Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovei A. K., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Gijota“, G. J., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-07-10 apie 16.30 val. Kiškių g., Kaune ties 1 numeriu pažymėtu pastatu trečiojo asmens G. J. vairuojamas automobilis „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtą duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, taip pat priekinė dešinės pusės padanga. Automobilis „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas trečiasis asmuo UAB „Gijota“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 148263841). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012-07-11 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. J. atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. 2012-07-13 buvo atlikta apgadintos transporto priemonės apžiūra, kurios metu nustatyta, jog keičiamos dalys – priekinė dešinės pusės padanga ir priekinis bei galinis dešinės pusės ratlankiai (2012-07-13 Transporto priemonės techninės apžiūros aktai). Trečiasis asmuo UAB „Gijota“ kreipėsi į draudiką (ieškovą AB „Lietuvos draudimas“) išmokėti draudimo išmoką (Prašymas išmokėti draudimo išmoką). Dėl automobilio įvykio metu sugadintų detalių, buvo paskaičiuota 341,27 Eur (1178,35 Lt) žala, t.y. 580,80 Lt (transporto priemonės remonto kaina pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija STM Nr. 068) + 100,80 (išskaičiuotas PVM) + 1579,99 Lt (naujų padangų kaina pagal UAB „Dagris“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija DKA Nr. 026206) - 274,20 Lt (išskaičiuotas PVM) + 55,01 Lt (padangų montavimo darbų kaina pagal UAB „Dagris" pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija DKA Nr. 026207) - 9,55 Lt (išskaičiuotas PVM) - 652,89 Lt (draudimo išmokos mažinimas dėl nesusijusių su įvykiu transporto priemonės sugadinimų). Trečiajam asmeniui UAB „Gijota buvo išsiųstas pranešimas apie nuostolių atlyginimą (2012-10-17 pranešimas Nr. 1282715), 1178,35 Lt išmoka pervesta 2012-10-18 (2012-10-18 vietinio mokėjimo nurodymas). 2012-10-24 ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pretenziją dėl išmokėtos nuostolių sumos atlyginimo regreso tvarka (2012-10-24 pretenzija Nr. R0001311024), tačiau iki šiol atsakovas šios žalos neatlygino.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2015-04-20 pradiniu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti būtent tokio dydžio sumą, t.y. 341,27 Eur (1178,35 Lt), vėliau (tą pačią dieną teismui pateiktu) 2015-04-21 ieškiniu prašė priteisti 315,60 Eur (1089,71 Lt), tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas padarė klaidą paskaičiuodamas nuostolių dydį (išskaičiuojant padangos nuvertėjimą), todėl 2015-12-01 pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas iš atsakovės priteisti 252,63 Eur (872,28 Lt) turtinės žalos atlyginimo bei atitinkamai sumažindamas prašomas priteisti kompensacines palūkanas.

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 d., reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovas kildina iš atsakovo neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – LR VSĮ) 6 str. 32 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – LR KĮ) 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau LR SEAKĮ) 10 str. 8 d. 4 p. įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 p.).

Atsakovė neneigė tos aplinkybės, kad gatvė – Kiškių g. Kaune – jai priklauso nuosavybės teise. Atsakovė, būdama vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūrą, taisymas, saugos eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d.). Atsakovė privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo ir privalėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius bei užkirsti kelią tolimesniam kelio dangos irimui. Atsižvelgiant į policijos pareigūno nustatytą duobės dydį ir gylį (ilgis 0,9 m., plotis 0,6 m., gylis 0,11 m.) akivaizdu, kad duobė atsirado per ilgą laiką, todėl turėjo būti pastebėta, kelio danga suremontuota arba, negalint to padaryti dėl svarbių priežasčių, pažymėta atitinkamais ženklais ar atitvarais. Pažymėtina, kad tiek UAB „Gijota“ (draudėjo) prašyme išmokėti draudimo išmoką bei G. J. (įvykio metu vairavusio transporto priemonę) paaiškinime, duotame policijos pareigūnams iš karto po eismo įvykio, tiek policijos pareigūno (atlikusio eismo įvykio vietos apžiūrą) tarnybiniame pranešime, eismo įvykio vietos schemoje, bei 2012-07-11 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, aiškiai nurodoma, kad duobė jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais pažymėta nebuvo. Konstatuotina, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė nevykdė įstatymų numatytos pareigos nuolat tikrinti kelio dangos būklę, nesiėmė jokių priemonių kelio dangos Kiškių g., Kaune, būklei pataisyti ir suremontuoti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonei įvažiavus į nepažymėtą kelio duobę ir būtent dėl to atsirado dešinės pusės priekinio ir galinio ratlankių bei priekinės dešinės pusės padangos apgadinimai. Nors atsakovės atstovė tvirtino, kad nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo transporto priemonės apgadinimų pobūdį ir mastą, tačiau ieškovo anksčiau nurodyti bei į bylą pateikti įrodymai neabejotinai patvirtino ieškinyje nurodyto eismo įvykio fakto buvimą ir šio įvykio kilimo aplinkybes. Atsakovė, neigdama šią aplinkybę, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių patį įvykį ir transporto priemonės sugadinimo faktą.

Atsakovė taip pat nurodė, kad vairuotojo G. J. veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, be to, vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno miesto gatvėse gali būti duobių, apie tai vairuotojai informuojami per įvairias žiniasklaidos priemones, prašoma jų būti atidesniais. Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo G. J. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl nebuvo nustatyta ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovės argumentai, kad vairuotojas, būdamas rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo visas galimybes išvengti įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję eismo įvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pati vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui, teismui nėra pagrindo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) bei transporto priemonių draudimo liudijime numatytą draudimo sąlygų variantą, pasirinktą draudėjo. Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Draudiko įgaliotas asmuo užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, draudikas, t.y. ieškovas apskaičiavo draudimo išmokos dydį bei dėl šio eismo įvykio metu apgadinto automobilio draudėjui išmokėjo 1178,35 Lt (ekvivalentas – 341,27 Eur) draudimo išmoka, t.y. ne visą nustatytą nuostolių suma. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad buvo padaryta aritmetinė klaida paskaičiuojant nuostolių dydį, ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iki 252,63 Eur (872,28 Lt). Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių pagrindu, įvertinus tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl atlyginami tokio dydžio ir rūšies nuostoliai ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, kaip transporto priemonės draudikas, su transporto priemonės draudėja UAB „Gijota“, vadovaudamiesi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, sudarė transporto priemonės draudimo sutartį. Draudimo išmoka buvo nustatyta vadovaujantis nurodytų Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 pagrindu ir pateiktais transporto priemonės sugadintų ir remontuotų dalių išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Ieškovas, spręsdamas dėl draudimo išmokos, vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei įgytos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais. Iš draudimo išmokos buvo išskaičiuotas keičiamos padangos nusidėvėjimas.

Atsakovės argumentai, esą automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo būti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 str.). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 str. 6 d.) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 str. 7 d.). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 str. 13 d.). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 str. 2 p.). Minėta, kad Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovės nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013). Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės techninės apžiūros aktai, PVM sąskaitos-faktūros bei atlikti nuostolių paskaičiavimai neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos dėl įvažiavimo į nepažymėtą duobę dydžio pagrįstumu. Atsakovė, nors ir nesutikdamas su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo.

Taigi, nurodytos išlaidos automobilio remontui ir keičiamų detalių įsigijimui pagal automobilio sugadinimo pobūdį, laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis, apskaičiuotos atsižvelgiant tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas, detalių keitimo reikalingumą ir kainą nenustatyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių, jog automobilio remonto darbai nebuvo techniškai būtini ar nebuvo susiję su patirtais automobilio sugadinimais, ar remonto darbai ir padangos kaina buvo mažesni (CPK 12 str., 178 str.).

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog Kauno miesto savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Kiškių g., esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą jame, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad už šio įvykio metu patirtą žalą atsako būtent atsakovė – Kauno miesto savivaldybė. Tarp neteisėtų atsakovės Kauno miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes atsakovė, kaip Kauno miesto gatvių savininkas, netinkamai prižiūrėjo gatvę, nepažymėjo vietos, kur buvo kelio duobė, įspėjamaisiais ženklais, nesuremontavo gatvės, todėl yra atsakinga už padarytą žalą. Ginčo atveju yra visos sąlygos, reikalingos deliktinei atsakomybei atsirasti pagal CK 6.271 straipsnio sąlygas. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje; 2011-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekiantis įgyvendinti pareiškėjas privalo įrodyti, kad jis buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis, kad draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 str.). Abejonių, kad ieškovas buvo į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudikas, kad įvykis buvo draudiminis ir kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, nėra, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi už patirtą žalą atsako būtent atsakovas – Kauno miesto savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas, subrogacijos teise, priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės patirtą žalą yra visiškai pagrįstas (CK 6.1015 str. 1 d.). Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 252,63 Eur (ekvivalentas – 872,28 Lt) turtinės žalos atlyginimas.

Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo iš atsakovės taip pat priteisti 31,98 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistinos draudimo išmokos sumos (252,63 Eur), skaičiuojant po 0,05 proc. palūkanų dydį už 924 pradelstas dienas (nuo 2012-10-09) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Tačiau ieškovas, paskaičiuodamas palūkanas už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, nepagrįstai reikalauja priteisti jam palūkanas už 924 dienas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo (2012-10-09) iki ieškinio pateikimo dienos (2015-04-20). Pagal bendrąją taisyklę įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamos bylos atveju teismas teisinga ir protinga palūkanų skaičiavimo pradžios eiga pripažįsta ieškovo 2012-10-24 pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, kurioje buvo nustatytas 15 dienų terminas prievolei įvykdyti, pripažindamas šią faktinę aplinkybę prievolės neįvykdymo momentu, t.y. 2012-11-09. Įstatyme nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, ieškovui iš atsakovės priteistina 30,90 Eur (252,63 Eur ×5 proc.÷ 365 d.×893 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-11-09 iki ieškinio priėmimo teisme dienos (2015-04-20), viešajam juridiniam asmeniui taikant 5 procentų metines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-400/2005; CK 6.210 str.).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 283,53 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 70,08 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str., 82 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, buveinė: J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 252,63 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus, 63 ct) turtinės žalos, 30,90 Eur (trisdešimt eurų, 90 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 283,53 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus, 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.