Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-613-829/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
e2YT-613-829/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-613-829/2022Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01223-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant pareiškėjo J. K. atstovui advokatui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant D. Š. ir V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini), mirusios sutuoktinės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą; 2) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Pareiškime nurodyta, jog pareiškėjo tėvo A. K. tėvai buvo E. K. ir J. K., kurie (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jie turėjo tik vieną sūnų – pareiškėjo tėvą A. K. 1989 m. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 281p pareiškėjo seneliai E. K. ir J. K. įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė E. K. Po jos mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notarą niekas nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. K. Po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti į notarą niekas nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. K. Paminėtina, kad A. K. turi dar dvi dukras – D. Š. ir V. M.. A. K. palikimą priėmė pareiškėjas. Konsultacijos pas notarą metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jo tėvas A. K. niekada nesikreipė į notarą dėl savo tėvų E. K. ir J. K. palikimo, todėl pareiškėjas negali paveldėti minėto nekilnojamojo turto – dalies sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis J. K. iki ir po sutuoktinės E. K. mirties gyveno jam ir jo sutuoktinei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), šia gyvenamojo namo dalimi, taip pat kitais ūkiniais pastatais, naudojosi, juos valdė ir prižiūrėjo kaip savo turtą, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, jo senelis J. K. mirusios sutuoktinės E. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po pareiškėjo senelio J. K. mirties, jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi bei kitais ūkiniais pastatais pradėjo naudotis pareiškėjo tėvas A. K., jis šį nekilnojamąjį turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo turtą, todėl pareiškėjo įsitikinimu, jo tėvas A. K. savo mirusio tėvo J. K. palikimą priėmė faktiniu valdymu. Aplinkybę, kad niekas nėra kreipęsis dėl mirusios E. K. ir mirusio J. K. palikimo priėmimo patvirtina Testamentų registro išrašai. Prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – nustačius, kad pareiškėjo senelis J. K. priėmė sutuoktinės E. K. palikimą faktiniu valdymu, o pareiškėjo tėvas A. K. priėmė savo tėvo J. K. (pareiškėjo senelio) palikimą faktiniu valdymu, pareiškėjas galės paveldėti dalį sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu priklauso jo seneliams E. ir J. K.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po J. K. mirties jo sūnūs A. K. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo, tačiau nespėjo jų susitvarkyti, kadangi jis pats susirgo. Po savo motinos E. K. ir tėvo J. K. mirties A. K. visada gyveno tėvų namuose, jais rūpinosi. Po to numirė A. K. ir liko nesutvarkyti dokumentai dėl turto paveldėjimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotieji asmenys D. Š. ir V. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, liudytojos paaiškinimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo tėvo A. K. tėvai buvo E. K. ir J. K. (pareiškėjo seneliai), kurie turėjo tik vieną sūnų – pareiškėjo tėvą A. K.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė E. K., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. K., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. K. Palikėjai testamento sudarę nebuvo. Po palikėjų mirties atsirado palikimas, kurį sudaro ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis J. K. po savo sutuoktinės E. K. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, bet atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. iki ir po sutuoktinės E. K. mirties gyveno jam ir jo sutuoktinei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), šia gyvenamojo namo dalimi, taip pat rūpinosi kitais ūkiniais pastatais, naudojosi, juos valdė ir prižiūrėjo kaip savo turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelis J. K. Pareiškėjo tėvas A. K. po savo tėvo J. K. mirties per įstatymo nustatytą terminą palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, bet atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. A. K. po savo tėvo J. K. mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose kaip šeima gyveno kartu iki savo tėvų mirties bei pradėjo tvarkyti, prižiūrėti, rūpintis, puoselėti ir naudotis visu turtu kaip savu. Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikėjų palikimo priėmimo, tačiau konsultacijos metu buvo paaiškinta, kad jo tėvas A. K. niekada nesikreipė į notarą dėl savo tėvų E. K. ir J. K. palikimo, todėl pareiškėjas negali paveldėti minėto nekilnojamojo turto, dėl to jis turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pareiškėjui šie faktai yra juridiškai reikšmingi, kadangi nuo jų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Viešajame registre nėra registruotų pareiškimų dėl palikimo, atsiradusio po palikėjų mirties, priėmimo ar atsisakymo faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti. Mirusiųjų E. K. ir J. K. asmeninių daiktų, buities ir namų apyvokos reikmenų, palikto nekilnojamojo turto valdymas bei rūpinimasis juo, turto naudojimas savo nuožiūra bei savo interesams tenkinti suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo senelis J. K. po savo sutuoktinės E. K. mirties ir pareiškėjo tėvas A. K. po savo tėvo J. K. mirties, aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjo senelis J. K. po savo sutuoktinės E. K. mirties ir pareiškėjo tėvas A. K. po savo tėvo J. K. mirties, pradėjo naudotis visu paliktu turtu kaip savu.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo J. K. pareiškimą, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo senelis J. K. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po sutuoktinės E. K. mirties ir pareiškėjo tėvas A. K. aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po jo tėvo J. K. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, kita tvarka pareiškėjas ir negali įgyvendinti savo teisės paveldėti, konstatuoja, kad J. K. po sutuoktinės E. K. mirties ir A. K. po savo tėvo J. K. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), savo interesais priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po sutuoktinės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), savo interesais priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti palikimą, kuris atsirado po tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Faktai nustatyti dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė