Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 2 d. apie 08.00 val., pravažiavime nuo V. Krėvės pr. link Taikos pr., S. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir į kelio dangos būklę, esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir jį nulaužė. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 127; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, labai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 07.55 val., jis važiavo į darbą. Ties Draugystės parku, priešais Dainavos parduotuvę „Rimi“ netoli sankryžos bandė stabdyti, tačiau buvo slidi kelio danga ir jis pradėjo slysti. Nors ir stabdė kelis kartus, tačiau sustoti nepavyko. Supratęs, kad gali atsitrenkti į kitą automobilį, todėl staigiai suko į dešinę ir užvažiavo ant borto bei atsitrenkė į kelio ženklą, kurį nulenkė. Kadangi S. K. dėl įvykio jis išsigando, skubėjo į darbą, į kurį nenorėjo vėluoti, todėl pasišalino iš įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio (b. l. 2; 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), S. K. paaiškinimas (b. l. 5; 6), L. J. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad šalia Draugystės parko, Taikos ir Krėvės prospektų sankirtoje, Renault markės automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas gatvele nuo Taikos pr. pusės Krėvės pr. kryptimi, nesuvaldė automobilio ir dėl slidžios kelio dangos, užvažiavęs ant bordiūro, atsitrenkė į pėsčiųjų perėją žymintį ženklą ir jį nulenkė. Vairuotojas išlipęs iš automobilio apžiūrėjo įvykio vietą ir savo automobilį iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 7), foto lentelė Nr. 1 (b. l. 8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės šonas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas. Konstatuota, kad automobilis apgadintas eismo įvykio metu, kai atsitrenkė į kelio ženklą (b. l. 9), foto nuotraukos (b. l. 10-12), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 14), UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ lokalinės sąmatos Nr. 88 kopija, iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu padaryta 207,71 Eur žala (b. l. 16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 17-21).

Surinktais įrodymais bei S. K. pilnu kaltės pripažinimu yra pilnai įrodyta, kad S. K. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. apie 08.00 val., pravažiavime nuo V. Krėvės pr. link Taikos pr., S. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu sugadino kelio ženklą, ir, padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Byloje nustatyta, jog S. K. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas. Iš byloje esančių duomenų (S. K. paaiškinimų, esančių byloje ( b. l. 5; 6), jo teismo posėdžio metu duoto paaiškinimo, byloje esančio L. J. paaiškinimo (b. l. 7)) matyti, kad S. K. suprato padaręs eismo įvykį, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo eismo įvykio vietą, matė, kad kelio ženklas yra nulenktas. Iš nustatytų transporto priemonės bei kelio ženklo apgadinimų matyti, kad jie yra aiškiai matomi. Iš S. K. paaiškinimo matyti, kad jis suprato, jog atsitrenkė į kelio ženklą ir matė, kad jį sugadino, tačiau skubėjo į darbą, todėl daroma išvada, kad jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kelio ženklą, todėl S. K. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadaręs iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. K. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Iš S. K. paaiškinimo bei surinktų įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko esant slidžiai dangai ir į kelio ženklą S. K. atsitrenkė siekdamas išvengti sunkesnių pasekmių, t.y. atsitrenkimo į kitas transporto priemones. Eismo įvykio metu nebuvo sugadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti žmonės, kas būtų vertinama sunkesnėmis pasekmėmis. Iš byloje esančio S. K. pareiškimo (b. l. 6) matyti, kad jis pateikė policijos pareigūnams pareiškimą, kuriame pranešė apie įvykusį eismo įvykį ir pasišalinimą iš jo. Nuo tyrimo pradžios savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Iš S. K. paaiškinimo matyti, kad jis teiravosi dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo ir išsiaiškino, kad ją visų pirmą atlygins draudimo bendrovė. Jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta. Nėra duomenų, kad S. K. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, S. K. asmenybę, įvykio aplinkybes, į tai, kad S. K. anksčiau nebuvo baustas už KET pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemones, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą S. K., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. K. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str.), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismas mano, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.