Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams M. G. ir V. G. dėl skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2009 m. lapkričio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11 09-20-83 (13-18 b. l.), išrašo iš akcinės bendrovės SEB bankas skolų priėmimo-perdavimo akto prie 2009-11-09 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 11 09-20-83 (6 b. l.), 2006 m. gegužės 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 0650618050584-14 (19-23 b. l.), 2006 m. gegužės 23 d. laidavimo sutarties Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. 0650618050584-14 (24-25 b. l.), įspėjimo rašto (26 b. l.), pranešimų dėl reikalavimo perleidimo (27-29 b. l.), delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo aktų (7-8 b. l.) ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės (9 b. l.) – matyti, kad tarp AB SEB bankas ir M. G. 2006 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0650618050584-14, kuria bankas atsakovui M. G. suteikė 10000 Lt dydžio kreditą automobilio pirkimui, mokant 9,5 procentų dydžio metines palūkanas, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas iki 2011 m. gegužės 22 d. Šalys vartojimo kredito sutarties 5.3 ir 5.4 punktuose numatė, kad atsakovas M. G. už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną mokės bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies, taip pat už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 procento dydžio laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką.

2006 m. gegužės 23 d. AB SEB bankas ir V. G. sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas V. G. užtikrino M. G. 2006-05-23 suteikto kredito, t. y. vartojimo kredito sutarties Nr. 0650618050584-14 sąlygų įvykdymą. Jei M. G. (kredito gavėjas) negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar jų dalies, netesybų ar dlė tokio nesumokėjimo kitaip sukelia nuostolių bankui, V. G. (laiduotojas) įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir sumokėti bankui negrąžintą kreditą ar negrąžintą jo dalį, nesumokėtas palūkanas, netesybas ir atlyginti nuostolius (laidavimo sutarties 1 punktas).

Kredito gavėjas M. G. ir laiduotojas V. G. pažeidė vartojimo kredito sutarties reikalavimus, nevykdė kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų – nesilaikė sutartyje numatytų mokėjimo terminų, laiku nemokėjo grafike numatytų kredito įmokų. Dėl prievolių nevykdymo ir priverstinio skolos išieškojimo atsakovas M. G. 2008 m. rugsėjo 15 d. AB SEB banko buvo įspėtas, tačiau jis ir po banko raštiško įspėjimo įsiskolinimo nesumokėjo.

2009 m. lapkričio 9 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 11 09-20-83 reikalavimo teises į atsakovo M. G. skolą AB SEB bankas perleido naujajam kreditoriui ieškovui UAB „Gelvora“. 2009 m. lapkričio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 16 d. pranešimais dėl reikalavimo perleidimo ieškovas raštu informavo atsakovus M. G. ir V. G., kad pradinis kreditorius AB SEB bankas atsakovų įsiskolinimo pagal 2006-05-23 vartojimo kredito sutartį Nr. 0650618050584-14 ir pagal 2006-05-23 laidavimo sutartį Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. 0650618050584-14 reikalavimo teisę perleido UAB „Gelvora“.

Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai M. G. (kredito gavėjas) ir V. G. (laiduotojas) su pirminiu kreditoriumi AB SEB bankas, sudarytomis 2006 m. gegužės 25 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 0650618050584-14 ir 2006 m. gegužės 23 d. laidavimo sutartimi Nr. 1 prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovai grąžino pradiniam kreditoriui AB SEB bankui ar reikalavimo teises perėmusiam ieškovui UAB „Gelvora“ paimtą kreditą, sumokėjo palūkanas, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovai nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 6868,84 Lt (šešių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių litų 84 centų) skolos, ir 3343,48 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų litų 48 centų) palūkanų priteisimo solidariai iš atsakovų pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Remiantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Vartojimo kredito sutarties, sudarytos tarp priminio kreditoriaus AB SEB bankas ir M. G. 5.3 punktu, atsakovas, už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną įsipareigojo mokėti bankui 0,1 procento laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies. Iš byloje esančio 2014 m. gegužės 2 d delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas UAB „Gelvora“ yra paskaičiavęs 0,1 procento dydžio delspinigius už 360 pradelstas atsiskaityti dienas (laikotarpį nuo 2009-11-06 iki 2010-11-01), t. y. 2632,91 Lt dydžio delspinigius. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors šis įstatymas šalims sudarant kredito sutartį dar negaliojo, tačiau laikoma, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Nors ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų delspinigius taip pat pripažintinas pagrįstu (Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnis, 6.258 straipsnis), tačiau jis yra grindžiamas tarp bylos šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi. Šios sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnis), todėl net ir nesant byloje prieštaravimų teismas privalo kontroliuoti prašomų priteisti delspinigių dydį, mažindamas aiškiai per didelius delspinigius (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas M. G. – vartotojas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė prisijungimo būdu iš esmės nederinant vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygų, t. y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat į tai, jog atsakovams M. G. ir V. G. neįvykdžius sutartinių prievolių, laiku negrąžinus kredito, nesumokėjus palūkanų, pradinis kreditorius (beveik trejus metus), o vėliau ieškovas (beveik ketverius metus laiko) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių išieškoti iš atsakovų jiems suteikto vartojimo kredito, palūkanų ir delspinigių, kas sąlygojo ieškovo skolos faktinio egzistavimo laikotarpio užsitęsimą bei priskaičiuotų delspinigių dydį, ir į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (2632,91 Lt) paskaičiuoti už 360 dienų, bei įvertinus tai, kad ieškovas tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatuojama, jog prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, delspinigiai yra mažintini iki 919,09 Lt sumos (0,05 procentų dydžio delspinigiai paskaičiuotini už 180 dienų). Tokia suma laikoma adekvačia padarytam pažeidimui bei faktiškai kreditoriaus patirtiems nuostoliams, todėl solidariai iš atsakovų ieškovui yra priteistina 919,09 Lt (devyni šimtai devyniolikos litų 09 centai) delspinigių, kita reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad patyrė 504,64 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2009-11-09 – 2014-04-28 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotine. Ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurias prašo ieškovas priteisti iš atsakovų yra įskaičiuojamos į nuostolius, todėl turi būti tiesiogiai susijusios su skolininkų (atsakovų) civilinę atsakomybę nulėmusia veikla (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis). Nurodytos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, kadangi ieškovas UAB „Gelvora“ užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. veikla yra viena iš jo (ieškovo) ūkinės-komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Ieškovo prašomos priteisti iš atsakovų jo (ieškovo) turėtos išlaidos, t. y. darbo priemonių (popieriaus, vokų, spausdinimo) ir administracijos (informacinių technologijų) išlaidos, yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovo vykdoma ūkine-komercine veikla. Ieškovo ūkinės veiklos išlaidos (sąnaudos) negali būti traktuojamos ir priskiriamos prie Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovo nurodytos išlaidos už užklausas Gyventojų registro tarybai ir Nekilnojamojo turto registrui, pašto išlaidos pripažintinos ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau turi būti pagrįstos ir įrodomos Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnyje numatytomis priemonėms (įrodymais). Kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šios išlaidos faktiškai būtų patirtos, be to, byloje nepateikti ir įrodymai, jog ieškovas patyrė pranešimų siuntimo bei užklausų registrams išlaidas (nepateikė sutarčių, sudarytų su registrais, įkainių ar pan.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 504,64 Lt (penkių šimtų keturių litų 64 centų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo iš atsakovų yra atmestinas.

Laiku negrąžinus kredito sumos, kredito davėjui nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnyje numatytų palūkanų privalomai mokamos sutartyje nustatyto dydžio metinės palūkanos nuo dienos, kada kredito suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (Lietuvos Respublikos 6.874 straipsnis ir 6.210 straipsnis). Bylos šalys Vartojimo kreditų sutarties 2.4 punktuose numatė 9,5 procentų dydžio sutartines metines palūkanas, todėl ieškinys dalyje dėl nurodyto dydžio sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (6868,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo solidariai ši atsakovų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas solidariai iš atsakovų taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 83%, iš atsakovų ieškovui yra priteisiama dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 332 Lt (400 Lt x 83%) sumokėto žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 166 Lt. Iš atsakovų valstybei priteistina 28,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b. l.), t. y. iš atsakovo M. G. priteisiant 14,48 Lt, o iš V. G. – 14,47 Lt (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis. 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 6868,64 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus 64 centus), t. y. 1989,30 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 30 euro centų) skolos, 3343,48 Lt (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris litus 48 centus), t. y. 968,34 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 34 euro centus) palūkanų, 919,09 Lt (devynis šimtus devyniolika litų 09 centus), t. y. 266,19 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 19 euro centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. liepos 11 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,5 (devynių sveikų ir 5 dešimtųjų) procentų dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 0650618050584-14 nuo pagrindinės skolos sumos (6868,64 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. liepos 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 166 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus), t. y. 48,08 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 08 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), UAB „Gelvora“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 166 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus), t. y. 48,08 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 08 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 14,48 Lt (keturiolika litų 48 centus), t. y. 4,19 Eur (keturis eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 14,47 Lt (keturiolika litų 47 centus), t. y. 4,19 Eur (keturis eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.