- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-904-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16390-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- G. A.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20724-329/2014 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.SN2-10972/2003 priteistą išlaikymą iš atsakovo dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis iki 425 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant uzufrukto teise ieškovę (t. 1, b. l. 3-5).
Ieškinyje nurodė, kad priteisto iš atsakovo šalių dukros išlaikymo 125 Lt kas mėnesį nepakanka dėl iš esmės dėl amžiaus pasikeitusių dukters poreikių, dėl ieškovės gaunamų pajamų, iš kurių ji negali pilnai patenkinti būtinųjų savo nepilnametės dukters poreikių. Atsakovas yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, turi pakankamai lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovas sutiko su išlaikymo padidinimu iki 200 Lt per mėnesį. Nurodė, kad nėra pagrindo keisti jau priteistą išlaikymą vaikui, nes jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos nepasikeitė, . atsakovo sveikatos būklė yra labai bloga ir kasmet blogėja. Jo nuomone, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2-10972/2003 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo jo dukrai G. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 425 Lt (123,10 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. rugsėjo 8 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; ieškovę paskyrė dukters priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti; priteisė iš atsakovo valstybei 178,80 Lt (51,78 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, kurias sudaro 153 Lt (44,31 Eur) žyminis mokestis ir 25,80 Lt (7,47 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, atlyginti.
Teismas nustatė, kad nepilnametei šalių dukrai 125 Lt išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas, kai jai buvo 4 metai. Šalių dukrai yra diagnozuota liga, kurios kodas L40.0, jos išlaikymui per mėnesį reikia 850 Lt. Teismas nurodė, kad priteistas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio dėl jo amžiaus, dėl pasikeitusios ekonominės padėties, todėl išlaikymo dydis turi būti pakeistas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, abi šalys gauna vienodas 500 Lt pajamas, atsakovo padėtis netgi geresnė, ir todėl jų galimybės išlaikyti nepilnametę dukrą lygiomis dalimis yra vienodos. Teismo vertinimu ieškovės prašomas priteisti 425 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas atitinka būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą ir neviršija kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio numatytos minimalios sumos. Teismas abejones dėl atsakovo turtinės padėties vertino vaiko interesų naudai, t. y. laikė, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti iš jo vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – po 425 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu (žiemos sezonu) iš UAB „Kelmukai“ neva negauna pajamų, neturi nekilnojamojo turto nėra priežastis nevykdyti tėvo pareigos nepilnametei dukrai. Teismas sprendė, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami ir patikimi daryti išvadai, kad jis būtent dėl sveikatos būklės nesiekia kurti tiek savo, tiek ir dukters geresnio pragyvenimo lygio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ribotai ar visiškai nedarbingas, yra tik įrodymai, kad jis serga.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas (t. 1, b. l. 139-144) prašė panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį dalyje dėl išlaikymo viršijančio 200 Lt (57,92 EUR) per mėnesį priteisimo iš atsakovo dukrai G. M. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. rugsėjo 8 d.) iki dukters pilnametystės, atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas - 26 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
2. Išlaikymui reikalingą pinigų sumą teismas nustatė vadovaudamasis išskirtinai tik ieškovės vaiko poreikių suvestine, kuri visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais, į kurią įtraukė 100 Lt būsto nuomos mokesčio dalį, nors jokių duomenų, kad ieškovė (ar jos sutuoktinis) būtų sudariusi būsto nuomos sutartį ir įsipareigojusi mokėti 300 Lt nuomos mokestį nėra. Į suvestinę ieškovė įtraukė ir 25 Lt mokestį „komendantei“, būsto išlaikymo 250 Lt išlaidas, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais;
3. Teismas tendencingai, išskirtinai ieškovės naudai interpretavo byloje surinktus įrodymus. Teismas nereiškė jokių abejonių dėl ieškovės gebėjimų gaunant 500 Lt pajamas, 850 Lt skirti dukters išlaikymui. Teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, tendencingai vertindamas atsakovo pateiktus įrodymus dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės. Ženkliai pablogėjusi sveikatos būklė ne tik sąlygoja padidėjusias išlaidas sveikatai ir medicinai, bet ir labai riboja atsakovo galimybes gauti papildomų pajamų. Teismas vadovavosi niekuo nepagrįsta prielaida, jog Lietuvoje kainos kyla ir tai yra pagrindas išlaikymui padidinti;
4. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos ir dabartinio sutuoktinio pajamas ir turtą;
5. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškinys buvo pareikštas dėl asmeninių ieškovės nuoskaudų ir siekiant pakenkti atsakovui. Byloje neįvertinti įrodymai, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su dukra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 3-6) atsakovė prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir 2014 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo nekeisti, priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad atsakovas tik apeliaciniame skunde reiškia prieštaravimus dėl būsto nuomos išlaidų. Atsakovo realiai gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei oficialiai pateikiamos. Apelianto teiginius apie tai, kad nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės sutuoktinio gaunamas pajamas, paneigia byloje esantys įrodymai. Teismas nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų ir nenukrypo nuo teismų formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teismas priima į bylą ieškovės G. A. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus – namo bendrijos „Davalgonys 31“ pažymą, Sutarties Nr. TSJ-00449 kopiją, kvitų, patvirtinančių už komunalinius patarnavimus apmokėjimą, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003-08-28 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės G. A. (buvusios M.) ir atsakovo A. M.. Tuo pačiu sprendimu iš A. M. dukrai G. M. gim. (duomenys neskelbtini) buvo priteistas išlaikymas po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė ieškinio pareiškimu prašė priteistą išlaikymą iš atsakovo padidinti iki 425 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nes žymiai išaugo dukters poreikiai.
Byloje kilo ginčas dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).
Ieškovė G. A., prašydama padidinti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nurodė, kad išaugo dukters poreikiai, o jos turtinė padėtis nė kiek nepagerėjo. Atsakovo A. M. teikiamas išlaikymas dukrai yra nepakankamas ir aiškiai per mažas, įvertinus tik būtiniausius vaiko poreikius.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesni išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio padidinimui, nurodo vaiko poreikių išaugimą, ieškovės nuomone, nepilnametės dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 850 Lt. Į bylą pateikta vaiko poreikių suvestinė (b. l. 9). Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nepilnametei G. M. diagnozuota liga, kurios kodas L40.0 (b.l 8). Šalių nepilnametei dukrai G. M. priteistas išlaikymas 2003 metais, kai jai buvo ketveri metai. Nuo to laiko vaiko poreikiai padidėjo, pasikeitė ekonominė padėtis, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kainų augimą. Šiuo metu mergaitė yra paauglė jos poreikiai yra išaugę.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vaiko poreikių lentelėje yra nurodyta per didelė pinigų suma vaiko poreikių patenkinimui, nes ieškovė nepagrįstai įtraukė 100 Lt vaiko dalį 300 Lt dydžio nuomos mokestį, nors įrodymų apie mokamą mokestį į bylą nepateikė, būsto išlaikymo išlaidos 250 Lt per mėnesį – neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais, nurodoma vaiko maistui išleidžiama 400 Lt per mėnesį suma, kurios pati ieškovė pagal savo gaunamas pajamas negali skirti. Nors ieškovė nepateikė į bylą konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių visų būtiniausių vaiko poreikių apskaičiavimą, tačiau teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydis. Ieškovė būtiniausiems nepilnametės dukters poreikiams patenkinti nurodė tik 850 Lt sumą, kuri netgi mažesnė nei šiuo metu minimali mėnesinė alga ir gali užtikrinti tik būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokio amžiaus vaiko būtiniausių poreikių patenkinimui gali užtekti 400 litų per mėnesį.
Vertinant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro vidutiniškai 500 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis UAB „Čalda“, kurioje ji dirba nuo 2014-05-06 (11, 73, 76 b.l.), 2013 metais ieškovė buvo registruota darbo biržoje (67, 77 b.l.). Atsakovo pajamos taip pat vidutiniškai yra 500 Lt per mėnesį gaunamas darbo užmokestis UAB „Kelmukai“ (33, 72, 74 b.l.). Ieškovės ir jos sutuoktinio T. A. vardu nėra registruoto nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto (10, 13, 117, 120-122 b.l.). Ieškovės šeimą sudaro dukra G. M. ir sutuoktinis T. A. (15, 16 b.l.). Atsakovas neturi registruoto nekilnojamojo turto (14, 118 b.l.), tačiau jo vardu yra registruotos trys transporto priemonės : keleivinis automobilis VW Golf valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1995 m. gamybos, krovininis automobilis FIAT Ducato valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos ir KMZ, 8136 priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos (19-20 b.l.). Atsakovas taip pat yra vienintelis akcininkas UAB „Kelmukai“, turintis 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė – 10 000 Lt (17-18 b.l.). UAB „Kelmukai“ 2013 m. turėjo gryno pelno 3073 Lt, o 2012 m. – 2663 Lt (34-35, 79, 80-84, 85-116 b.l.). Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui diagnozuota pagrindinė liga padidinto arterinio kraujo spaudimo liga, hipertenzinė kardiomiopatija, lėtinė išeminė širdies liga, krūtinės angina, o taip pat gretutiniai susirgimai ekstrasistolija širdies nepakankamumas, kelio sąnarių artrozė, kairio kelio sąnario šoninio kryžminio raiščio plyšimas ir to sąlygotas lėtinis skausmas, stuburo išvarža juosmens-kryžmens srityje (36 b.l.). Iš sąskaitų apmokėjimų suvestinės matyti, kad 2014 m. sausio – rugsėjo mėnesiais atsakovas už komunalines paslaugas per mėnesį turėjo nuo 206,21 Lt iki 463,65 Lt išlaidų (37-41 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių turtinę padėtį nurodė, kad pats atsakovas teismo posėdyje konstatavo, kad jam pačiam pragyvenimui kas mėnesį reikia apie 1000 litų, kad jo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos jį tenkina. Toks atsakovo aiškinimas teismui sukėlė pagrįstas abejones dėl jo tikrosios turtinės padėties ir gaunamų pajamų, todėl tokią situaciją teismas pagrįstai vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai ir padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti 425 litų išlaikymą nepilnametei dukrai. Nors atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie esamas ligas, tačiau jis darbingas, jo darbingumas neapribotas, todėl kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turi imtis priemonių gauti pajamas pakankamas vaikui išlaikyti. Esant šiems duomenims atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padidindamas nepilnametei dukrai išlaikymą pažeidė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais priimto teismo sprendimo nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš apelianto A. M. priteistinos G. A. turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 175 eurai, kuriuos ieškovė sumokėjo advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.2 b.l. 11) (CPK 98 str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) G. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 175 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurus turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti - už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.