Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-395-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2S-395-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
K. I., E.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2S-395-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3, 116.5.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. baland˛io 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro

kolegijos pirmininke ir pranešeja Romualda Janoviciene,kolegijos teisejai Algirdas Auruškevicius ir Neringa Švediene,

kolegijos posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo K. I. atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nutarties, kuria pareiškimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo netenkintas, civilineje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu draudiku biuro ieškini atsakovams K. I. , E. T. del nuostoliu atlyginimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi civiline byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras kreipesi i teisma su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovu E. T. ir K. I. 991,94 Lt nuostoliu regreso tvarka, 5 procentus metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 11 d. prieme sprendima u˛ akiu, kuriuo ieškini tenkino. Teismas, nustates, kad atsakovui E. T. teismo procesiniai dokumentai buvo siunciami ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir iteikti šeimos nariui, atsakovui K. I. procesiniai dokumentai iteikti per darboviete UAB „Argonitas“, jis atsiliepimo nustatytu terminu nepateike, prie˛asciu nenurode, sprende, kad priimtinas sprendimas u˛ akiu.

Atsakovas K. I. padave teismui pareiškima del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, kuriuo praše panaikinti 2008 m. lapkricio 11 d. sprendima u˛ akiu ir atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes. Nurode, kad nei apie civiline byla, nei apie priimta sprendima u˛ akiu atsakovas informuotas nebuvo. Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju nelaikomi ir tiesiogiai u˛ ˛ala neatsako automobilio savininkai, kurie teisetai perdave transporto priemone naudotis automobilio naudotojui, kuris sukele ˛ala. Kadangi atsakovas K. I. perdave automobili (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. nuo 2005-07-23, tai jam neturetu buti taikoma nei solidari, nei asmenine atsakomybe.

Ieškovas su pareiškimu del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo nesutiko, praše ji atmesti. Nurode, kad atsakovui K. I. buvo tinkamai iteikti procesiniai dokumentai, t.y. per darboviete. Gyvenamaja vieta adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas deklaravo tik 2008-10-16, t.y. po ieškinio teismui padavimo. Pagal VI „Regitra“ duomenis, 2005-09-04 ivykusio eismo ivykio metu (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo iregistruota K. I. vardu, t.y. jis buvo oficialus transporto priemones savininkas. Abu atsakovai yra solidariai atsakingi.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2009 m. rugpjucio 25 d. nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas konstatavo, kad procesinio pa˛eidimo del teismo dokumentu tinkamo iteikimo padaryta nebuvo, nes atsakovui K. I. teismo procesiniai dokumentai iteikti 2008-10-20 tinkamai remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 d. per darboviete, prieš tai procesiniai dokumentai buvo siunciami paskutines ˛inomos jo gyvenamosios vietos adresu, taciau neiteikti, o naujoji jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota tik po procesiniu dokumentu išsiuntimo i darboviete.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurode, kad atsakovo argumentai, kad eismo ivykio metu, t.y. 2005-09-04, transporto priemone (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo perduota naudotis E. T. , remiantis 2005-07-23 perdavimo-priemimo aktu, nepaneigia atsakovo K. I. atsakomybes. Iš bylos duomenu nustatyta, kad minetas automobilis eismo ivykio metu nuosavybes teise priklause atsakovui K. I. . Automobilio pardavimo faktas byloje neirodytas. Teismas konstatavo, kad sprendimas u˛ akiu priimtas remiantis teises aktais ir esama teismu praktika, nauju irodymu ir aplinkybiu, galinciu tureti itakos priimto sprendimo u˛ akiu teisetumui ir pagristumui atsakovas nepateikia, todel pareiškimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo netenkintinas, atsakovui nepateikus irodymu, patvirtinanciu sprendimo neteisinguma ir asmens teisiu pa˛eidima.

Atsakovas K. I. atskiruoju skundu prašo skund˛iama 2009-08-25 teismo nutarti, kuria buvo atmestas pareiškimas del teismo sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, ir priimti nauja nutarti – panaikinti 2008-11-11 teismo sprendima u˛ akiu ir atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo iteikti tinkamai. Ieškovo pateiktas teismui ieškinys yra su esminiu trukumu, nes jame buvo nurodytas tariamas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuriame jis faktiškai nebegyveno jau nuo 2000 m. Ieškovas pateikdamas ieškini nenurode jokiu objektyviu irodymu, kad faktine atsakovo gyvenamoji vieta yra Vaitkaus g. 13-130, Vilniuje, atsakovas jau nuo 2001 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas, išsiuntes šiuo adresu atsakovui pranešima del atsiliepimo pateikimo, ir gaves pašto tarnybos pranešima, kad šiuo adresu atsakovas negyvena, turejo nurodyti ieškovui, kad ieškinys yra su trukumais, taciau teismas nepagristai emesi aktyvios veiklos u˛klausdamas SODRA apie atsakovo darboviete, tuo pa˛eisdamas rungtyniškumo, taip pat teismo nešališkumo principus. Apeliantas nurodo, kad teismo procesiniai dokumentai galejo buti siunciami i darboviete tik ne˛inant jo gyvenamosios vietos. Byloje esantys duomenys irodo, kad faktiniu jo gyvenamosios vietos adresu iki sprendimo u˛ akiu priemimo jam nebuvo siunciami procesiniai dokumentai, be to, byloje nebuvo siekiama nustatyti faktine jo gyvenamaja vieta. Šios aplinkybes irodo, kad 2008-11-11 teismo sprendimas u˛ akiu priimtas nepagristai, todel turi buti per˛iuretas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam priklausancia transporto priemone – (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) E. T. jis perdave naudotis (faktiškai pardave, taciau pirkimo – pardavimo sutarties neiformino) nuo 2005-07-23, todel nuo to momento faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas yra E. T. . Atsakovas negali buti atsakingas prieš draudimo bendrove, reiškiancia jam regresini ieškini, nes jis nevairavo automobilio, nesukele eismo ivykio, todel jam nekyla civiline atsakomybe, atsiradusi iš delikto.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras atsiliepimu i atskiraji skunda prašo skund˛iama teismo nutarti palikti nepakeista. Nurodo, kad teismo nutarties yra teiseta ir pagrista, atitinka galiojancius teises aktus bei esama teismu praktika, todel nekeistina.

Atsakovas neirode aplinkybiu, susijusiu su tuo, kad procesiniu dokumentu pateikti teismui jis negalejo del svarbiu prie˛asciu, bei kad sprendimas u˛ akiu yra nepagristas ir neteisetas.

Atsiliepimas

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo iteikti tinkamai, taip pat jis buvo tinkamai informuotas apie pareiga pateikti nustatytu terminu atsiliepima i ieškini ir apie šios pareigos neivykdymo pasekmes, todel teismas, negaves jokiu atsakovo atsiliepimu per nustatyta termina pagristai ir teisetai prieme sprendima u˛ akiu esant ieškovo prašymui.

Atsakovo argumentas, kad jis jau nuo 2001 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir kad tai turejo ˛inoti ieškovas, vertintina kritiškai, nes šia gyvenamaja vieta jis deklaravo tik 2008-10-16.

Apelianto argumentas, kad jis negali buti atsakingas u˛ kilusia ˛ala, nes jis buvo pardaves automobili, nepagristas, nes 2005-09-04 ivykusio eismo ivykio metu transporto priemone (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) buvo iregistruota atsakovo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, ivertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo i atskiraji skunda argumentus, bylos med˛iaga, sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepa˛eid˛iant procesines teises normu, reglamentuojanciu sprendimo u˛ akiu per˛iurejima, laikantis pagrindiniu civilinio proceso principu, todel nera pagrindo jos keisti ar naikinti.

Teismas priima sprendima u˛ akiu, kai neatvyksta i teismo posedi viena iš šaliu, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posed˛io laika ir vieta ir iš jos negautas pareiškimas nagrineti byla jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priemimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teise, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendima u˛ akiu, jeigu atsakovas be pateisinamos prie˛asties per nustatyta termina nepateikia atsiliepimo i ieškini. Taigi sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pagrindus sudaro dvi aplinkybiu grupes: viena – susijusi su asmens, prieš kuri priimtas sprendimas u˛ akiu, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo u˛ akiu pagristumu. Pa˛ymetina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo i teisma, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybe nera pagrindas panaikinti teismo sprendima u˛ akiu, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi buti nurodytos dvi aplinkybiu grupes. Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad vien teismo sprendimo nepagristumo aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas) ir teisines valstybes principa yra pripa˛intina pagrindu naikinti teismo sprendima u˛ akiu. Šaliai nepateikus atsiliepimo i ieškini, taciau pateikus irodymus, patvirtinancius sprendimo neteisinguma ir asmens teisiu pa˛eidima, teismas privalo naikinti sprendima u˛ akiu. Taigi kolegija, atsi˛velgdama i nurodyta, sprend˛ia, kad esmine ir lemiama reikšme turi atsakovo nurodytu aplinkybiu del teismo sprendimo u˛ akiu teisetumo ir pagristumo vertinimas. Taciau atsi˛velgiant i tai, kad atsakovas nagrinejamoje byloje prašo panaikinti skund˛iama pirmosios instancijos teismo nutarti del atsisakymo panaikinti sprendima u˛ akiu ir civilines bylos nagrinejima byloje atnaujinti, savo skunda grisdamas tiek procesinio pasyvumo aplinkybes nebuvimu, tiek ir teismo netinkamu materialines teises normu taikymu, todel kolegija pasisako del abieju sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pagrindu.

Teismas sprendima u˛ akiu gali priimti tik esant tam tikroms istatyme nustatytoms salygoms: 1) priimti sprendima u˛ akiu prašo šalis, priešinga pasyviajai ginco šaliai; 2) teismas išaiškino šalims atitinkamu procesiniu dokumentu nepateikimo ar neatvykimo i teismo posedi teisinius padarinius; 3) pasyviajai šaliai yra tinkamai iteikti atitinkami procesiniai dokumentai, šiuo atveju – ieškinys.

Bylos med˛iaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas prieme sprendima u˛ akiu tuo pagrindu, jog atsakovas K. I. per teismo nustatyta termina (14 dienu nuo teismo pranešimo iteikimo dienos) nepateike atsiliepimo i ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro ieškini civilineje byloje del nuostoliu atlyginimo, o ieškovas ieškinyje buvo pareiškes prašyma priimti sprendima u˛ akiu, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo i ieškini. Sprendimu u˛ akiu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškini, kuriuo ieškovas praše priteisti solidariai iš bendraatsakovu E. T. ir K. I. 991,94 Lt nuostoliu regreso tvarka, 5 procentus metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, motyvuodamas tuo, kad del E. T. kaltes ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo apgadinta P. M. priklausanti transporto priemone, o K. I. , kuriam nuosavybes teise priklauso automobilis, neapdraude privalomuoju transporto priemones draudimu šio automobilio ir perdave neapdrausta automobili naudotis kitam asmeniui – E. T. , tokiu budu pa˛eide draud˛iamasias ir imperatyviasias teises normas, kas salygojo ˛alos atsiradima.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaike procesines teises normas, reglamentuojancias sprendimo u˛ akiu priemima bei pareiškimo del sprendimo u˛ akiu per˛iurejima, todel nera pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais del teismo nutarties neteisetumo ir nepagristumo.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada del procesiniu dokumentu iteikimo jam nurodo, kad jis negalejo pateikti atsiliepimo i ieškini del to, kad teismo pateikti procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai iteikti, taciau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padare teisinga išvada, jog procesiniai dokumentai iteikti jam tinkamai, remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, todel nepateikus atsiliepimo per teismo nustatyta termina, teismas, esant visoms salygoms nagrinejamu atveju, turejo pagrinda priimti sprendima u˛ akiu. Atkreiptinas demesys i tai, kad Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalyje yra numatyti procesiniu dokumentu iteikimo budai: registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais budais. Civilinio proceso kodekso 122 straipsnyje yra suformuota bendra iteikimo fiziniams asmenims taisykle, kad procesiniai dokumentai yra iteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Teismas, bandydamas iteikti procesinius dokumentus ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taciau nepavykus šiu dokumentu iteikti del to, kad šis asmuo nurodytu adresu nerastas (b.l. 26, 27), visiškai pagristai ir teisetai, pasinaudodamas SODRA duomenu baze (b.l. 29), iteike procesinius dokumentus atsakovo darbo vietoje – UAB „Argonitas“ administratorei (b.l. 31). Apelianto nurodoma aplinkybe, kad byloje faktiniu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo u˛ akiu priemimo jam nebuvo siunciami procesiniai dokumentai, be to, byloje nebuvo siekiama nustatyti faktine jo gyvenamaja vieta, nesudaro pagrindo pripa˛inti, kad teismas pa˛eide procesines teises normas, reglamentuojancias dokumentu iteikima šalims. Taip pat nera pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas pa˛eide rungtyniškumo principa, nes nepareikalavo iš ieškovo pašalinti trukuma del atsakovo faktines gyvenamosios vietos nurodymo. Pa˛ymetina, kad teismas, nagrinedamas byla, turi rupintis greitu ir operatyviu bylos išnagrinejimu, o atsi˛velgiant i tai, kad turi buti siekiama proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, laikytina, kad teismo atliktas veiksmas – pasinaudojimas SODRA duomenu baze, siekiant išsiaiškinti atsakovo darboviete, nera pagrindo pripa˛inti, kad teismas minetus civilinio proceso principus pa˛eide iš esmes.

Teismui pagristai pripa˛inus, kad procesiniai dokumentai tinkamai iteikti atsakovui ir pastarajam per teismo nustatyta termina nepateikus atsiliepima i ieškini nenurodant jokiu šio dokumento nepateikimo svarbiu prie˛asciu, pirmosios instancijos teismas turejo pagrinda priimti sprendima u˛ akiu šio atsakovo at˛vilgiu.

Apelianto nurodomi Civilinio proceso kodekso 29, 30 straipsniai, kuriuos pasak jo, pa˛eide teismas spresdamas ar procesiniai dokumentai tinkamai iteikti šiam atsakovui, reglamentuoja civilines bylos bendraji bei alternatyvuji teritorini teisminguma, šiuose straipsniuose itvirtintos teises normos taikytinos sprend˛iant ieškinio priemimo klausima, taciau ne procesiniu dokumentu iteikimo šalims klausima, nes pastaraji reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 117-132 straipsniai, todel nera pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pa˛eide nurodytas procesines teises normas.

Tuo atveju, kai atsakovas pateikia irodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas u˛ akiu buvo akivaizd˛iai neteisingas ir juo buvo akivaizd˛iai pa˛eistos asmens teises, teismas turi panaikinti ši sprendima ir atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes, nepaisant prie˛asciu, del kuriu nebuvo pateiktas atsiliepimas i ieškini, svarbos. Tokia išvada padare Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugsejo 21 d. nutarime pripa˛ines, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleid˛iama u˛ akiu priimtus sprendimus per˛iureti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie irodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizd˛iai neteisingas, kad juo buvo akivaizd˛iai pa˛eistos asmens teises, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisines valstybes ir teisingumo principams.

Todel tokios bylos nagrinejimui atnaujinti esmine reikšme turi ne šalies (atsakovo) pasyvuma (atsiliepimo i ieškini nepateikima) pateisinancios ar nepateisinancios prie˛astys, o aplinkybes ir irodymai, kurie yra susije su sprendimo u˛ akiu teisetumu bei pagristumu. Sprendimo u˛ akiu priemimo atveju atliekamas formalus irodymu vertinimas iš esmes netiriant irodymu turinio, reiškia, kad teismas vertina tik teisini, bet ne faktini ju pagristuma. Taciau teismas privalo formaliai ivertinti visus byloje esancius irodymus ir sprendima u˛ akiu priimti tik isitikines irodymu pakankamumu. Jeigu teismui nepakanka ieškovo pateiktu irodymu, jis neturetu priimti sprendimo u˛ akiu, o tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pateikiami irodymai, kurie leid˛ia iš esmes abejoti priimto sprendimo u˛ akiu teisetumu ir pagristumu, teismas turetu panaikinti priimta sprendima ir atnaujinti bylos nagrinejima iš esmes.

Atsakovas, nors ir nurode aplinkybes, kurios, pasak jo, patvirtina jo prieštaravima ieškiniui, taciau jokiu irodymu, leid˛ianciu spresti apie galimai neteisingo sprendimo priemima, teismui nepateike. Pasak apelianto, jis perdave naudotis automobili kitam atsakovui, todel jam nekilo pareiga sudaryti draudimo sutarti pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatas. Tokie apelianto destomi argumentai del netinkamo materialines teises normu taikymo prieštarauja teismu suformuotai praktikai bylose del ˛alos atlyginimo regreso teise (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-325/2008), kur Lietuvos Aukšciausiasis Teismas konstatavo, kad transporto priemones, kaip didesnio pavojaus šaltinio, pobudis, lemia jos privalomaji draudima ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Pareiga sudaryti draudimo sutarti pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dali numatyta savininkui. Šio istatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemones valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu transporto priemones. Transporto priemones neapdraudimas nepaisant pareigos ja apdrausti ir tokios transporto priemones perdavimas naudoti bei jos naudojimas yra tyciniai draud˛iamuju ir imperatyviuju teises normu reikalavimu pa˛eidimai. Automobilio savininko atsakomybe atsiranda ne del ˛alos padarymo, bet del to, kad jis neivykde istatymo imperatyvo ir pa˛eide draud˛iamaja istatymo norma. Tokiu paciu ir atsakovu solidarioji atsakomybe atsiranda ne iš Civilinio kodekso 6.279 str., nustatancio atsakomybe u˛ keliu asmenu bendrai padaryta ˛ala, bet iš Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo.

Atsi˛velgiant i byloje esancius duomenis, darytina išvada, kad atsakovo pareiškime del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo nenurodyta Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies salygu, kurioms esant teismo sprendimas u˛ akiu naikinamas ir bylos nagrinejimas atnaujinamas, todel teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, yra teiseta ir pagrista, ir nera pagrindo jos naikinti (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacines instancijos teismas turejo 8,60 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu šalims. Atmetus atskiraji skunda, šios išlaidos priteistinos iš apelianto i valstybes biud˛eta (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., teiseju kolegija

nutare:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nutarti palikti nepakeista.

Priteisti iš atsakovo K. I. 8,60 Lt bylinejimosi išlaidu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta.

Kolegijos pirmininke Romualda JanovicieneKolegijos teisejai Algirdas AuruškeviciusNeringa Švediene