- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e1-1605-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18214-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą - dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas du kartus, paskutinį kartą 2011 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį – 70 MGL ( 9100 Lt) dydžio bauda; paskirta bauda sumokėta 2014 m. kovo 14 d., teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. gegužės 11 d., apie 19.50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sutuoktine S. L. metu, pargriovė pastarąją ant žemės bei sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau, kaip 5 smūgius į galvą - viršugalvio, kaktos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiąja pripažintai S. L. sukėlė fizinį skausmą.
Taip R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
R. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2020 m. gegužės 11 d. buvo jo mamos metinės t. y. 15 metų kaip mirusi. Ta proga jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus - viskį. Išgėrė porą butelių, dėl ko jis buvo labai apsvaigęs. Grįžęs namo dar išgėrė degtinės, kiek tiksliai pasakyti negali. Jo žmona S. L. pradėjo jam priekaištauti, kad jis neblaivus, pradėjo prie jo kabinėtis, įžeidinėti, vadinti girtuokliu ir kitaip provokuoti. Kadangi jis buvo neblaivus, nesusivaldė, pargriovė savo žmoną ant grindų bei ranka kelis kartus sudavė į galvą. Kiek kartų sudavė ir į kur pataikė, tiksliai pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, buvo neblaivus. Jam atrodė, kad sudavė nestipriai, bet supranta, kad fizinį skausmą sukelti galėjo. Po to jo žmona atsikėlė bei pareiškė, kad iškvies policiją. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, jį sulaikė ir išvežė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė tik todėl, kad buvo neblaivus ir nesusivaldė. Grįžęs ketina žmonos atsiprašyti. Esant galimybei sutinka užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 32);
- nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 19.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras R. L., būdamas namuose supyko dėl to, kad ji pasiūlė jam nueiti nusiprausti, bet vyras nesutiko ir pradėjo konfliktuoti. Nuėjęs į vaikų kambarį susirado rankų dezinfekcinį skystį ir ją juo apipylė. Metė dezinfekcinį skystį, pargriovė ją ant grindų ir pradėjo rankomis mušti į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Išgirdo kažką skambinant į duris, tai buvo kaimynė N. Č., kuri išgirdusi jos pagalbos klyksmą, atėjo pasižiūrėti. Kaimynė apramino jos vyrą ir tada ji paskambino policijai (b.l. 9);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 11 d., 19.52 val., bendrajam pagalbos centrui S. L. pranešė apie tai, kad ją muša neblaivus vyras R. L. (b.l. 6-7);
- 2020 m. gegužės 11 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo S. L. pranešė, kad 2020 m. gegužės 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. 50 min. R. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus (nustatytas 2,24 prom. girtumas), konflikto metu pargriovęs ją ant žemės, pradėjo rankomis mušti į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. (b.l. 8-11);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad R. L. 2020 m. gegužės 11 d., 21.05 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas (b.l. 37)
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. L., būdamas neblaivus, bute, žodinio konflikto metu, pargriovė savo žmoną S. L. ant žemės bei sudavė jai tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą - viršugalvio, kaktos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai S. L. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu R. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 47-48).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. L. – anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę (b.l. 41-42), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 45-46), vykdo individualią veiklą (b.l. 43), duomenų apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Respublikiniame Priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu R. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 11 d., 21.05 val. iki 2020 m. gegužės 12 d., 16.43 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 64, 76).
Kaltinamajam R. L. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b.l. 22).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. L. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. L. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. gegužės 11 d., 21.05 val. iki 2020 m. gegužės 12 d., 16.43 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.