas bei atlyginti teismo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino šią taikos sutartį, grąžino ieškovei 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį, kadangi ji nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, o šalims yra žinomos tokio procesinio veiksmo atlikimo teisinės pasekmės (CPK 42 str. 2 d., 294 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau Teisingumo ministerija) atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
1. Teismas neinformavo jo, kaip trečiojo asmens, apie teismo posėdį, neprašė pateikti nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo ir sąlygų, o patvirtindamas sutartį nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, todėl nutartis naikintina dėl absoliutus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.). Be to, teismas neišsiaiškino, ar taikos sutartimi nėra pažeidžiamos jo teisės.
2. Teismas taikos sutartį patvirtino neteisėtai, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 str. 2 d.). Lietuvos antstolių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas ir Lietuvos antstolių rūmų įstatai, veikiantis tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Iš Antstolių įstatymo 46 straipsnio 1 dalies, 49 straipsnio 1 dalies, Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 3, 14 punktų darytina išvada, jog kolegialius sprendimus, susijusius su drausminės nuobaudos antstoliui skyrimu arba atsisakymu ją skirti, gali priimti tik Antstolių garbės teismas, Lietuvos antstolių rūmams tokia teisė nėra suteikta. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Antstolių garbės teismas sutiko ieškovei pakeisti paskirtą drausminę nuobaudą. Dėl to Lietuvos antstolių rūmai, sutikdami pakeisti Antstolių garbės teismo sprendimą, viršijo teisės aktuose įtvirtintas savo kompetencijos ribas.
Atsiliepimas
Ieškovė L. N. atsiliepimu prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad CPK nesuteikia teisės tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, teisės ginčyti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, nes tik šalys turi išimtinę teisę disponuoti ginčo dalyku, spręsti dėl bylos eigos ir pabaigos (CPK 41 str. 1 d., 42 str. 2 d.). Be to, trečiasis asmuo atsakovo pusėje, ginčydamas jos ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, iš esmės veikia prieš atsakovo interesus, todėl pažeidžia CPK 47 straipsnio 4 dalį. Dėl to skundas turi būti atmestas, o apeliacinis procesas nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.). Lietuvos antstolių rūmai buvo tinkamas atsakovas byloje, kuris turėjo teisę sudaryti taikos sutartį bei nutraukti teisminį bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama nutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Antstolių garbės teismas nėra juridinis asmuo, turintis civilinį veiksnumą, jo teises įgyvendina ir pareigas vykdo Lietuvos antstolių rūmai. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, nepranešdamas jam apie posėdį, neinformuodamas apie taikos sutarties sąlygas, pažeidė viešąjį interesą, nes apie planuojamą sudaryti taikos sutartį trečiasis asmuo buvo informuotas 2010-10-13 teismo posėdyje, kuriame buvo svarstyta, ar taikos sutartis nepažeis apelianto teisių, apeliantas informuotas apie būsimos taikos sutarties sąlygas, kad taikos sutartis bus tvirtinama rašytinio proceso tvarka.
Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai Antstolių garbės teismas (taip nurodyta atsiliepime) atsiliepimu prašo atskirąjį skundą išspręsti ir ginčą išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad taikos sutarties pasirašymo faktas ir sąlygos buvo suderintos su Antstolių garbės teismo pirmininke A. Adomaitiene.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimų į skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad yra pagrįsti apelianto trečiojo asmens Teisingumo ministerijos skundo argumentai, jog skundžiama teismo nutartis naikintina esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Teisingumo ministerija buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu teismui patenkinus ieškovės prašymą ir tuo pagrindu, kad antstolis yra skiriamas Teisingumo ministro, taip pat dėl to, jog Teisingumo ministro sprendimo pagrindu jai buvo iškelta drausmės byla, taigi nagrinėjamoje byloje šis asmuo turi suinteresuotumą (b. l. 66). Teismas 2010-10-13 nutartimi paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2011-02-14 14 val. ir ieškovės bei trečiojo asmens Teisingumo ministerijos atstovai pasirašė teismo posėdžio protokole, kad jiems apie tai yra žinoma apie 2011-02-14 14 val. vyksiantį teismo posėdį (b. l. 89, 90). Prašymą patvirtinti minimą taikos sutartį bei nutraukti civilinę bylą ieškovė ir atsakovas teismui pateikė 2010-10-25, o skundžiama teismo 2010-10-26 nutartimi šalių pateikta taikos sutartis buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta.
Kaip nustatyta aukščiau, trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas teismui konstatavus jo procesinį suinteresuotumą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dalyvavo šalims sudarant taikos sutartį, ar kad jam būtų pranešta apie teisme gautą šalių prašymą patvirtinti tokią sutartį, o taip pat apie teismo nutartimi paskirto posėdžio datos pakeitimą, bei šiuo klausimu paskirto posėdžio vietą ir laiką.
Kaip yra žinoma, CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančio byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu teismas patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą ir nutartis naikintina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006). Taip pat nurodytoje nutartyje yra išaiškinta, jog trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį gali turėti įtakos tų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl yra būtina išklausyti ir įvertinti trečiųjų asmenų nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo.
Taigi pirmosios instancijos teismas klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išsprendė pažeisdamas civilinio proceso normas bei trečiojo asmens teises, tai yra neinformavęs trečiojo asmens apie teismui pateiktą šalių pasirašytą taikos sutartį, nepranešęs jam apie paskirto teismo posėdžio laiko bei proceso formos pakeitimą, nesuteikęs šiam asmeniui galimybės būti išklausytam (CPK 47 str. 1 d., 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.). Šia aplinkybe yra grindžiamas atskirasis skundas, todėl darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte (CPK 338 str.). Ieškovės L. N. atsiliepime į atskirąjį skundą patekti motyvai, jog neteisus apeliantas, teigdamas, kad teismas, nepranešęs jam apie posėdį, neinformavęs apie taikos sutarties sąlygas, pažeidė viešąjį interesą, nes apie planuojamą sudaryti taikos sutartį trečiasis asmuo buvo informuotas 2010-10-13 teismo posėdyje, kuriame buvo svarstyta, ar taikos sutartis nepažeis apelianto teisių, - neduoda pagrindo priešingai išvadai. Be to, bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad apeliantas buvo informuotas apie būsimos taikos sutarties sąlygas, apie tai, kad taikos sutartis bus tvirtinama rašytinio proceso tvarka (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, jog ieškovės atstovė advokato padėjėja E. Ščiogoleva paaiškino, kad šalims susitarus, bus prašoma teismo šį klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka, neleidžia spręsti, kad trečiasis asmuo buvo informuotas, kaip minėta, apie taikos sutarties sąlygas, teismo posėdžio datos bei proceso formos pakeitimą (b. l. 89) (CPK 185 str.).
Kaip minėta, ieškovė L. N. atsiliepimu prašydama teismo nutartį palikti nepakeistą ir teigdama, jog trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nurodo, kad tik šalys gali susitarti dėl taikos sutarties sąlygų, kad apeliantas nenurodė jokios imperatyvios įstatymo normos, viešojo intereso pažeidimo, be to, kad pareiga užtikrinti viešąjį interesą tenka teismui, kad CPK 47 straipsnio normos trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, nesuteikia teisės ginčyti tarp šalių sudarytą taikos sutartį, šis asmuo procese negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus, kaip tai daro apeliantas, etc. Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovės teiginius, nes anksčiau šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės, kaip minėta, suponuoja išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių pasirašytos taikos sutarties patvirtinimo, padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų teismo nutarties, kuria patvirtinta ši sutartis, negaliojimą ir būtent tuo pagrindu minima nutartis yra naikinama (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Tuo tarpu taikos sutarties patvirtinimo klausimai spręstini pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant šalių pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 1 d. 5 p.).
Kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas, atkreipia dėmesį į tai, jog iš naujo nagrinėjant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir sprendžiant ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, turi būti įvertinta aplinkybė, kad antstolių veikla yra reglamentuojama viešosios teisės normomis, svarstytina, ar Lietuvos antstolių rūmai yra kompetentinga institucija, galinti priimti sprendimą, kuriuo būtų pakeistas Antstolių garbės teismo sprendimas.
Dėl to, kas pirmiau paminėta, skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.