Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs, pagrindinio profesinio išsilavinimo, teistas:

2002 m. gruodžio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/4 dalies turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, 2003 m. vasario 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams su turto už 100 Lt konfiskavimu, 2005 m. gegužės 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 70 parų areštu, 2005 m. lapkričio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 80 parų areštu, 2006 m. balandžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 parų areštu, 2007 m. spalio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 2009 m. lapkričio 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, 2011 m. liepos 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, 2011 m. lapkričio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu 300 litų sumai,2017 m. gegužės 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų, jį atliekant areštinėje, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. S. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 16 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gydytojo A. M. kabinete, kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įėjo į gydytojo A. M. kabinetą, pradėjo šūkauti, daužyti per stalą, jį stumdyti, po to, gydytojui A. M. atsistojus, abejomis rankomis suėmė už rūbų, ties krūtinės sritimi ir mėgino pastumti, po to, išėjo iš ambulatorijos, atsinešė kirvį ir vieną kartą užsimojęs trenkė į pagrindinių įėjimo durų plastikinį langą, taip išdauždamas plastikinio lango paketą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad praėjo daug laiko ir aplinkybių nepamena, bet savo pirminius parodymus tvirtina ir prašo jais remtis. Tikslios datos nepamena, praeitais metais, gali būti, kaip nurodyta kaltinime, nuėjęs į ambulatoriją ir gydytojo reikalaudamas siuntimo į psichiatrinę, supyko, jog jis iš karto siuntimo nedavė, todėl elgesys tapo nekontroliuojamas. Savo elgesio nepateisina, buvo neadekvatus, neblaivus. Kelias dienas iki įvykio ir įvykio dieną vartojo alkoholį. Tą dieną pasijuto labai negerai, ištiko epilepsijos priepuolis ir paskambino į „greitąją“, jie atvyko, prašė vežti į psichiatrinę, bet medikai atsisakė, suleido raminamųjų vaistų ir išvyko. Jiems išvažiavus, vėl vartojo alkoholį ir tada apie 16 val. pats nuėjo į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją, įėjo į kabinetą ir gydytojo parašė siuntimo, nes „greitosios“ darbuotojai pasakė, jog be siuntimo negali vežti į ligoninę. Labai gailisi dėl savo elgesio, tačiau tuo metu nesuvokė savo veiksmų dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir raminamųjų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Po įvykio, savaitę buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje. Nėra įrašytas į jokią priklausomybės įskaitą. Kreipėsi ir gydėsi savanoriškai. Suvokė, jog konfliktuoja, tačiau jo veiksmus įtakojo alkoholis ir raminamieji vaistai. Savo elgesį paaiškintų taip, jog tai buvo jo reakcija į gydytojo, kuris atsisakė duoti siuntimą, veiksmus. Kirvį rado atsitiktinai, tada ir kilo mintis grįžti, nes grįžo ir išdaužė durų stiklą. Pamena, jog lauke dar su kažkuo bendravo. Jo netenkino gydytojo atsisakymas priimti be eilės ir duoti siuntimą, todėl tai buvo reakcija į gydytojo veiksmus. Dabar suvokia, jog reagavo netinkamai. Labai gailisi dėl savo poelgio.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi T. S. viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu T. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, parodęs, kad daužyti ir stumdyti gydytojo stalą, keikti gydytoją necenzūriniais žodžiais jis pradėjo po to, kai šis pasakė, jog T. S. išeiti iš kabineto ir laukti eilėje su kitais pacientais, kaltinime nurodyti veiksmai buvo jo reakcija į gydytojo atsisakymą jam duoti siuntimą. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog T. S. jam inkriminuojamus veiksmus padarė gydymo įstaigoje – ambulatorijoje, tai yra vietoje, kurioje nuolat lankosi ir turi teisę lankytis žmonės, įvykio metu gydytojo kabinete buvo ir seselė, ambulatorijos patalpose – daugiau darbuotojų ir laukiančių pacientų. Teismas daro išvadą, kad smurtinio pobūdžio veiksmus T. S. atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju viešoje vietoje T. S. pademonstruotas agresyvus elgesys bei smurto elementai, panaudoti ambulatorijos inventoriaus bei darbuotojo atžvilgiu, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 109-110), tiek teisiamajame posėdyje (b. l. 158-163) nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs ir blaivus nebūtų taip pasielgęs. Nors T. S. neblaivumas nusikalstamos veikos padarymo metu nėra patvirtintas neblaivumo testo duomenimis, kadangi tam nebuvo objektyvių galimybių, tačiau anksčiau minėti ir kiti bylos duomenys (b. l. 6-10), paties kaltinamojo parodymai (tiek apklausiant įtariamuoju, tiek teisiamojo posėdžio metu), teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; todėl ši aplinkybė pripažintina T. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. 2017 m. gegužės 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį nubaustas galutine aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, bausmė šiuo metu neatlikta, teistumas nėra išnykęs, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. S., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje ir 56 straipsnyje.

Kaltinamasis T. S. anksčiau vien tik Lietuvoje teistas dešimt kartų (b. l. 55–67, 68–80), bausmės neatlikęs (b. l. 82), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis); administracinėmis nuobaudomis metų laikotarpiu baustas (b. l. 83–94), dirba (b. l. 96, 97), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 102), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (b. l. 99), nevedęs (b. l. 100).

Sprendžiant dėl T. S. skirtinos bausmės rūšies ir jos trukmės taip pat atsižvelgtina į tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė praėjus nedideliam laiko tarpui po paskutiniojo jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, minėtos bausmės dar neatlikus, per 2017 m. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, keletas iš pažeidimų, už kuriuos jis baustas, padaryti T. S. esant neblaiviam, viešoje vietoje. Nors T. S. ir nurodė, kad stengiasi taisytis, dirba, tačiau iš minėtų aplinkybių spręstina apie nepakankamą nuteistojo pažangą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl vertintina, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) T. S. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina trumpesnė nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. vieneri metai.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis T. S. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisyklėmis, ir paskirtina galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės laiką T. S. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 2 d. 17.07 val. iki 2017 m. lapkričio 3 d. 12.56 val. (b. l. 118, 122), tai yra viena para.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-310, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2017 m. gegužės 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeista 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką T. S. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 2 d. 17.07 val. iki 2017 m. lapkričio 3 d. 12.56 val., tai yra vieną parą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę arba jo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.