- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-395-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- K. I., E.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, kuria sudaro
kolegijos posedyje raytinio proceso tvarka inagrinejo atsakovo K. I. atskiraji skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nutarties, kuria pareikimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo netenkintas, civilineje byloje pagal iekovo Lietuvos Respublikos Transporto priemoniu draudiku biuro iekini atsakovams K. I. , E. T. del nuostoliu atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Iekovas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras kreipesi i teisma su iekiniu, praydamas priteisti solidariai i atsakovu E. T. ir K. I. 991,94 Lt nuostoliu regreso tvarka, 5 procentus metiniu palukanu nuo bylos ikelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko ivykdymo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 11 d. prieme sprendima u˛ akiu, kuriuo iekini tenkino. Teismas, nustates, kad atsakovui E. T. teismo procesiniai dokumentai buvo siunciami iekinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir iteikti eimos nariui, atsakovui K. I. procesiniai dokumentai iteikti per darboviete UAB „Argonitas“, jis atsiliepimo nustatytu terminu nepateike, prie˛asciu nenurode, sprende, kad priimtinas sprendimas u˛ akiu.
Atsakovas K. I. padave teismui pareikima del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, kuriuo prae panaikinti 2008 m. lapkricio 11 d. sprendima u˛ akiu ir atnaujinti bylos nagrinejima i esmes. Nurode, kad nei apie civiline byla, nei apie priimta sprendima u˛ akiu atsakovas informuotas nebuvo. Didesnio pavojaus altinio valdytoju nelaikomi ir tiesiogiai u˛ ˛ala neatsako automobilio savininkai, kurie teisetai perdave transporto priemone naudotis automobilio naudotojui, kuris sukele ˛ala. Kadangi atsakovas K. I. perdave automobili (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. nuo 2005-07-23, tai jam neturetu buti taikoma nei solidari, nei asmenine atsakomybe.
Iekovas su pareikimu del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo nesutiko, prae ji atmesti. Nurode, kad atsakovui K. I. buvo tinkamai iteikti procesiniai dokumentai, t.y. per darboviete. Gyvenamaja vieta adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas deklaravo tik 2008-10-16, t.y. po iekinio teismui padavimo. Pagal VI „Regitra“ duomenis, 2005-09-04 ivykusio eismo ivykio metu (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo iregistruota K. I. vardu, t.y. jis buvo oficialus transporto priemones savininkas. Abu atsakovai yra solidariai atsakingi.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2009 m. rugpjucio 25 d. nutartimi pareikimo netenkino. Teismas konstatavo, kad procesinio pa˛eidimo del teismo dokumentu tinkamo iteikimo padaryta nebuvo, nes atsakovui K. I. teismo procesiniai dokumentai iteikti 2008-10-20 tinkamai remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 d. per darboviete, prie tai procesiniai dokumentai buvo siunciami paskutines ˛inomos jo gyvenamosios vietos adresu, taciau neiteikti, o naujoji jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota tik po procesiniu dokumentu isiuntimo i darboviete.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurode, kad atsakovo argumentai, kad eismo ivykio metu, t.y. 2005-09-04, transporto priemone (duomenys neskelbtini) , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo perduota naudotis E. T. , remiantis 2005-07-23 perdavimo-priemimo aktu, nepaneigia atsakovo K. I. atsakomybes. I bylos duomenu nustatyta, kad minetas automobilis eismo ivykio metu nuosavybes teise priklause atsakovui K. I. . Automobilio pardavimo faktas byloje neirodytas. Teismas konstatavo, kad sprendimas u˛ akiu priimtas remiantis teises aktais ir esama teismu praktika, nauju irodymu ir aplinkybiu, galinciu tureti itakos priimto sprendimo u˛ akiu teisetumui ir pagristumui atsakovas nepateikia, todel pareikimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo netenkintinas, atsakovui nepateikus irodymu, patvirtinanciu sprendimo neteisinguma ir asmens teisiu pa˛eidima.
Atsakovas K. I. atskiruoju skundu prao skund˛iama 2009-08-25 teismo nutarti, kuria buvo atmestas pareikimas del teismo sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, ir priimti nauja nutarti – panaikinti 2008-11-11 teismo sprendima u˛ akiu ir atnaujinti bylos nagrinejima i esmes.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo iteikti tinkamai. Iekovo pateiktas teismui iekinys yra su esminiu trukumu, nes jame buvo nurodytas tariamas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, kuriame jis faktikai nebegyveno jau nuo 2000 m. Iekovas pateikdamas iekini nenurode jokiu objektyviu irodymu, kad faktine atsakovo gyvenamoji vieta yra Vaitkaus g. 13-130, Vilniuje, atsakovas jau nuo 2001 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas, isiuntes iuo adresu atsakovui praneima del atsiliepimo pateikimo, ir gaves pato tarnybos praneima, kad iuo adresu atsakovas negyvena, turejo nurodyti iekovui, kad iekinys yra su trukumais, taciau teismas nepagristai emesi aktyvios veiklos u˛klausdamas SODRA apie atsakovo darboviete, tuo pa˛eisdamas rungtynikumo, taip pat teismo nealikumo principus. Apeliantas nurodo, kad teismo procesiniai dokumentai galejo buti siunciami i darboviete tik ne˛inant jo gyvenamosios vietos. Byloje esantys duomenys irodo, kad faktiniu jo gyvenamosios vietos adresu iki sprendimo u˛ akiu priemimo jam nebuvo siunciami procesiniai dokumentai, be to, byloje nebuvo siekiama nustatyti faktine jo gyvenamaja vieta. ios aplinkybes irodo, kad 2008-11-11 teismo sprendimas u˛ akiu priimtas nepagristai, todel turi buti per˛iuretas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad jam priklausancia transporto priemone – (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) E. T. jis perdave naudotis (faktikai pardave, taciau pirkimo – pardavimo sutarties neiformino) nuo 2005-07-23, todel nuo to momento faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas yra E. T. . Atsakovas negali buti atsakingas prie draudimo bendrove, reikiancia jam regresini iekini, nes jis nevairavo automobilio, nesukele eismo ivykio, todel jam nekyla civiline atsakomybe, atsiradusi i delikto.
Atsiliepimas
Iekovas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras atsiliepimu i atskiraji skunda prao skund˛iama teismo nutarti palikti nepakeista. Nurodo, kad teismo nutarties yra teiseta ir pagrista, atitinka galiojancius teises aktus bei esama teismu praktika, todel nekeistina.
Atsakovas neirode aplinkybiu, susijusiu su tuo, kad procesiniu dokumentu pateikti teismui jis negalejo del svarbiu prie˛asciu, bei kad sprendimas u˛ akiu yra nepagristas ir neteisetas.
Atsiliepimas
Procesiniai dokumentai atsakovui buvo iteikti tinkamai, taip pat jis buvo tinkamai informuotas apie pareiga pateikti nustatytu terminu atsiliepima i iekini ir apie ios pareigos neivykdymo pasekmes, todel teismas, negaves jokiu atsakovo atsiliepimu per nustatyta termina pagristai ir teisetai prieme sprendima u˛ akiu esant iekovo praymui.
Atsakovo argumentas, kad jis jau nuo 2001 m. gyvena (duomenys neskelbtini), ir kad tai turejo ˛inoti iekovas, vertintina kritikai, nes ia gyvenamaja vieta jis deklaravo tik 2008-10-16.
Apelianto argumentas, kad jis negali buti atsakingas u˛ kilusia ˛ala, nes jis buvo pardaves automobili, nepagristas, nes 2005-09-04 ivykusio eismo ivykio metu transporto priemone (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) buvo iregistruota atsakovo vardu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, ivertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo i atskiraji skunda argumentus, bylos med˛iaga, sprend˛ia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepa˛eid˛iant procesines teises normu, reglamentuojanciu sprendimo u˛ akiu per˛iurejima, laikantis pagrindiniu civilinio proceso principu, todel nera pagrindo jos keisti ar naikinti.
Teismas priima sprendima u˛ akiu, kai neatvyksta i teismo posedi viena i aliu, kuriai tinkamai praneta apie teismo posed˛io laika ir vieta ir i jos negautas pareikimas nagrineti byla jai nedalyvaujant, o atvykusi alis prao tokio sprendimo priemimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teise, jei yra iekovo praymas, priimti sprendima u˛ akiu, jeigu atsakovas be pateisinamos prie˛asties per nustatyta termina nepateikia atsiliepimo i iekini. Taigi sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pagrindus sudaro dvi aplinkybiu grupes: viena – susijusi su asmens, prie kuri priimtas sprendimas u˛ akiu, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo u˛ akiu pagristumu. Pa˛ymetina, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo i teisma, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybe nera pagrindas panaikinti teismo sprendima u˛ akiu, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi buti nurodytos dvi aplinkybiu grupes. Taciau atkreiptinas demesys i tai, kad vien teismo sprendimo nepagristumo aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimas) ir teisines valstybes principa yra pripa˛intina pagrindu naikinti teismo sprendima u˛ akiu. aliai nepateikus atsiliepimo i iekini, taciau pateikus irodymus, patvirtinancius sprendimo neteisinguma ir asmens teisiu pa˛eidima, teismas privalo naikinti sprendima u˛ akiu. Taigi kolegija, atsi˛velgdama i nurodyta, sprend˛ia, kad esmine ir lemiama reikme turi atsakovo nurodytu aplinkybiu del teismo sprendimo u˛ akiu teisetumo ir pagristumo vertinimas. Taciau atsi˛velgiant i tai, kad atsakovas nagrinejamoje byloje prao panaikinti skund˛iama pirmosios instancijos teismo nutarti del atsisakymo panaikinti sprendima u˛ akiu ir civilines bylos nagrinejima byloje atnaujinti, savo skunda grisdamas tiek procesinio pasyvumo aplinkybes nebuvimu, tiek ir teismo netinkamu materialines teises normu taikymu, todel kolegija pasisako del abieju sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pagrindu.
Teismas sprendima u˛ akiu gali priimti tik esant tam tikroms istatyme nustatytoms salygoms: 1) priimti sprendima u˛ akiu prao alis, prieinga pasyviajai ginco aliai; 2) teismas iaikino alims atitinkamu procesiniu dokumentu nepateikimo ar neatvykimo i teismo posedi teisinius padarinius; 3) pasyviajai aliai yra tinkamai iteikti atitinkami procesiniai dokumentai, iuo atveju – iekinys.
Bylos med˛iaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas prieme sprendima u˛ akiu tuo pagrindu, jog atsakovas K. I. per teismo nustatyta termina (14 dienu nuo teismo praneimo iteikimo dienos) nepateike atsiliepimo i iekovo Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro iekini civilineje byloje del nuostoliu atlyginimo, o iekovas iekinyje buvo pareikes prayma priimti sprendima u˛ akiu, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo i iekini. Sprendimu u˛ akiu pirmosios instancijos teismas tenkino iekovo iekini, kuriuo iekovas prae priteisti solidariai i bendraatsakovu E. T. ir K. I. 991,94 Lt nuostoliu regreso tvarka, 5 procentus metiniu palukanu nuo bylos ikelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko ivykdymo, motyvuodamas tuo, kad del E. T. kaltes ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo apgadinta P. M. priklausanti transporto priemone, o K. I. , kuriam nuosavybes teise priklauso automobilis, neapdraude privalomuoju transporto priemones draudimu io automobilio ir perdave neapdrausta automobili naudotis kitam asmeniui – E. T. , tokiu budu pa˛eide draud˛iamasias ir imperatyviasias teises normas, kas salygojo ˛alos atsiradima.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaike procesines teises normas, reglamentuojancias sprendimo u˛ akiu priemima bei pareikimo del sprendimo u˛ akiu per˛iurejima, todel nera pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais del teismo nutarties neteisetumo ir nepagristumo.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ivada del procesiniu dokumentu iteikimo jam nurodo, kad jis negalejo pateikti atsiliepimo i iekini del to, kad teismo pateikti procesiniai dokumentai jam nebuvo tinkamai iteikti, taciau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padare teisinga ivada, jog procesiniai dokumentai iteikti jam tinkamai, remiantis Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, todel nepateikus atsiliepimo per teismo nustatyta termina, teismas, esant visoms salygoms nagrinejamu atveju, turejo pagrinda priimti sprendima u˛ akiu. Atkreiptinas demesys i tai, kad Civilinio proceso kodekso 117 straipsnio 1 dalyje yra numatyti procesiniu dokumentu iteikimo budai: registruotu patu, per antstolius, kurjerius, kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais budais. Civilinio proceso kodekso 122 straipsnyje yra suformuota bendra iteikimo fiziniams asmenims taisykle, kad procesiniai dokumentai yra iteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Teismas, bandydamas iteikti procesinius dokumentus iekovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taciau nepavykus iu dokumentu iteikti del to, kad is asmuo nurodytu adresu nerastas (b.l. 26, 27), visikai pagristai ir teisetai, pasinaudodamas SODRA duomenu baze (b.l. 29), iteike procesinius dokumentus atsakovo darbo vietoje – UAB „Argonitas“ administratorei (b.l. 31). Apelianto nurodoma aplinkybe, kad byloje faktiniu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iki sprendimo u˛ akiu priemimo jam nebuvo siunciami procesiniai dokumentai, be to, byloje nebuvo siekiama nustatyti faktine jo gyvenamaja vieta, nesudaro pagrindo pripa˛inti, kad teismas pa˛eide procesines teises normas, reglamentuojancias dokumentu iteikima alims. Taip pat nera pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog teismas pa˛eide rungtynikumo principa, nes nepareikalavo i iekovo paalinti trukuma del atsakovo faktines gyvenamosios vietos nurodymo. Pa˛ymetina, kad teismas, nagrinedamas byla, turi rupintis greitu ir operatyviu bylos inagrinejimu, o atsi˛velgiant i tai, kad turi buti siekiama proceso koncentruotumo ir ekonomikumo, laikytina, kad teismo atliktas veiksmas – pasinaudojimas SODRA duomenu baze, siekiant isiaikinti atsakovo darboviete, nera pagrindo pripa˛inti, kad teismas minetus civilinio proceso principus pa˛eide i esmes.
Teismui pagristai pripa˛inus, kad procesiniai dokumentai tinkamai iteikti atsakovui ir pastarajam per teismo nustatyta termina nepateikus atsiliepima i iekini nenurodant jokiu io dokumento nepateikimo svarbiu prie˛asciu, pirmosios instancijos teismas turejo pagrinda priimti sprendima u˛ akiu io atsakovo at˛vilgiu.
Apelianto nurodomi Civilinio proceso kodekso 29, 30 straipsniai, kuriuos pasak jo, pa˛eide teismas spresdamas ar procesiniai dokumentai tinkamai iteikti iam atsakovui, reglamentuoja civilines bylos bendraji bei alternatyvuji teritorini teisminguma, iuose straipsniuose itvirtintos teises normos taikytinos sprend˛iant iekinio priemimo klausima, taciau ne procesiniu dokumentu iteikimo alims klausima, nes pastaraji reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 117-132 straipsniai, todel nera pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas pa˛eide nurodytas procesines teises normas.
Tuo atveju, kai atsakovas pateikia irodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas u˛ akiu buvo akivaizd˛iai neteisingas ir juo buvo akivaizd˛iai pa˛eistos asmens teises, teismas turi panaikinti i sprendima ir atnaujinti bylos nagrinejima i esmes, nepaisant prie˛asciu, del kuriu nebuvo pateiktas atsiliepimas i iekini, svarbos. Tokia ivada padare Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugsejo 21 d. nutarime pripa˛ines, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleid˛iama u˛ akiu priimtus sprendimus per˛iureti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie irodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizd˛iai neteisingas, kad juo buvo akivaizd˛iai pa˛eistos asmens teises, prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisines valstybes ir teisingumo principams.
Todel tokios bylos nagrinejimui atnaujinti esmine reikme turi ne alies (atsakovo) pasyvuma (atsiliepimo i iekini nepateikima) pateisinancios ar nepateisinancios prie˛astys, o aplinkybes ir irodymai, kurie yra susije su sprendimo u˛ akiu teisetumu bei pagristumu. Sprendimo u˛ akiu priemimo atveju atliekamas formalus irodymu vertinimas i esmes netiriant irodymu turinio, reikia, kad teismas vertina tik teisini, bet ne faktini ju pagristuma. Taciau teismas privalo formaliai ivertinti visus byloje esancius irodymus ir sprendima u˛ akiu priimti tik isitikines irodymu pakankamumu. Jeigu teismui nepakanka iekovo pateiktu irodymu, jis neturetu priimti sprendimo u˛ akiu, o tuo atveju, jeigu atsakovo pareikime del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo pateikiami irodymai, kurie leid˛ia i esmes abejoti priimto sprendimo u˛ akiu teisetumu ir pagristumu, teismas turetu panaikinti priimta sprendima ir atnaujinti bylos nagrinejima i esmes.
Atsakovas, nors ir nurode aplinkybes, kurios, pasak jo, patvirtina jo prietaravima iekiniui, taciau jokiu irodymu, leid˛ianciu spresti apie galimai neteisingo sprendimo priemima, teismui nepateike. Pasak apelianto, jis perdave naudotis automobili kitam atsakovui, todel jam nekilo pareiga sudaryti draudimo sutarti pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatas. Tokie apelianto destomi argumentai del netinkamo materialines teises normu taikymo prietarauja teismu suformuotai praktikai bylose del ˛alos atlyginimo regreso teise (pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-325/2008), kur Lietuvos Aukciausiasis Teismas konstatavo, kad transporto priemones, kaip didesnio pavojaus altinio, pobudis, lemia jos privalomaji draudima ir atitinkamus eksploatavimo reikalavimus. Pareiga sudaryti draudimo sutarti pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 4 straipsnio 2 dali numatyta savininkui. io istatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemones valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu transporto priemones. Transporto priemones neapdraudimas nepaisant pareigos ja apdrausti ir tokios transporto priemones perdavimas naudoti bei jos naudojimas yra tyciniai draud˛iamuju ir imperatyviuju teises normu reikalavimu pa˛eidimai. Automobilio savininko atsakomybe atsiranda ne del ˛alos padarymo, bet del to, kad jis neivykde istatymo imperatyvo ir pa˛eide draud˛iamaja istatymo norma. Tokiu paciu ir atsakovu solidarioji atsakomybe atsiranda ne i Civilinio kodekso 6.279 str., nustatancio atsakomybe u˛ keliu asmenu bendrai padaryta ˛ala, bet i Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo.
Atsi˛velgiant i byloje esancius duomenis, darytina ivada, kad atsakovo pareikime del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo nenurodyta Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalies salygu, kurioms esant teismo sprendimas u˛ akiu naikinamas ir bylos nagrinejimas atnaujinamas, todel teismo nutartis, kuria netenkintas pareikimas del sprendimo u˛ akiu per˛iurejimo, yra teiseta ir pagrista, ir nera pagrindo jos naikinti (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacines instancijos teismas turejo 8,60 Lt ilaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu alims. Atmetus atskiraji skunda, ios ilaidos priteistinos i apelianto i valstybes biud˛eta (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., teiseju kolegija
nutare:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2009 m. rugpjucio 25 d. nutarti palikti nepakeista.
Priteisti i atsakovo K. I. 8,60 Lt bylinejimosi ilaidu apeliacines instancijos teisme i valstybes biud˛eta.