Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1306-649/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
1-1306-649/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08945-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
J. N.
Nukentėjusysis
V. J., M. J.
Civilinis ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1306-649/2019Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; (S)Proceso Nr. 1-01-1-08945-2019-1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, kaltinamajam J. N., nukentėjusiosioms V. J. ir M. J. (ne visuose posėdžiuose), nedalyvaujant civilinio ieškovo - Panevėžio teritorinės ligonių kasos – atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2019-03-03 apie 15 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), V. J. suėmęs stipriai už plaukų ją tampė, po to sudavė du kartus V. J. rankos delno apačia į veido sritį, pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, gulinčiai jai spyrė ne mažiau du kartus į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė V. J. kairio raktikaulio petinio galo lūžį, odos nubrozdinimą kairiame skruoste, poodinę kraujosruvą apie kairę akį, taip V. J. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Dar J. N. 2019-04-21 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), M. J. sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, suėmęs kumščiu jai už smakro spaudė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai M. J. sukėlė fizinį skausmą.

J. N. kaltę dėl kaltinimo sukėlus M. J. fizinį skausmą pripažino pilnai, kaltės nesunkiai sutrikdžius sveikatą V. J. nepripažino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas bei teikė teisingus parodymus.

Dėl konflikto su M. J. J. N. paaiškino, kad vieną dieną stadione vedžiojo šunį, kuris nutrūko nuo pavadėlio ir pagriebė netoli buvusio asmens kamuolį bei jį susprogdino. Už tai netoli buvusi M. J. ranka šuniui sudavė į snukį. Už kelių dienų, kai M. J. sutiko parduotuvėje, nutarė jai atkeršyti už elgesį stadione su jo šunimi. Priėjęs M. J. sudavė vieną smūgį ranka į veidą ir spaudė smakrą bei žandą. Galėjo vartoti M. J. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Naują kamuolį vietoj susprogdinto nupirko. Buvo blaivus ir norėjo atkeršyti M. J. už, kaip jam atrodo, netinkamą elgesį su jo šunimi.

Dėl konflikto su V. J. J. N. paaiškino, kad šių metų kovo 3 d. bute pas V. J. nebuvo ir jos nebuvo sutikęs. Negali paaiškinti, kodėl V. J. sugalvojo įvykį. Jis neturėjo tikslo sumušti V. J. ir jos nemušė. Mano, kad V. J. ir liudytojai meluoja, galėjo V. J. prisigalvoti visokių fantazijų.

Nukentėjusioji M. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad neblaivus kaltinamasis stadione vedžiojo šunį ir davė komandą „paimk“. Šuo pagriebė vaikų kamuolį ir laikė dantyse. Nors šuo urzgė, ji trenkė delnu šuniui per snukį ir paėmė kamuolį. Šuo buvo pitbulis, gana didelis. Šuo buvo J. N., po to visi greitai išsiskirstė. Gal būt po poros savaičių ji su patėviu nuėjo į parduotuvę, parduotuvėje buvo J. N. su broliu. Priėjęs J. N. ją pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Kai ji priėjo arčiau kasos, J. N. paklausė pardavėjos – ar yra kameros, ir griebė jai už gerklės, pataikė į smakrą ir sučiupo už veido. Kai pamatė jos patėvį, paleido kaklą, plūdo necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad ją dar pasigaus. Jai J. N. sukėlė fizinį skausmą, smūgiavimas ir spaudimas truko gal pusę minutės. Jai J. N. smūgiavo delno apačią į smakrą, už kaklo sugriebė po to. Kai J. N. parduotuvėje pamatė daugiau žmonių, konfliktas baigėsi. Jos veidas buvo paraudęs, ant kaklo atsirado drėskimas. J. N. jos neatsiprašė, ji bijo kaltinamojo, nes turi mažą vaiką.

Nukentėjusioji V. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad kovo 3 d. ji, jos sūnus A., J. N. brolis V. atėjo į svečius pas V. P.. Ten jau buvo A. M., jo sugyventinė L. ir A.. Visi vartojo alkoholį. Apie pietus atėjo J. N. su draugu A. G.. J. N. liepė broliui V. dingti iš buto, jai sudavė per veidą ir pasišalino. Dėl pirmo J. N. atėjimo policijos niekas nekvietė. Gal po valandos į butą vėl atėjo J. N., jo žmona O. ir žmonos motina A.. Iš karto J. N. puolė ją – du kartus trenkė į veidą, paėmęs už plaukų ją trenkė į grindis ir gulinčią pradėjo spardyti. J. N. jai spyrė daugiau kaip du kartus ir šaukė, kad ji neberašytų jo broliui SMS žinučių, kad neviliotų pinigų iš brolio. Kai antrą kartą atėjo J. N., bute buvo tik šeimininkė V. P., kiti asmenys jau buvo išėję. Kai atėjo jos dukra V., tai J. N., O. ir A. dar buvo. Duktė iškvietė policiją, o policija greitąją. Jai buvo žinomas J. N. neigiamas požiūris į jos ir J. brolio V. draugystę. Ji neturi jokio pagrindo apkalbinėti J. N., kai pastarasis ją mušė, vis klausinėjo – ar dar rašinės žinutes broliui V. Nors buvo neblaivi, konfliktą gerai prisimena. Kai J. N. ją mušė, žmona O. bandė vyrą raminti, tačiau neišlaikydavo, o A. vis kalbėjo – negražu naudotis svetimais pinigais.

Liudytojas V. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad balandžio 21 d. su M. J. atėjo į parduotuvę, kurioje J. N. dėl kažkokio šuns užpuolė M. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, po to priėjęs J. N. suėmė M. ranka už kaklo ir spaudė. Kad toliau nebevyktų muštynės, jis atsistojo tarp M. ir kaltinamojo. Toliau jie vienas kitą plūdo. J. N. suėmęs ranka už kaklo M. spaudė veidą ir suėmęs trinktelėjo, jis dar nebuvo spėjęs prieiti. M. veido pusė paraudonavo, ji buvo sukrėsta ir išsigandusi, sakė, kad jai skauda spaustą vietą.

Liudytoja M. B., parduotuvės pardavėja, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad prisimena, jog vyko konfliktas tarp M. J. ir J. N.. Apie ką jie ginčijosi neprisimena, nes turėjo aptarnauti pirkėją.

Liudytoja V. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad viskas vyko pas ją bute pavasarį. Ji sėdėjo su V. J., kai atėjo J. N. su žmona O. ir O. motina. Iš pradžių tarp V. J. ir J. N. kilo žodinis konfliktas, po to sėdinčiai V. J. J. N. sudavė ranka, parvertė ant grindų ir kelis kartus spyrė bei sudavė ranka. J. N. galėjo V. J. suduoti 5-6 kartus. Niekas V. J. nebandė užstoti, jos draugas miegojo tuo metu. Policiją iškvietė V. J. dukra V.. Konfliktas galėjo trukti apie 10 minučių. Kai J. N. išėjo, V. J. skundėsi, kad skauda petį, veidas buvo paraudęs. Tą dieną J. N. pas ją buvo atėjęs du kartus. Kai J. N. buvo atėjęs pirmą kartą, tarp jo ir V. J. vyko tik žodinis konfliktas. Po pirmo atėjimo policijos niekas nekvietė, J. N. liepė savo broliui eiti namo. Kai atėjo J. N. antrą kartą, iš karto puolė mušti V. J. – mušė rankomis ir spardė jau gulinčią. J. N. bandė raminti tik O., dar J. N. V. J. pilstė alumi. Kai J. N. mušė, V. J. nieko nesakė ir buvo rankomis užsidengusi veidą. J. N. su sutuoktine O. bei uošviene išėjo tik tada, kai atbėgusi V. J. duktė V. pagrasino iškviesti policiją.

Liudytojas V. L. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad muštynių kovo 3 d. nematė, nes miegojo. Tą dieną J. N. pas V. P. buvo užėjęs, tačiau kelis kartus ir su kuo, neprisimena. Apie muštynes sužinojo tada, kai jam, truputį prasiblaiviusiam, papasakojo V. P..

Liudytoja A. P., J. N. sutuoktinės motina, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad tą dieną buvo pas dukrą O. ir paprašė, kad ją nuvestų pas V. J., su kuria buvo vaikystės draugės. Nuėjo ji, O. ir J. N.. V. J. buvo neblaivi, ją J. pastumdė, ji pati visur griuvinėjo ir voliojosi. J. gal truputį ir pastūmė, uždavė ranka, bet kad muštų, daužytų, to nebuvo. Matė, kaip V. J., bandydama atsikelti nuo grindų, griuvo kelis kartus. V. J. šaukė ant J.S. – kodėl jis atėjo, kodėl bando išsivesti brolį, dar kažką apie pinigus. Matė, kaip J. N. du kartus V. J. ranka sudavė, o kai ji atsistojo, tai vėl griuvo. V. J. niekas nebuvo sulaužyta, ji jai sakė, kad raktikaulis galėjo lūžti nuo griuvimo. Pas V. P. prabuvo gal pusę valandos.

Liudytojas A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad prisimena, jog kovo 3 d. atėjęs J. N. jam liepė pasišalinti iš V. P. buto. Jis nesiginčijęs išėjo iš buto. Negali pasakyti, apie kurią valandą buvo atėjęs J. N.. Tame bute girtavo jis, V. P., V. L., V. J.. Jokio konflikto nematė.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Fizinio skausmo sukėlimas M. J..

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad J. N. veiksmai prieš M. J. kvalifikuoti teisingai – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1-oje dalyje.. J. N. savo veiksmais-smūgiuodamas vieną kartą ranka į veidą M. J. ir spausdamas kumščiu smakrą- sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. J. N. pripažino sukėlęs M. J. fizinį skausmą ir nurodė, kad tokiu būdu norėjo atkeršyti M. J. už, jo manymu, pastarosios netinkamą elgesį su jo šunimi.

J. N. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- paties kaltininko prisipažinimu, nukentėjusiosios M. J. ir liudytojų V. B. bei M. B. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais:

iš M. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019-04-21 apie 16 val. buvo nuėjusi į, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten sutiko iš matymo pažįstamą J. N., kuris, pamatęs ją, iš karto ėmė plūsti necenzūriniais žodžiais: "kurva", "suka", "valkata", o tada priėjęs arčiau vieną kartą ranka sudavė smūgį į veido sritį bei suėmęs kumščiu už smakro ir nosies spaudė. Dėl šių J. N. veiksmų ji pajuto veido srityje didelį fizinį skausmą. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti kaltą asmenį (1 t., b. l. 12-15);

iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2019-05-02 į pareigūnus kreipėsi M. J. nurodydama, jog 2019-04-21 apie 16 val. parduotuvėje pranešėjai vieną kartą ranka sudavė smūgį į veido sritį J., pavardės nežino, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pranešėjai sukeltas fizinis skausmas, rimtesnių sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė (1 t., b. l. 133-138);

įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 139-145).

Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos prieš M. J. aplinkybių, teismas neapsistoja prie išsamesnės įrodymų analizės.

Nesunkus V. J. sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo J. N. nusikalstama veika prieš V. J. kvalifikuota teisingai, jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. – nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios V. J. sveikatą – du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą, pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai ne mažiau kaip du kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajai padarė kairio raktikaulio petinio galo lūžį ir kitus sužalojimus.

J. N. kaltės nepripažino ir nurodė, kad tą dieną nebuvo pas V. P. bute, V. J. nebuvo sutikęs ir jos nemušė. Kaltinamasis teigia, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai meluoja, o pati nukentėjusioji V. J. linkusi fantazuoti.

Teismas J. N. parodymus vertina kritiškai ir laiko siekiu išvengti atsakomybės. Nagrinėjant bylą nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji ir liudytojai būtų sumanę sugalvoti įvykį ir apkalbėti J. N..

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltę pirmiausia įrodo nukentėjusiosios V. J. parodymai, kurie yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teisminio nagrinėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. J. teigė (1 t., b. l. 55-58) – „Apie 15 val. atėjo J. N. su žmona O. ir uošviene A. J. buvo labai agresyvus, piktas, koliojosi pirmiausia J. N. priėjęs prie jos, sėdinčios, griebė ją už plaukų, tampė suėmęs ją už plaukų, sudavė jai du kartus delno apačia į veido sritį, po to pargriovė ant grindų ir spardė kojomis ją, spyrė kojomis ne mažiau dešimt smūgių į įvairias kūno vietas. J. spardė ją ilgai, kokį pusvalandį, pilstė ją alumi, šaipėsi, tyčiojosi iš jos. Pataikė spirdamas jai daug kur: į nugarą, šonus. Jai skaudėjo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo labai stipriai, skaudėjo visą kūną“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai V. J. nuosekliai teigė (1 t., b. l. 59-62) – „Tada, kai J. atėjo pas V. į namus antrą kartą, buvo apie 15 val., J. N. buvo agresyvus ir piktas jos atžvilgiu ir ją mušė, ji pretenzijų turi, tada J. ir apspardė ir ranka trenkė ir tampė už plaukų, visa tai nurodė pirmoje apklausoje, tai dėl tų veiksmų jos atžvilgiu buvo padaryti jai sužalojimai, jai skaudėjo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, lūžo raktikaulis, buvo nubrozdinimas kairiame skruoste ir kraujosruva apie kairę akį. Visi sužalojimai susiformavo, kai J. ją mušė antrą kartą, t. y. 15 val.“ Nukentėjusioji V. J. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo iš aiškiai įvardijo ją sužalojusį asmenį (1 t., b. l 66-67) – „Kelintą valandą atėjo J. nepasakys. N. atėjęs sudavė jai į veidą iš delno. Tada paėmęs ją už plaukų nubloškė į žemę, ji parkrito ir gulėjo ant šono. Tada spardė kojomis į šoną, koją, gal N. atsisėsdavo, išgerdavo alaus ir vėl imdavo ją spardyti. Ji visą laiką gulėjo tarp sofos ir fotelio, nesikėlė, saugojo galvą, pabėgti negalėjo. Paskui atėjo jos dukra V., kurios akivaizdoje N. nebemušė. Dukrai N. žmona O. sakė, kad motina pati nugriuvo. Dukra paskambino ir iškvietė policiją. Dėl suduotų smūgių jai skaudėjo, jos veidas buvo sužalotas, buvo lūžęs kauliukas, turėjo nedarbingumą visą mėnesį. Neturi N. pretenzijų, nes N. jai keršys“. Posėdžio metu nukentėjusioji V. J. aiškiai patvirtino, kad ją kovo 3 d. sumušė būtent J. N., kuris į butą pas V. P. tą dieną buvo atėjęs du kartus. Nors V. J. buvo neblaivi, ji ne vieną kartą aiškiai atpasakojo tos dienos įvykius ir neabejodama nurodė ją sumušusį asmenį, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais.

Teismas taip pat remiasi liudytojos V. P. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. nurodė (1 t., b. l. 87-90) – „Apie 14.30 val. jos buto durys atsidarė ir įėjo J. N. su žmona O. ir uošviene A. P.. Dar buvo tas pats asmuo atėjęs, kuris buvo pirmą kartą atėjęs su J., tačiau labai greit išėjo, kuris nematė, kas toliau bute vyko. J. N. buvo "sužvėrėjęs", priėjo iš karto prie V., suėmė už plaukų, tampė V., ar sudavė V. smūgius ranka, nematė ir tada V. parvertė ant grindų. Gulinčią V. pradėjo spardyti. Spyrė labai daug kartų ir rankomis sudavė daug smūgių, pastoviai tai darė ir labai ilgai, gal kokį pusvalandį taip mušė. O. bandė nustumti nuo V. J. J., bet tik nustumia, J. vėl V. gulinčią puola ir spardo. Pilstė alumi gulinčią V., šaipėsi. Vis mušdamas V. kartojo žodžius: "tave užmušiu, sudaužysiu, tu man žadėjai langus išmušti", vis kartojo dėl langų. Suduota kojomis buvo daugiau nei dešimt kartų, nes tikrai ilgai V. spardė, smūgių buvo suduota daug. Ji sėdi invalido vežimėlyje, tai negalėjo nieko pagelbėti V., labai išsigando, kad taip vyksta“. Teisminio nagrinėjimo metu V. P. aiškiai nurodė, jog matė, kad V. J. sumušė J. N., kuris sudavė smūgius V. J. ranka į veidą, o pastarajai pargriuvus spardė.

J. N. neigia ne tik V. J. sumušimą, tačiau ir patį apsilankymą V. P. bute. Iš liudytojų parodymų daroma išvada, kad J. N. V. P. bute kovo 3 d. lankėsi du kartus. Tą dieną bute pas V. P. buvo girtaujama ir visi kompanijos dalyviai buvo neblaivūs, todėl nedideli nesutapimai dėl J. J. apsilankymo pas V. P. laiko vertinami nereikšmingais. Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą pas V. P. bute J. N. kovo 3 d. apsilankė apie 12.30 val. – tai patvirtina nukentėjusiosios V. J., liudytojų V. P., V. L., A. M. parodymai. Pirmąjį J. N. apsilankymą patvirtina ir A. J. parodymai, pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu- jau ir pirmojo apsilankymo metu J. N. buvo agresyviai nusiteikęs (1 t., b. l. 93-96). Tačiau teismas nevertina ir nenagrinėja J. N. veiksmų pirmojo apsilankymo metu, nes dėl kaltinamojo elgesio jam nereiškiamos pretenzijos.

Antrąjį J. N. apsilankymą bute patvirtina ne tik nukentėjusiosios J. J. ir liudytojos V. P. parodymai, bet ir J. N. uošvės A. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė (1 t., b. l. 114-117) – „Po pietų ji pasakė O., kad nori nueiti pas V., dabar pavardės nežino, žino, kad sėdi invalido vežimėlyje, su kuria kartu mokėsi, norėjo V. pamatyti. O. sutiko jai parodyti, kur V. gyvena, ir abi išėjo kartu, su jomis išėjo ir jos žentas J. N.. J. jau gerokai buvo neblaivus, tačiau vis tiek ėjo kartu. Ar prieš tai vienas J. buvo kažkur išėjęs neprisimena, nebent į parduotuvę nupirkti alkoholio. Nuėjus pas V. bute buvo moteris, vardu V., kurią pažįsta iš matymo, J. brolis V. ir kažkas dar miegojo lovoje, nematė, kaip ir atrodė, nes buvo užsidengęs antklodę. Pasiūlė užeiti, išgerti, turėjo alaus. Bekalbant su V. P., J. N. pradėjo konfliktuoti su V. J.. V. J. gerokai buvo neblaivi, gerai nesuprato, kodėl V. su J. konfliktuoja, J. priekaištavo dėl grasinimų apie vaiką, langų daužymą. Matė, kaip J. du kartus delnu sudavė V. į veidą. V. tada bandė atsistoti ir virto ant žemės, ir atsitrenkė į baldus (minkštą kampą). Kadangi J. neblaivus agresyvus, nenorėdamos daugiau nemalonumų J. išsivedė iš to buto“. Posėdžio metu A. P. nurodė, jog matė, kaip J. N. du kartus sudavė V. J. ranka į veidą, tačiau kitus sužalojimus galėjo patirti griuvinėdama. Natūralu, jog duodama parodymus A. P. siekė sušvelninti žento J. N. elgesį, tačiau nukentėjusioji V. J. ir liudytoja V. P. aiškiai nurodė -nukentėjusiąją V. J., gulinčią ant grindų, J. N. spardė, ir spyrių buvo daugiau kaip du.

Nors J. N. neigia kovo 3 d. lankęsis pas V. P. bute ir sumušęs V. J., jo kaltė įrodyta ir kitais teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-03-03, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) bute, konflikto metu J. N. sudavė nenustatytą skaičių smūgių V. J. į įvairias kūno vietas. Dėl sužalojimų V. J. pristatyta į Panevėžio Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių, kur V. J. nustatytas kairiojo raktikaulio petinės dalies lūžimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (1 t., b. l. 1-3);

iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant V. J. kairės pusės skruosto vizualiai matomas sumušimas, nukentėjusioji nurodo, kad skauda menties srityje (1 t., b. l. 72-74);

iš specialisto išvados Nr. G 529/2019 (05) matyti, kad V. J. nustatyta kairio raktikaulio petinio galo lūžis, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, poodinė kraujosruva apie kairę akį. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku spardant ar panašiu būdu. Dėl kairio raktikaulio lūžio V. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 84);

iš blaivumo testo matyti, kad V. J. 2019-03-03 13.17 val. nustatytas 2,59 promilės girtumas (1 t., b. l. 33-34);

iš blaivumo testo matyti, kad V. J. 2019-03-03 15.24 val. nustatytas 1,94 promilės girtumas (1 t., b. l. 37-38);

iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2019-03-03 12.50 val. į BPC gautas telefoninis pranešimas, jog namuose konfliktuoja, mušasi 7 asmenys, GMP nereikalinga, įvykio vieta (duomenys neskelbtini).(1 t., b. l. 40-42);

iš policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2019-03-03 15.06 val. pakartotinai į BPC gautas telefoninis pranešimas, kad pranešėjos motiną 53 metų sumušė draugai. Pranešėja lauks prie konteinerių, įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Prie aplinkybių nurodyta, kad į Panevėžio miesto ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta V. J., (duomenys neskelbtini), kuriai apžiūros metu nustatytas girtumas 2,06 promilės, kairiojo raktikaulio petinės dalies lūžimas, po apžiūros išleista į namus (1 t., b. l. 43-47).

J. N. kaltę neigia teigdamas, jog liudytojai skirtingai aiškina pirmojo ir antrojo konflikto tarp jo ir V. J. priežastis. Tai nereikšminga aplinkybė, nes dėl įvykių neblaivių asmenų kompanijoje apklausiant tos kompanijos dalyvius retai kada sutampa smulkios detalės. Teismas kaip svarbiausius vertina nukentėjusiosios V. J. ir liudytojos V. P. parodymus, kurie patvirtina, kad specialisto išvadoje nustatytus V. J. sužalojimus padarė būtent J. N.. Taip pat pastebėtina, jog nors J. N. ir laikosi absoliučios įvykio neigimo versijos (ne tik kad nesumušė nukentėjusiosios, bet ir nesilankė konflikto vietoje), jo versiją paneigia liudytojos A. P. parodymai, patvirtinantys apsilankymą V. P. bute ir konfliktą tarp V. J. ir J. N..

J. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiosios V. J. parodymais, duotais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų V. P., A. P., V. L. ir A. M. parodymais teismo posėdyje ir duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, taip pat kitais įrodymais, ištirtais teismo posėdyje.

Dėl ieškinio.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 127,83 € dydžio ieškinį už V. J. gydymą (1 t., b. l. 126-129) ir prašė šią sumą priteisti iš asmens, sužalojusio V. J.. Teismas J. N. pripažįsta kaltu dėl V. J. sužalojimo, todėl ieškinys, kurio dydis pagrįstas pridėtais dokumentais (1 t., b. l. 131-132), tenkinamas pilnai - civiliniam ieškovui iš J. N. priteisiamas 127,83 € turtinės žalos atlyginimas.

Dėl bausmės.

J. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką prieš M. J. ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. N. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas) ir 138 str. 1 d (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Nors iš liudytojų ir nukentėjusiosios V. J. parodymų galima manyti, kad V. J. J. N. sumušė būdamas neblaivus, oficialių duomenų apie neblaivumą nėra, todėl teismas galimo J. N. neblaivumo nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

J. N. laikomas neteistu (1 t., b. l. 173-178), nes ankstesni teistumai išnykę, nusikalstamas veikas padarė būdamas nebaustu administracine tvarka (1 t., b. l. 194), nurodė šiuo metu uždarbiaujantis neoficialiai, anksčiau yra dirbęs įvairiose įmonėse (1 t., b. l. 192), yra susituokęs ir turi nepilnametį vaiką (1 t., b. l. 172).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Prokurorė pasiūlė skirti J. N. santykinai švelnias bausmes – laisvės apribojimo bausmes, jas subendrinant iš dalies. Teismas pritaria prokurorės siūlymui, nes kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančios informacijos nepateikta, be to, nukentėjusiosios nenurodė siekiančios griežtos bausmės kaltininkui. Tikslinga bausmes subendrinti iš dalies sudedant, tokiu būdu prie griežtesnės bausmės pridedama minimali mažesnės bausmės dalis, teismo manymu, tokiu būdu kaltininkas nebus nubaustas per griežtai, tačiau bus nubaustas teisingai ir galės įvertinti savo netinkamus poelgius.

BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Skiriant J. N. laisvės apribojimo bausmes, tikslinga J. N. įpareigoti neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti J. N. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Neatlygintinus 120 valandų trukmės darbus J. N. įpareigoti atlikti per 4 mėnesius, kiekvieną mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką J. N. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-03-03 iki 2019-03-04 (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti civiliniam ieškovui iš kaltinamojo J. N. 127,83 € turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant J. N. priteistą žalą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones J. N. – rašytinius pasižadėjimus, paskirtus 2019-03-04 ir 2019-05-03 - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas