Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-78-309/2021 G. A. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 840 MGL (42000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. A. paskirta galutinė bausmė – 560 MGL (28 000 Eur) dydžio bauda. G. A. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 3 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Per teismo nustatytą terminą nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Šiaulių apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, išaiškinta, kad bauda bus išieškoma priverstinai. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 20 d.

2. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. kovo 12 d. gautas nuteistojo G. A. gynėjos advokatės S. Vaičiulytės - Gavorskienės prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. A. paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, kuriuo buvo prašoma pratęsti terminą likusios baudos (10 000 Eur) sumokėjimui, nustatant papildomą 5 metų terminą. Gynėja prašyme nurodė, kad paskirtą baudą G. A. mokėjo dalimis ir prašymo teikimo dienai yra sumokėjęs iš viso 18 000 Eur, tai yra įvykdęs apie 2/3 paskirtos bausmės. Neįvykdyta dalis (10 000 Eur) turėtų būti sumokėta iki 2024 metų balandžio mėn. vidurio. Vis dėlto šiai dienai iki teismo nustatyto termino pabaigos G. A. nėra pajėgus sumokėti likusios baudos dalies. Tai sąlygoja kelios priežastys. G. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, dirba šios įmonės vadovu. Įmonės veikla (pervežimo paslaugos) yra labai priklausoma nuo daugybės faktorių, svyruojanti, ne visada pelninga, todėl G. A. darbo užmokestis yra minimalus. Be vienintelio gyvenamojo būsto – buto, kuris G. A. priklauso jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine A. A., kitas turimas turtas – dalis negyvenamųjų patalpų, yra būtinas ir naudojamas įmonės veiklai. Be to, negyvenamųjų patalpų vertė nėra didelė. Turimos transporto priemonės taip pat yra gana senos, nedidelės vertės, todėl net ir jas pardavus gautų lėšų nepakaktų baudos padengimui. Kito turto, pavyzdžiui, santaupų ar kitų pajamų šaltinių, kurie leistų sumokėti paskirtą baudą, G. A. neturi. 2024 m. sausio mėn. G. A. gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) apie mokesčių administratoriaus iniciatyva paskaičiuotą akcizo mokestį bei delspinigius – iš viso 32 941,37 Eur dydžio prievolę, iš kurių 26 514 Eur akcizų mokesčio ir 6 427,37 Eur delspinigių. Kaip prievolės pagrindas nurodytas Šiaulių apygardos tesimo 2021 m. kovo 30 d. teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. el-78-309/2021. G. A. kreipėsi į VMI dėl priskaičiuoto mokesčio sumažinimo bei atleidimo nuo delspinigių, taip pat prievolės išdėstymo, tačiau gautas sprendimas tik atleisti nuo dalies (50 proc.) delspinigių mokėjimo. Telefonu susisiekus su VMI buvo informuotas, kad galimybės mažinti akcizų sumą VMI nemato, o G. A. atžvilgiu paskaičiuota prievolė gali būti išdėstyta, bet ne ilgesniam nei 5 metų terminui. Tai reiškia, kad net ir mokesčių administratoriui sumažinus delspinigių dydį, G. A. turės mokėti po maždaug 500 Eur kiekvieną mėnesį akcizų mokestį bei delspinigius. Susitarimas su VMI šiai dienai dar nėra pasirašytas, tačiau, akivaizdu, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė reikšmingai apsunkins G. A. finansinę situaciją ir jo galimybes mokėti baudą pagal 2021 m. kovo 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei susitarimas dėl prievolės išdėstymo nebus sudarytas, nepriemokos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka. G. A. visą teismo paskirtą 3 metų laikotarpį dėjo pastangas įvykdyti bausmę, net įmonei patiriat finansinių sunkumų, dirbo, stengėsi išsaugoti savo darbo vietą, kad gautų nuolatinių pajamų ir galėtų mokėti paskirtą baudą. Taigi G. A. elgėsi sąžiningai, atsakingai, nevengė bausmės vykdymo, nori savanoriškai įvykdyti paskirtą baudą, kad prievolės dydis neišaugtų ją perdavus vykdyti antstoliams, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nėra pajėgus laiku įvykdyti bausmės – sumokėti visos jam teismo paskirtos baudos, todėl prašė pratęsti baudos sumokėjimo terminą dar 5 metams.

3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi nuteistojo G. A. gynėjos advokatės S. Vaičiulytės - Gavorskienės prašymas buvo tenkintas iš dalies ir baudos sumokėjimo terminas pratęstas papildomam 1 metų laikotarpiui (iki 2025 m. balandžio 20 d.). Teismas įvertino nuteistojo pastangas sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau pažymėjo, kad prašomas nustatyti 5 metų terminas yra neproporcingas likusios sumokėti baudos dydžiui. Pažymėjo, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl nustatė trumpesnį baudos sumokėjimo terminą nei prašė nuteistojo gynėja prašyme.