- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-2240-1145/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00233-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., A. M., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M., A. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. palikimo paveldėjimo tikslu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina S. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Testamento ji nebuvo sudariusi, po motinos mirties (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarei Laimai Aidukaitei buvo pateiktas pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Į notarę su pareiškimu dėl mirusios motinos palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjo brolis J. M., su savo šeima gyvenęs tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas nėra pateikęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Jis nuolatos lankydavosi tėvų namuose, kuriuose po motinos mirties toliau gyveno jo tėvas A. K. M., miręs (duomenys neskelbtini), padėdavo tėvui ir broliui J. M. nudirbti ūkio darbus, tėvai turėjo nekilnojamojo turto, kurį reikėjo prižiūrėti ir valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jo tėviškę (duomenys neskelbtini) skiria tik dešimties kilometrų atstumas, todėl jis po darbo vykdavo padėti broliui ūkyje ir aplankyti tėvo. Tuos namus pareiškėjas laikė savais namais, nes tai buvo jo tėvų namai, kuriuos kartu su broliais R. M. ir J. M. tvarkė, prižiūrėjo, naudojosi tėvams priklausančiais daiktais, ūkio rakandais, valdė tėvų ūkį ir taip priėmė palikimą, mirus motinai S. M.. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui A. K. M., faktinė situacija iš esmės nepasikeitė, jis ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo mirusių tėvų namus, kartu su savo broliais J. ir R. valdė tėvų ūkį, bet šiuo atveju per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio mirus tėvui. (Duomenys neskelbtini) mirus jo broliui J. M., gyvenusiam kartu su savo šeima tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas su našle likusia jo brolio sutuoktine A. M., kuri nepripažįsta pareiškėjo teisės į tėvų namus. Pareiškėjui žinoma, kad jo tėvai bendrai valdė aštuonis žemės sklypus, konkrečiai, kuris sklypas, kuriam iš tėvų priklausė, jis nežinojo. Mirus motinai, visa žemė buvo dirbama ir toliau. Tėvai, būdami pensinio amžiaus, buvo atleisti nuo žemės mokesčio mokėjimo, o pareiškėjas žemės mokestį už tėvų turėtą žemę pradėjo mokėti nuo 2011 metų, kai priėmė tėvo palikimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškimo reikalavimus, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais gyveno jo brolis J. su savo šeima – sutuoktine A. ir dviem sūnumis, pats pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo šeima, ten turėjo savo ūkį, laikė gyvulius, dirbo žemę. Į (duomenys neskelbtini) pas tėvus ir ten gyvenantį brolį atvykdavo laisvu laiku, t. y. per atostogas, išeigines, savaitgaliais, jiems padėdavo nudirbti ūkio darbus. Mirus motinai ir toliau atvykdavo pas ten gyvenusius tėvą ir brolį jiems padėti ūkyje. Iki pat tėvo mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nurodė manęs, jog ūkį po motinos mirties yra paveldėjęs jo tėvas. Po tėvo mirties sužinojo, kad po motinos mirties į notarą dėl motinos palikimo priėmimo yra kreipęsis ne tik jo tėvas, bet ir brolis J.. Mokesčius moka tik po tėvo mirties už jam po tėvo palikimo priėmimo tekusią žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. tiek pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Suinteresuotas asmuo A. M. tiek pateiktame atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, tiek posėdžio metu nesutiko su prašomo juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymu. Paaiškino, kad su pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) mirusio jos sutuoktinio J. tėvais iki pat tėvų mirties tėvų namuose gyveno jos šeima, visi kasdien kūrė bendrą ūkį, augino gyvulius, dirbo žemę. Jos mirusio sutuoktinio brolis pareiškėjas A. M. vasaros sezono metu, kartas nuo karto, bet ne kasdien, atvykdavo padėti tėvams. Mirus pareiškėjo motinai, visas jos, kartu su sūnaus J. šeima užgyventas turtas, t. y. namų apyvokos daiktai, įrankiai, buitinė įranga, visi kiti tiek namų, tiek ūkio daiktai liko jų namų ūkyje ir visais šiais daiktais toliau naudojosi pareiškėjo tėvas ir jos šeima.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M., nuo 1996 metų gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra S. M. ir A. M. sūnus, tai patvirtina pažyma apie A. M. faktinę gyvenamąją vietą ir jo gimimo įrašas. Mirties įrašai patvirtina, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini), o A. K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad mirusių S. M. ir A. K. M. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. K. M. mirties jo palikimą yra priėmę R. M., A. M. ir J. M.. Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Laimos Aidukaitės pranešimas, adresuotas A. M., patvirtina, kad po S. M., mirties (duomenys neskelbtini) yra užvesta paveldėjimo byla. Testamentų registre duomenų apie S. M. palikimą priėmusius asmenis nėra, kadangi tokie duomenys Testamentų registre kaupiami tik nuo 2010 m. kovo 31 d.
Pareiškėjas A. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau nurodo, kad palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Mirusiosios S. M. įpėdinis – jos sūnus pareiškėjas A. M., nepriėmęs palikimo notarine tvarka, bet siekdamas savo teisių į palikimą, privalo įrodyti, kad per tris mėnesius nuo motinos mirties jos palikimą priėmė, atlikdamas tokius aktyvius veiksmus, kurie rodytų jo išreikštą valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir valdyti šį turtą kaip savo. Abu nurodyti požymiai privalomi, siekiant patvirtinti, kad asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Šiuo atveju itin svarbi sandorį sudarančio asmens valia valdyti turtą kaip savo, nes tik sąmoningai siekiamas tikslas gali sukelti civilines teisines pasekmes, įtvirtinančias sandorio sudarymą.
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad A. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė valią priimti palikimą po motinos S. M. mirties ir valdyti jį būtent kaip savo. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo motinai S. M. mirus, jis buvo įsitikinęs, kad motinos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis pareiškėjo tėvas A. K. M. ir taip manė iki to laiko, kai (duomenys neskelbtini) mirus tėvui kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Tai, kad kaip nurodo pareiškėjas, jis tėvų (motinos) turėtoje žemėje atliko žemės dirbimo darbus, namų, gyvulių priežiūrą ir pan., t. y. atliko tam tikrus aktyvius veiksmus palikimo valdymo srityje, dar nesudaro pagrindo pripažinti, kad palikimą valdė kaip savo nuosavybę. Kadangi pareiškėjas A. M. buvo įsitikinęs, kad motinos palikimas atiteko tėvui A. K. M., jo atlikti veiksmai turto valdymo srityje vertintini kaip turto tvarkymas kito asmens naudai. Pareiškėjas A. M. visą laiką iki tėvo mirties motinos palikimą nors ir tvarkė, tačiau ne kaip savo nuosavybę, bet kaip tėvui atitekusį daiktą ir tik jo interesais. Pareiškėjo A. M. veiksmų pobūdis – tvarkyti daiktą kaip atitekusį kitam asmeniui rodo, kad jis nelaikė savęs paveldėto turto savininku. Turto, likusio po palikėjo mirties, tvarkymas kito asmens interesais nesudaro pagrindo pripažinti, kad asmuo turtą priėmė ir tvarkė kaip savo, laikydamas save to turto savininku, o tai yra pagrindas atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl faktinio palikimo priėmimo.
Pareiškimo netenkinimas nereiškia, jog pareiškėjas praranda teisę į palikimą, kadangi savo teisę į palikimą įpėdiniai gali įgyvendinti, realizuodami CK 5.57 straipsnyje numatytas teises.
Valstybė šioje byloje patyrė 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybei šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.