Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-438-885/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
1-438-885/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00706-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
D. S., S. U.
Nukentėjusysis
G. L.
Advokatai
Violeta Savickienė, Mindaugas Jonaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-438-885/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00706-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.5.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,kaltinamiesiems D. S., S. U.,kaltinamųjų gynėjai advokatei Violetai Savickienei,nukentėjusiajam G. L., jo atstovui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinė, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teista 2012-06-12 pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, per 1 mėn. dirbant 20 val., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį;

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „V“ baldų surinkėju, , gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) 2006-02-28 pagal LR BK 178 str. 2 d. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2006-05-30 pagal LR BK 180 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2009-10-02 pagal LR BK 178 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2012-06-12 pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, per 1 mėn. dirbant 20 val. 5) 2012-12-28 pagal LR BK 140 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų bausme, per 1 mėn. dirbant 20 val., galutinė bausmė 12 mėn. viešųjų darbų, per 1 mėn. dirbant 20 val., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. ir D. S. 2012-08-19 apie 1 val. 30 min. Šiaulių r. Pakumulšių k., medžiotojų namelyje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kilusio asmeninio konflikto metu tyčia nesunkiai sužalojo G. L., tai yra S. U. sudavus kumščiu G. L. ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus į krūtinę, bei gulinčiam G. L. spyrus nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, D. S. kumščiais sudavus nukentėjusiajam G. L. ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, G. L. išbėgus į kiemą, pasivijus jį ir spyrus vieną kartą G. L. į nugarą, ko pasėkoje G. L. suklupus ir pargriuvus ant žemės, spyrė ir kumščiais sudavė G. L. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip dvylika kartų, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. L. dešinės pusės penkto šonkaulio lūžį, kiauryminę muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio danties vainiko lūžį, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimą dešiniame momenyje, krūtinės ir pilvo dešiniame šone, kairiame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės dešiniame šone, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, kairiame petyje, nugaroje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešiniame pakinklyje, dešinėje pėdoje ir kairėje blauzdoje, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės pusės penkto šonkaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiajam G. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji S. U. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad ji pripažįsta, jog sumušė G. L. Tą dieną šventė giminės susitikimą ir nukentėjusiojo žmona pradėjo kabinėtis prie jos tėvo. Konfliktas prasidėjo, kai jos galvą nukentėjusysis apipylė alumi. G. L. visą dieną buvo agresyviai nusiteikęs, nors jis buvo tik jų svečias, nes jos tėvas buvo išnuomojęs namelį. Visi buvo jau išsiskirstę, tačiau G. L. niekur nėjo. Tada jie apsikumščiavo ir ji pastūmė jį link durų. Nukentėjusysis nuvirto ir virsdamas nustūmė ją. Ji vėl bandė išstumti jį lauk ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgiavo koja, bet spyrė ne iš jėgos. Po to išstūmė ir uždarė duris. Kieme G. L. ir R. L. šūkavo. Ryte D. S. pasakė, kad jai padėjo. Ji buvo išgėrusi ir susierzinusi, todėl ne viską pamena. Į D. S. nekreipė dėmesio. Atvykus policijai, įpūtė 1,18 promilės. Kaltės nepripažįsta tik dėl šonkaulių sulaužymo. Su byla yra susipažinusi, specialisto išvados paaiškinti negali. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prisimena. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ligonių kasai už gydymą sutinka atlyginti. Moralinės žalos nepripažįsta. Spyrius ir smūgius pripažįsta, tik nepripažįsta, kad buvo lauke ir sulaužytų šonkaulių, nes ji nespyrė tiek, kad sulaužytų šonkaulius. Dėl incidento šiek tiek gėda. Ką D. S. darė kieme, nežino, nes ji spyrė tik pastato viduje. Nukentėjusysis buvo labai girtas ir neprisimena kaip viskas tiksliai buvo, o ji nebuvo tiek girta. Nukentėjusysis virto du kartus: vieną kartą ant suolo, kitą - virsdamas nutempė ir ją. Ji buvo teista likus dviem mėnesiam iki įvykio už muštynes. D. S. buvo draugas, gyveno kartu, dabar gyvena atskirai. Kai atvyko policija, D. S. miegojo viršuje. Nukentėjusiojo atsiprašo, daugiau taip nedarys. Buvo susitarusi, kad atlygins žalą, tarėsi su R. L., bet perdaug paprašė ir neatlygino. Nukentėjusysis akinius visą dieną mėtė, kur pakliuvę. Kai ją apipylė alumi, G. L. buvo be akinių. Marškinėliai, kuriuos jis vilkėjo, nesuplyšę, telefono nematė. Kai atvyko pareigūnai, jis irgi buvo be akinių. Nukentėjusysis sakė, kad pasigedo telefono, akinių, marškinėliai buvo suplėšyti. Kokius daiktus nukentėjusysis turėjo, atsimena. Smūgiavo į krūtinę ir galvą, todėl matė, kad tikrai buvo be akinių. Ieškinį pripažįsta iš dalies. Mokytis turi tris metus. Dvejus jau mokėsi, liko vieneri metai, dirbs kirpėja.

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad giminių susitikimo dieną nuvažiavo į medžiotojų namelį, kur vyko šventė. Jis begerdamas užmigo. Kai prabudo, pamatė, kad nukentėjusysis pila alų ant S. U. galvos. Tada jis priėjo prie G. L. ir sudavė smūgius. Vėliau su S. U. bandė išstumti jį lauk. Vėliau užlipo į antrą aukštą ir užmigo. Smūgius ir jų pobūdį pripažįsta. Išgėręs buvau daug. Blaivus taip nebūtų padaręs. Po smūgio G. L. griuvo, todėl galėjo šonkaulius susilaužyti griūdamas. G. L. dieną matė, bet telefono ir akinių nematė. Bet gal ir galėjo juos sulaužyti. Nukentėjusiojo atsiprašė. Civilinį ieškinį pripažįsta. Daugiau nusikaltimų nėra padaręs. Administracine tvarka nebaustas. Būtų buvę geriau švęsti be smūgių. Jis teistas keturis kartus. Išvadas daro, suėmė save į rankas, bet alkoholis padarė savo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nieko neatsimena ir tai tiesa, nes buvo girtas, dėl to ir neatsiminė.

Nukentėjusysis G. L. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, matė pirmą kartą. Tai žmonos giminaičiai. Sėdėjo prie stalo jis, žmona ir S. U. tėvas. S. U. atėjusi pradėjo konfliktuoti. Ji puolė muštis, o jis užpylė jai alaus ant galvos, kad atauštų. Po alaus užpylimo S. U. pradėjo rėkti, tada atėjo D. S. ir pradėjo muštis. Patalpoje nugriuvęs nebuvo, bet nugriuvo lauke. Kas buvo lauke, nepasakys, nes užsidengė veidą. Smūgių neskaičiavo, kiek jų buvo, tiksliai taip pat nežino. S. U. patalpoje sudavė į krūtinę ir galvą. Teismo prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis įmanomais būdais bandė išvengti smūgių, atgal nesmūgiavo. Gynėsi nuo S. U., bet nemušė. Smūgius jam sudavė abu kaltinamieji. Lauke buvo maišatis, nelabai ką matė. Į lauką išbėgo pats. Jį vijosi D. S., o S. U. buvo prie durų. Jie nuo jo buvo už kelių metrų. Kas tiksliai sudavė smūgius, negali pasakyti, buvo užsidengęs. Vėliau pribėgo žmona ir jie nubėgo. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo kruvinas ir suplėšytais marškinėliais. Ar tiksliai spyrė S. U., negali pasakyti, bet ant suolo nebuvo nuvirtęs. Tik kai spyrė, suklupo, bet tai buvo lauke. Akiniai buvo kelnių kišenėje. Jam jie reikalingi, kai skaito. Reikėjo pasirašyti svečių knygoje, todėl jie buvo kišenėje. Telefonas visada kišenėje. Kaltinamajame akte smūgiai nurodyti teisingai. Smūgius tikrai juto lauke, o ar buvo smūgiai patalpoje nepasakys. Šonkauliai galėjo lūžti lauke, nes daugiausia smūgių sudavė lauke. Ir jo, ir žmonos striukės buvo pas draugus. Rankinė su dokumentais ir pinigine irgi ten pat. Kai atvyko pareigūnai, aiškinosi, kas juos sumušė. Apie daiktus gal ir užsiminė, kad nerado. Pareigūnui sakė apie akinius ir telefoną. Kaip klausė tyrėja, taip ir sakė. Klausimai skirtingi ir atsakymai skirtingi. Akinių ir telefono striukės kišenėje nebuvo. Girtumas nustatytas nemažas, bet muštis jis nepuola. Smūgis buvo kojos pėda ar keliu, nepamena. Dėl smūgių netikslumo tai tyrėjai reikėjo tikslaus skaičiaus, todėl juos tikslino. Jo pajamos per mėnesį apie 2-7 tūkstančių litų, tai priklauso nuo pardavimų. Civilinį ieškinį pateikė paskaičiavęs vidurkį. Civilinį ieškinį palaiko. Telefonas įvertintas 300 litų, akiniai 460 litų, nes reikia keisti rėmelį, marškinėliai - 40 litų.

Liudytoja R. L. teisme parodė, kad S. U. yra jos pusseserės dukra, D. S. nepažįsta. Buvo giminės susitikime, šventė, sėdėjo prie stalo ir S. U. pradėjo kabinėtis. Po to pradėjo muštis, o vyras gynė. S. U. ir vyras išgriuvo per duris. Vėliau atėjo D. S. Matė, kad bus blogai, todėl bėgo į gretimą sodybą kviesti policijos. S. U. šaukė, kad nelįstų prie tėčio. Tada sudavė jai, vyras stojo į tarpą, kad jai daugiau nesuduotų. Visi pradėjo stumdytis ir išvirto į lauką. Lauke D. S. mušė vyrą. Buvo lauke ir S. U. Kambaryje jai sudavė ir tempė už plaukų. S. U. rėkė, draskėsi, buvo išgėrusi, bet įvykį pamena gerai. Kai vyras stojo į tarpą tarp jų, jam gal tada ir kliuvo. Lauke vyras buvo nugriuvęs. Ar patalpoje buvo nugriuvęs, nežino. Kai ji išbėgo į lauką, matė S. U. ir D. S. Vyrą spardė abu. Ji užgriuvo ir mąstė, kaip pabėgti. Kai atvyko policija, vyro sužalojimai matėsi, buvo kruvinas, suplėšyti marškinėliai. Kai dužo daiktai, nematė. Vyro akiniai buvo kišenėje ir bėgant į sodybą sulūžo. Telefono nematė. Ji tikrai nepasakys, kokius smūgius sudavė, nes praėjo daug laiko ir neatsimena. Ankstesni parodymai tikslūs, tada atsiminė įvykį geriau. Smūgiai buvo, bet kas spyrė nepasakys. D. S. ir S. U. spardė, nes jie buvo abu lauke. Kaip nurodo įvykio aplinkybes, atrodo taip ir buvo. Telefoną atvežė vaikai, kurie rado. Dalį telefono sugraibė naktį, bet jis neveikė. Laukė policijos pareigūnų, o paskui grįžo į kiemą ir rado telefoną. Striukė atsirado, kai važiavo į namus. Jos striukė ir rankinė buvo pas tetą. Bėgdami norėjo skambinti į policiją, bet neturėjo telefono. Gal kai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado telefono dalis. Į įvykio vietą grįžo su pareigūnais. Telefoną rado, tik jis buvo sugedęs. Telefono baterija pamesta. S. U. ji neapkalba, neturi tokio tikslo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tikslesni nei tie, kuriuos šiandien duoda.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad jokių santykių nei kaltinamaisiais, nei nukentėjusiais nėra, tik kiek juos pamena iš įvykio. Gavo pranešimą iš budėtojų, kad sodyboje giminių susitikimas ir konfliktas. Nuvykus paaiškino, kad S. U. sudavė G. L. per veidą. Tada G. L. apipylė alumi S. U. R. L. sakė, kad dingo striukės ir rankinė, nuostolis apie 1000 litų. Iškvietė tyrėją, surašė pranešimą. Jiems nuvykus, buvo tik žodinis konfliktas, muštynių nebuvo, patalpoje buvo išmėtytas maistas. Juos R. L. pasitiko lauke. Namelyje striukių ieškojo kolega I. M.. Ar ką daugiau sakė R. L., nepamena. Viskas yra surašyta pranešime. Asmenys buvo daug išgėrę. Nuvykę paklausė, ar reikalinga medikų pagalba, bet niekam nereikėjo. Vėliau tyrėjas atvyko kitu automobiliu.

Ekspertas J. S. teisme parodė, kad griuvimo traumos sumušimui nėra būdingi tokie požymiai, kurie buvo nustatyti šiuo atveju. Ant suolelio griūnant negalėjo lūžti šonkauliai. Asmens lyties, padariusio sužalojimus, pagal sužalojimų pobūdį nustatyti negalima. Šonkauliai galėjo lūžti ir ne nuo kojos spyrio.

Nukentėjusysis G. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, kad 2012-08-18 apie 15 val. jis su savo žmona R. L. nuvyko į medžiotojų namelį, esantį Šiaulių r. Pakumulšių k. švęsti žmonos giminių susitikimo, kuriame sutiko S. U. bei jos draugą D. S. Naktį apie 1 val. 30 min. tame pačiame medžiotojų namelyje S. U. pradėjo žodinį konfliktą su jo žmona R. L., nes S. U. pasirodė, kad jo žmona R. L. lenda prie jos tėvo, kurį su žmona per giminių susitikimą pamatė pirmą kartą. Įvykus žodiniam konfliktui tarp jo žmonos ir S. U., S. U. trenkė R. L. ir jis, tai pamatęs, puolė skirti S. U. nuo žmonos. Tuo metu S. U. trenkė jam kumščiu į galvą apie 4 ar 5 kartus, tikslaus smūgių skaičiaus nepamena, o po to kumščiu trenkė į krūtinę apie 2 kartus ir atsitraukė nuo jo. Tada tarp jų trijų prasidėjo žodinis konfliktas. Konfliktuojant iš priekio atėjo S. U. vaikinas D. S., kuris be žodžių trenkė jam kumščiu į galvą apie 3 kartus. Iš kur atėjo D. S., tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad šis galėjo nulipti iš antro aukšto, kur buvo paruoštos vietos nakvynei. Pajutęs smūgius į galvą, jis iš karto išbėgo į kiemą. Bėgant į kiemą, jį vijosi D. S. ir pasivijęs spyrė iš kojos, kur tiksliai spyrė, pasakyti negali, tačiau pamena tai, kad jam nukritus lauke ant žemės, šalia medžiotojų namelio, D. S. pribėgo prie jo ir pradėjo spardyti kojomis į visas kūno vietas. D. S. nustojo spardyti tik tada, kai į kiemą išbėgo jo žmona ir pasakė, kad bėgtų. Atsistoti nuo žemės jam padėjo žmona R. L. Jam astsistojus nuo žemės, jiedu pradėjo bėgti ir šauktis pagalbos pas artimiausius kaimynus, tačiau bėgdami juto, kad D. S. juos dar vijosi keliasdešimt metrų. Kur D. S. nuėjo, kai nustojo vytis, tiksliai nežino, tiesiog mano, kad šis galėjo sugrįžti į medžiotojų namelį. Jis su žmona nubėgo pas artimiausius kaimynus, kurie įsileido vidun ir patys iškvietė policiją. Kas dar galėjo matyti konfliktą, kuris iš medžiotojų namelio persikėlė į kiemą, jis nežino, nes aplinkui jokių žmonių nesimatė. Konfliktą, kurio pradžia buvo medžiotojų namelio viduje, matė S. U. tėvas, kurio vardo ir pavardės nežino. Per visą konflikto laiką S. U. tėvas sėdėjo prie stalo ir nesikišo neištardamas nei žodžio. Kai konfliktas persikėlė į kiemą, S. U. tėvas pasiliko sėdėti medžiotojų namelio viduje. Įvykio metu dėl sužalojimo jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo suplėšyti juodos spalvos marškinėliai, sulaužyti akiniai, bei sugadintas mobilaus ryšio telefono aparatas Nokia C500 (1 t. 3, 12, 16-17, 174-175 b. l.).

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad 2012-08-18 apie 15 val. ji su savo vyru G. L. nuvyko į medžiotojų namelį, esantį Šiaulių r. Pakumulšių k. švęsti giminės susitikimo. Apie 1 val. 30 min. tarp S. U. ir jos kilo žodinis konfliktas, nes S. U. pasirodė, kad ji lenda prie jos tėvo, nes prieš tai su juo kalbėjosi. Konflikto metu S. U. trenkė jai per veidą bei plūdo necenzūriniais žodžiais. Tai pamatęs jos vyras G. L., bandė ją apginti, tačiau S. U. pradėjo mušti G. L. rankomis suduodama jam į galvos sritį bei krūtinę. G. L. išbėgus į kiemą jį užpuolė S. U. draugas D. S., kuris puolė mušti G. L. rankos kumščiais, o kai G. L. nukrito ant žemės, pradėjo spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. Jai išbėgus į kiemą ginti vyro G. L. ir pasakius, kad jis bėgtų, jie abu nubėgo iki artimiausios sodybos ir išsikvietė policijos pareigūnus (1t. 21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų paaiškinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų kaltinamųjų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

G. L. pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2012-08-19 apie 1.30 val. jis buvo sumuštas S. U. ir jos draugo. Specialistas jam nustatė nesunkų sveikatos sutrikdymą, buvo sulaužyti jo akiniai, sugadintas telefonas bei suplėšyti marškinėliai, viso padaryta 1000 Lt žala (1 t. 3 b. l.),

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad S. U. 2012-08-19 5.21 val. buvo nustatytas 1,18 promilės girtumas (1 t. 10 b. l.).

Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad G. L. 2012-08-19 5.14 val. buvo nustatytas 1,98 promilės girtumas (1 t. 11 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1459/12(04), iš kurios matyti, kad G. L. dešinės pusės penkto šonkaulio lūžis, kiauryminė muštinė žaizda apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės trečio danties vainiko lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimas dešiniame momenyje, krūtinės ir pilvo dešiniame šone, kairiame dilbyje, nugaros dešinėje pusėje, dešinėje alkūnėje, dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlės dešiniame šone, krūtinės dešinėje ir kairėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, kairiame petyje, nugaroje, dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešiniame pakinklyje, dešinėje pėdoje ir kairėje blauzdoje, padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 3-4 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, o tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dešinės pusės penkto šonkaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiajam G. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 14-15 b. l.).

2012-08-28 G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo duotus parodymus apie įvykio aplinkybes (1 t. 18-20 b. l.).

2012-08-31 S. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji nurodė vietas, kur įvyko konfliktas (1 t. 36-39 b. l.).

2012-08-31 D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis nurodė vietas, kur įvyko konfliktas (1 t. 72-74 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 86/12-1459/12(04), iš kurios matyti, kad G. L. kūne rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimams padaryti reikėjo dvidešimt keturių smūgių bukais kietais daiktais. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Dešinės pusės penkto šonkaulio lūžis sutrikdė nukentėjusiajam G. L. sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 130 b. l.).

2012-09-24 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis G. L. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C500“, juodos spalvos marškinėlius, akinius. Pateikti daiktai apžiūrėti (1 t. 146, 147-153 b. l.).

2012-10-25 akistatos tarp nukentėjusiojo ir S. U. protokolu, iš kurio matyti, kad G. L. ir S. U. pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 162-164 b. l.).

2012-10-25 akistatos tarp nukentėjusiojo ir D. S. protokolu, iš kurio matyti, kad G. L. ir D. S. pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 167 l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 86/12-1459/12(04), iš kurios matyti, kad G. L. vieno šonkaulio lūžis nėra būdingas griuviminei traumai atsitrenkiant į juostos formos pailgą suoliuko šoninį paviršių (1 t. 173 b. l.).

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamieji – S. U. ir D. S. 2012-08-19 apie 1.30 val. įvykusio konflikto metu smurtavo nukentėjusiojo G. L. atžvilgiu. Tokių aplinkybių neginčijo nei patys kaltinamieji, davę paaiškinimus teisme, nei nukentėjusysis G. L. bei teisme apklausta liudytoja R. L. Vertinant ištirtus įrodymus, nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu pirma smurtą panaudojo kaltinamoji S. U., ji puolė R. L. kumščiais bei spardė jį, o vėliau prie jos prisijungė ir D. S. smūgiuodamas nukentėjusiajam.

Teisme apklausta kaltinamoji S. U. iš dalies pripažino savo kaltę, teigdama, kad ji šonkaulių nukentėjusiajam nesulaužė ir dėl to ji nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau teismas tokiais kaltinamosios paaiškinimais nesiremia ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant kuo daugiau save atriboti nuo įvykio metu kilusių pasekmių ir taip sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nes tokius S. U. paaiškinimus iš dalies paneigia ne tik pačios kaltinamosios nurodytos aplinkybės teisme, bet ir kita bylos medžiaga. Pati S. U. teisme pripažino, kad ji sudavė kaltinamajame akte nurodytus smūgius tiek rankomis, tiek kojomis. Ji keletą kartų patvirtino, kad tikrai spyrė nukentėjusiajam ir tai prisimena geriau už nukentėjusįjį, nes buvo ne tiek girta kaip jis. Be to, S. U. nurodė, kad ji negalėjo sulaužyti šonkaulių, nes ji spyrė, bet ne iš jėgos, tačiau tokia jos versija atmestina ir vertintina kaip gynybinė. Teisme paaiškinimus davęs ekspertas J. S. teigė, kad asmens lyties, padariusio sužalojimus, pagal sužalojimų pobūdį nustatyti negalima, o šonkauliai galėjo lūžti ir ne nuo kojos spyrio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad nukentėjusysis po smūgio griuvo ir galėjo šonkaulius susilaužyti griūdamas, tačiau tokią aplinkybę paneigia byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad G. L. vieno šonkaulio lūžis nėra būdingas griuviminei traumai atsitrenkiant į juostos formos pailgą suoliuko šoninį paviršių.

Ištyrus teisme apklaustų asmenų paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, taip pat atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. G 1459/12(04), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas atitinka duotus paaiškinimus apie 2012-08-19 įvykusio konflikto aplinkybes, tokių aplinkybių visumos analizė duoda pagrindo teismui teigti, kad kaltinamųjų – S. U. ir D. S. - kaltė dėl nesunkaus G. L. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę S. U., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininkės asmenybę; į tai, kad S. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdama teista 1 kartą, teistumui neišnykus (1 t. 54-56 b. l.), po nusikaltimo padarymo bausta administracine tvarka (1 t. 63 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos charakterizuojama teigiamai (1 t. 43 b. l.), (duomenys neskelbtini) mokykloje charakterizuojama teigiamai, nedirbanti, Lietuvos darbo biržoje neregistruota (1 t. 52, 53 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas S. U. už nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. skiria sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir jį kontroliuoti ateityje.

S. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; į tai, kad D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 5 kartus, teistumui neišnykus (1 t. 94-100, 123-125 b. l.), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 89-93 b. l.), dirbantis UAB „V“ baldų surinkėju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgęs į Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas, teismas D. S. už nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2012-12-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktas viešųjų darbų bausmės laikas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, ką rodo teismui pateikta neterminuota darbo sutartis, kritiškai įvertino savo elgesį, labai gailėjosi dėl kilusių pasekmių, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, pripažino padarytą žalą ir nori ją atlyginti savo darbu, atsiprašė nukentėjusiojo, turi siekį keisti savo gyvenimą ir daugiau nenusikalsti, teismas mano, jog D. S. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje, o paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 329,73 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 137-139 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (1 t. 140 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo G. L. sveikatai buvo padaryta kaltinamųjų S. U. ir D. S. bendrais kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 329,73 Lt – priteistina solidariai iš kaltinamųjų S. U. ir D. S..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2347,50 litų turtinės ir dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 13-14 b. l.).

Ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nurodė, kad ieškinio sumą sudaro: negautas atlyginimas 1500 Lt, mobilus telefonas 300 Lt, marškinėliai 40 Lt, akiniai 460 Lt, teismo eksperto apžiūra 47,50 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. teismui pateikė kvitą Nr. 224091, kuris patvirtina, kad 2012-08-22 nukentėjusysis sumokėjo 47,50 Lt už teismo eksperto apžiūrą (2 t. 18 b. l.). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu. Tokią aplinkybę patvirtina 2012-09-24 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai. Tačiau išnagrinėjus bylą, nėra aišku, ar kaltinamieji sugadino ir kitą nukentėjusiojo nurodomą turtą, t.y. akinius ir telefoną, nes tyrimo metu, tuoj po įvykio jie nebuvo paimti ir apžiūrėti, ištiriant ir nurodant konkrečius sugadinimus, o pateikti apžiūrai tik po to, kai buvo sutaisyti. Be to, nors nukentėjusysis ir prašė teismo priteisti negautą atlyginimą, t.y. 1500 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad G. L. nepateikė teismui duomenų iš darbovietės apie jo gaunamas pajamas, kas leistų teismui apskaičiuoti prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo G. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamųjų – S. U. ir D. S., solidariai atlyginti 47,50 Lt už teismo eksperto apžiūrą ir 40 Lt už suplėšytus marškinėlius, viso 87,50 Lt. Likusioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad negalima civilinio ieškinio dėl turtinės žalos tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

G. L. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 5 000 litų. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, pagrįsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jis patyrė didelį fizinį skausmą, didžiulius išgyvenimus, buvo ir yra dvasiškai sukrėstas, jautė didelius nepatogumus, buvo kaip žmogus pažemintas. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pasikėsinta į jo sveikatą padarant jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, į jo sveikatą buvo pasikėsinta netikėtai, atvykus į šventę.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji S. U. yra nedirbanti, kaltinamasis įsidarbino tik 2013-05-16 ir gauna minimalią mėnesinę algą. Todėl įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamųjų S. U. ir D. S. solidariai priteisiant atlyginti 2000 litų nukentėjusiajam G. L.

G. L. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo tenkintinas. Byloje yra pateiktas 2012-08-19 pinigų mokėjimo kvitas Nr. 568646 – 200 Lt sumai (2 t. 19 b. l.) ir 2012-08-30 nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (2 t. 20 b. l.) – 800 Lt sumai, bendrai 1 000 Lt sumai. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos kreipėsi į advokatą ir turėjo atstovavimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos solidariai iš kaltinamųjų S. U. ir D. S. G. L. naudai.

Daiktiniai įrodymai – marškinėliai, akiniai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia C500“, kurie tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajam G. L., paliktini jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

S. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti pradėti dirbti, tęsti mokslus, ar užsiregistruoti darbo biržoje ir joje registruotis, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausme, dirbant po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir galutinę subendrintą bausmę D. S. paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimą.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2012-12-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą viešųjų darbų bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., 3 d. bausmės vykdymą D. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą, jo netekus registruotis Lietuvos darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 329,73 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų S. U. ir D. S. solidariai priteisti atlyginti padarytą 329,73 Lt žalą.

Nukentėjusiojo G. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2347,50 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamųjų – S. U. ir D. S., solidariai atlyginti 87,50 Lt, likusioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad negalima civilinio ieškinio dėl turtinės žalos tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, civiliniam ieškovui pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo G. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant jam iš kaltinamųjų – S. U. ir D. S., solidariai atlyginti 2000 Lt padarytą neturtinę žalą.

Iš kaltinamųjų S. U. ir D. S. solidariai priteisti 1000 Lt nukentėjusiajam G. L. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – marškinėlius, akinius, mobilaus ryšio telefoną „Nokia C500“, kurie tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajam G. L., palikti jo nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus