Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, studijuojantis, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2024 m. birželio 9 d., apie 17.53 val., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kelių eismo taisyklės), 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,25 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo judėjimo krypties Vakariniame aplinkkelyje, nuvažiavime link Ukmergės gatvės važiuojamosios dalies trečia eismo juosta ir artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos su Ukmergės gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą, kuriame numatyta, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 128 punktą, kuriame numatyta, kad ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, tai yra, vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus, jo kelyje atsiradus kliūčiai – jo važiavimo krypties trečioje eismo juostoje prieš Ukmergės-M. Lietuvio gatvių sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui stovėjusių transporto priemonių eilės pabaigoje stovėjusiam A. F. vairuotam automobiliui „Volswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais keleiviais K. N. ir M. H., kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, jis laiku nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, jos neapvažiavo, dėl ko atsitrenkė į automobilį „Volswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio pajudėjo ir priekine dalimi atsitrenkė į priekyje jo stovėjusio automobilio „Volswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Volswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. F. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kartu buvusiems keleiviams K. N. ir M. H. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, bei buvo apgadintos transporto priemonės. Taip A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Įtariamasis A. T. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 8 d., apie 23 val., su draugu išgėrė apie 2-3 butelius alkoholinio likerio „Moka“. Ryte atsikėlęs jautėsi šiek tiek neblaivus. Brolis parvežė jį namo. Susitiko su draugu. Kitas draugas paskambino ir pasakė, kad gali atvežti automobilį, kad jis apžiūrėtų prieš techninę apžiūrą. Grįžo namo. Tuo metu nesijautė neblaivus, jautėsi tiesiog pavargęs, galvojo, kad gali vairuoti. Atsisėdo už automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, o draugas sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo Vakariniu aplinkkeliu link Laisvės prospekto. Pamiršome paimti pinigus, todėl teko apsisukti ir važiuoti atgal į namus. Važiavo nuo Pavilnionių gatvės į Vakarinį aplinkkelį. Pavažiavus apie 600 metrų link Mykolo Lietuvio-Ukmergės gatvių sankryžos. Kai nusuko link Mykolo Lietuvio gatvės, važiavo apie 60 km/val. greičiu. Važiavo trečia eismo juosta, kuria reikia važiuoti tiesiai. Nespėjo sustoti ir atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Jetta“. Stabdė, bet neišėjo sustabdyti, bandė sukti į dešinį šoną, kad neatsitrenkti. Mano, kad neįvertino atstumo. Kai įvyko susidūrimas, nieko nesuprato, jį ištiko šokas, spengė ausyse. Išlipęs pamatė du sudaužytus automobilius, tai buvo „Volkswagen Jetta“ ir „Volkswagen Passat“. Viso buvo penki žmonės. Du rusakalbiai vyrai atsakė, kad išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Įpūtė 1,25 promilės. Labai gailisi.

- dešinėje kelio pusėje stovi juodos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal registracijos dokumentus valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nutolęs nuo dešiniojo kelkraščio, t. y. nuo priekinio, kairės pusės rato 1,7 m., galinio, kairės pusės rato – apie 1,8 m, o panaudojant menamą liniją, nuo automobilio priekinio, kairės pusės rato – apie 1,4 m. Ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekio yra pažeidimų (variklio dangtis, priekinis bamperis, grotelės apgadintos, ant priekinio bamperio nėra valstybinio numerio, kairiojo sparno dalies nėra, priekinio kairiojo žibinto nėra, sudaužytas priekinis langas, įbrėžtos vairuotojo duris, deformuotas priekinis kairysis ratas arba pakabos dalis, dešinėje pusėje įbrėžta slenksčio galinė dalis). Ant automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinio lango padėtas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ oro pagalvės yra suveikusios, išautos keleivio saugos pagalvės, taip pat saugos pagalvės „užuolaidos“ esančios šonuose. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

- A. F. nustatytas dešinio stipinkaulio šoninio raiščio dalinis plyšimas su minkštųjų audinių patinimu (nustatyta ultragarsiniu tyrimu). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

- K. N. nustatyta kairės alkūnės poodinė kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- M. H. nustatytas dešinės periorbitalinės srities odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Kaltinamasis A. T. apklausiamas parodė, kad įvykio išvakarėse su draugu išgėrė apie 2-3 butelius alkoholinio likerio „Moka“; ryte jautėsi neblaivus, o dienos metu – blaivus; vairavo automobilį; neįvertino atstumo, todėl nepavyko sustabdyti, išvengti susidūrimo sukant, dėl to atsitrenkė į kitą automobilį; išlipęs pamatė du sugadintus automobilius, penkis žmones; patikrinus nustatyta, kad jis yra neblaivus. Be A. T. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiųjų A. F., K. N. ir M. H., liudytojo M. R. parodymai, iš kurių matyti, kad A. T. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. F. vairuojamą sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui stovintį automobilį, o šis – iš inercijos į M. R. vairuojamą stovintį automobilį, A. T. atrodė neblaivus; kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio schema ir vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, pagrindžiantys eismo įvykio mechanizmą; specialisto T. B. paaiškinimų protokolas, patvirtinantis, kad eismo įvykio metu A. F. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, iš kurio matyti, kad po eismo įvykio A. T. buvo nustatytas 1,25 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui stovint A. F. vairuojamam automobiliui, kurį A. T. galėjo pastebėti, jis nesustabdė automobilio ir neapvažiavo A. F. vairuojamo automobilio nesukeldamas pavojaus A. F. ir kitiems eismo dalyviams, o atsitrenkė į A. F. vairuojamą automobilį, todėl pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus. A. T. nenumatė, kad jam nepavyks sustabdyti automobilį arba apvažiuoti A. F. vairuojamą automobilį iki susidūrimo su šiuo, nors galėjo ir turėjo tai numatyti, nes, kaip matyti iš nukentėjusiųjų A. F., K. N. ir M. H., liudytojo M. R. parodymų ir kitų įrodymų, eismo sąlygos buvo geros, A. F. vairuojamas automobilis stovėjo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui, įtakos tam turėjo ir A. T. neblaivumas, todėl veiką jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. T. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, sutinka su bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės rūšimi ir dydžiu.

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. A. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis yra didesnis, negu rūšinis, nes sveikata buvo sutrikdyta trims asmenims, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nusikalstama veika A. F. padaryta 3 900 Eur, K. N. ir M. H. – po 1 300 Eur, Vilniaus teritorinei ligonių kasai – 348,73 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui – 433,58 Eur, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui – 4 555 Eur dydžio žala, kuri yra atlyginta. A. T. yra nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, studijuojantis, vykdantis individualią veiklą, praeityje teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas išnykęs, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo. Tai A. T. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo jo atsainų požiūrį į kelių eismo saugumo reikalavimus, todėl neleidžia nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti, kaip padarytą visiškai atsitiktinai, kita vertus, A. T. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo teikia vilčių, kad jis padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio. A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), tuo tarpu A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią, piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

A. T. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką A. T. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatyta, kad A. T. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas artimas vidutiniam neblaivumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta vieno žmogaus sveikata, nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, apgadintos transporto priemonės. Be to, minėta, per pastaruosius penkerius metus A. T. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitas nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir A. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šio draudimo terminą nustatant mažesnį už vidurkį, tačiau didesnį, negu siūlomas prokuroro.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė ieškinio dėl 348,73 Eur žalos atlyginimo, o civilinė ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsisakė ieškinio dėl 433,58 Eur žalos atlyginimo, nes jiems padaryta žala buvo atlyginta. Tai sudaro pagrindą priimti ieškinių atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 75 MGL dydžio (3 750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, A. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu ir 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 348,73 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu ir 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinio dėl 433,58 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti A. T., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-660-1223/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke (buvęs Medicinos bankas), banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.