- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- 1-81-771/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01011-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- D. N., L. V.
- Nukentėjusysis
- G.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamiesiems D. N. ir L. V., gynėjams advokatams Modestui Švažui ir Jurgitai Šlapaitienei, nukentėjusiajam G. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, našlė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
D. N. ir L. V. 2012 m. birželio 19 d. apie 14.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų, veikdami kartu, panaudodami fizinį smurtą: D. N. suduodant ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam G. P. į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, L. V. koja spiriant G. P. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, taip bendrais tyčiniais veiksmais padarant nukentėjusiajam G. P. muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, smakro kairėje pusėje, kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. P. priklausantį, turtą – 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ su jame buvusia 25 Lt vertės „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam G. P. priklausančio turto už 425 Lt.
Kaltinamasis D. N. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo pas L. V. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paskambino L. V. motina ir pasakė, kad sodyboje kilo gaisras. Jis paskambino V. I. ir paprašė, kad juos ten nuvežtų. Grįžtant sugalvojo išgerti alkoholio. Girtavo pas L. V. bute trise – jis, V. I. ir L. V.. Po išgertuvių V. I. išvažiavo namo. Rytą L. V. pasigedo telefono. Jis paskambino V. I. ir paklausė, ar nepaėmė telefono. V. I. pasakė, kad paieškos automobilyje. Netrukus paskambino, pasakė, jog rado telefoną ir jį atveš. Atvyko apie 11.00 – 12.00 val. su G. P.. Už taksi sumokėjo L. V.. V. I. atvežė L. V. telefoną. Visi išgėrė butelį alkoholio. Po išgertuvių G. P. paprašė sumokėti už taksi, kad jie galėtų grįžti. L. V. pasakė, kad jau vieną kartą sumokėjo, daugiau nebemokės. Tarp L. V. ir G. P. prasidėjo konfliktas. Jie apsistumdė. G. P. sudavė L. V.. D. N. juos išskyrė ir liepė nusiraminti. G. P. jis nesudavė. L. V. turėjo antrąjį telefoną, kuris buvo padėtas ant stalo. G. P. pačiupo tą telefoną ir pasakė, kad jeigu L. V. nesumokės, tai telefono neatgaus. G. P. padavė telefoną V. I., o ji, nešina telefonu, išbėgo pro duris. G. P. išbėgo paskui V. I.. L. V. liepė D. N. juos vytis, bet jis nesivijo. Pasakė L. V., kad pati vytųsi, nes telefonas priklauso jai. L. V. atsakė, kad jai tas telefonas nesvarbus ir jie nuėjo miegoti. Nei V. I., nei G. P. nesivijo, G. P. nemušė. Nematė, kad L. V. būtų nuplėšusi G. P. nuo kaklo telefoną. Niekas daugiau tą pačią dieną pas juos nebuvo atėjęs ir į duris neskambino. Kitą dieną kažkas L. V. skambino telefonu. Iš L. V. buto išėjo 2012 m. birželio 20-osios rytą.
Kaltinamoji L. V. teisme kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio išvakarėse V. I. ją su D. N. vežė į gaisravietę, o po to visi trys girtavo pas L. V. bute. 2012 m. birželio 19-osios rytą neberado telefono. D. N. paskambino V. I.. Ji pasakė, kad turi telefoną ir pažadėjo jį atvežti. Atvyko su G. P.. Jis buvo labai piktas. V. I. ir G. P. atsivežė butelį degtinės. Po išgertuvių paprašė L. V. duoti pinigų taksi, kad galėtų grįžti namo. Ji pinigų nedavė, todėl G. P. pradėjo plūstis. L. V. be telefono LG, kurį atvežė V. I., turėjo telefoną „Nokia“. G. P. ištraukė jai iš rankų telefoną „Nokia“, padavė jį V. I., o ši, nešina telefonu, išbėgo pro duris. G. P. sudavė L. V. per veidą. D. N. juos išskyrė. Ji užsidarė vonioje, prašė D. N., kad šis nueitų atsiimti telefono, bet jis nėjo. Kai G. P. išėjo, užrakino duris. Tą dieną į duris daugiau niekas neskambino. Kaimynas pirmojo ar antrojo aukšto laiptinėje girdėjo triukšmą. G. P. prie jos durų nebuvo sugrįžęs. Jam nespyrė, prie G. P. nebuvo prisilietusi. Ar jis turėjo telefoną, nežino. Vakare atvyko V. I. su kažkokia moterimi, klausė, ar yra D. N.. Ar ta antroji moteris buvo V. P., nežino. Telefono „Nokia“ jai niekas negrąžino. Iš kur pas G. P. atsirado sužalojimai, nežino.
Nukentėjusysis G. P. parodė, kad pas jį atėjo kaimynė V. I. ir pasakė, jog automobilyje rado G. N. telefoną. V. I. paskambino G. N. ir susitarė, kad atveš telefoną. Išsikvietė taksi ir su V. I. nuvažiavo pas L. V.. Ten išgėrinėjo. Buvo keturiese: jis, V. I., L. V. ir G. N.. Telefoną, kurį vežė su V. I. grąžinti, atidavė L. V.. Ji iš pradžių sakė, kad tai ne jos telefonas, bet vėliau suprato, kad telefonas priklauso jai. Išgertuvių metu G. P. išėjo su L. V. parūkyti į balkoną. Kai parūkę grįžo į kambarį, G. N. piktai žiūrėjo į G. P.. D. N. nunešė L. V. į tualetą, nes ši dėl girtumo nebepaėjo. Vėliau V. I. ir L. V. ėmė ginčytis, „dalintis“ telefoną. Viena sakė: „Paimk tą telefoną, man nereikia“. Kita sakė, kad jai irgi nereikia. V. I. ir L. V. pradėjo muštis. G. P. su G. N. jas skyrė. Atvažiavo taksi. V. I. išėjo pro duris. G. P. ėjo paskui ją. Tuo metu G. N. sudavė jam 2-3 smūgius į veidą. Nuo smūgių G. P. užkliuvo už slenksčio ir nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus, G. N. dar spyrė į šoną, bet smūgiai nebuvo skausmingi. G. N. jį apžergė, o L. V., išėjusi į laiptinę, spyrė G. P. į lūpą, sulaužė dantų protezus ir nuplėšė telefoną. Nuplėšdama telefoną sakė, kad G. P. atiduotų jos telefoną. Medžiaginė telefono laikymo virvutė nebuvo pagrobta, tik sugadinta. Kai išėjo į lauką, jau buvo atvažiavęs taksi. V. I. jam pasakė, kad turi L. V. telefoną. Jis paprašė, kad atiduotų tą telefoną jam. Būtų jį nunešęs L. V., o iš jos susigrąžinęs savąjį. V. I. pasakė, kad telefoną išmetė į gėlyną. Surado tą telefoną ir ėjo pas L. V. susigrąžinti savo telefono, tačiau niekas neatidarė durų. Grįžo namo, po to nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Reikalauja priteisti iš kaltinamųjų 458 Lt turtinę žalą ir 2 000 Lt neturtinę žalą. Buvo sumuštas, blogai jautėsi, iš jo pagrobtas ir negrąžintas telefonas, sulaužytas dantų protezas.
Liudytoja V. I. parodė, kad įvykio išvakarėse, apie 23.00 val., taksi automobiliu nuvežė D. N. ir L. V. į Rėkyvą. Vėliau paskambino L. V. ir paprašė nuvežti į Lieporių kaimą, nes sodyboje kilo gaisras. Nuvežė L. V. ir D. N. į Lieporius. Grįžtant L. V. pasiūlė važiuoti pas ją išgerti. L. V. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje girtavo iki ryto. Į namus grįžo autobusu. Nuėjo pas G. P. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Paskambino D. N. ir liepė atiduoti telefoną. Pasakė, jog pažiūrės taksi automobilyje. Nuėjusi, rado telefoną automobilio salone. Paskambino ir pasakė, kad atveš telefoną. Pas L. V. į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą važiavo su G. P.. Juos nuvežė taksi automobilis, kurį vairavo R. J.. Už taksi užmokėjo L. V.. Išgertuvių metu kilo konfliktas. Dėl ko jis kilo, neprisimena. Ji apsižodžiavo su L. V.. L. V. išplėšė jai auskarą. V. I. iškvietė taksi parvažiuoti į namus. G. P. prašė, kad L. V. duotų pinigų sumokėti už kelionę taksi automobiliu į namus. L. V. pinigų nedavė. V. I. išėjo iš L. V. buto ir laukė G. P. taksi automobilyje. G. P. išėjo už 10-15 minučių kruvinu veidu, sumušta nosimi ir ištinusia lūpa. Pasakė, kad L. V. spyrė į nosį ir nuplėšė telefoną. Kai atvažiavo pas L. V., G. P. telefonas buvo pakabintas ant kaklo. Kai išėjo sumuštas, telefono nebebuvo, ant kaklo kabėjo tik medžiaginė virvutė. R. J. paskambino į policiją. G. P. liepė jai atiduoti L. V. telefoną, sakė, kad nuneš jį L. V. ir iš jos pasiims savąjį. V. I. atsakė, jog išmetė tą telefoną į krūmus. Kaip pas ją atsidūrė L. V. telefonas (ne tas, kurį atvežė, o kitas), neprisimena. Telefoną surado krūmuose. G. P. pasiėmė telefoną ir nešė jį L. V., bet niekas neatidarė durų. Kitą dieną su V. P. nuvažiavo pas L. V. ir grąžino jai telefoną „Nokia“. L. V. G. P. telefono negrąžino.
Liudytojas R. J. parodė, kad paskambino kolegė V. I. ir paprašė nuvežti ją su pažįstamu į (duomenys neskelbtini) gatvę. (Duomenys neskelbtini) gatvėje V. I. paskambino telefonu ir jos pasitikti išėjo moteris su vyru. Išėjusi moteris sumokėjo už taksi. V. I. paprašė atvažiuoti jų parvežti. Jis pasakė, kad jeigu bus netoliese, tai parveš. Vėliau paskambino V. I. ir paprašė parvežti namo. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Už 2 minučių iš laiptinės išėjo V. I. ir tas vyriškis, su kuriuo ji buvo atvažiavusi. Vyriškis nebuvo sužalotas. Iš V. I. ir vyriškio pokalbio suprato, jog kažkas atsitiko. V. I. kažkam skambino ir sakė, kad viską paliko ir atidavė. Vyriškis grįžo į laiptinę. Girdėjosi balsai, triukšmas antrame ar trečiame aukšte, gal ketvirtame. Po kokių 4-5 minučių V. I. pažįstamas vyriškis iš laiptinės išėjo kruvinas. Matė, kaip V. I. su tuo vyriškiu ėjo prie kūmų, bet ar jie ten ko nors ieškojo, nematė. Pas G. P. telefono nematė. R. J. bendruoju pagalbos telefonu paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jam paskambino policijos pareigūnas ir paklausė, ar nukentėjusieji rašys pareiškimą. V. I. pasakė, kad rašys. Nuvežė V. I. su G. P. į Zoknius, o pats tęsė darbą.
Iš policijos gauto garso įrašo matyti, kad R. J. skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė budėtojui, kad iš laiptinės išėjo sužalotas nukentėjusysis, iš kurio yra atimtas mobiliojo ryšio telefonas.
Liudytoja V. P. parodė, kad 2012 m. birželio 19 d. jos sugyventinis G. P. išvažiavo su V. I. atiduoti telefono. V. P. tuo metu buvo darbe. Keletą kartų skambino G. P.. Jis vis žadėjo netrukus grįžti. Suprato, kad G. P. „baliavoja“. Po kiek laiko jai į mobilųjį telefoną paskambino G. P. ir pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Telefono numeris, kuriuo paskambino G. P., buvo nematytas. Liepė G. P. grįžti į namus. Kai grįžo, pasakė, kad jį sumušė ir atėmė telefoną. Sutartis dėl telefono, kurį atėmė iš G. P., buvo sudaryta V. P. vardu. Nuvažiavo su G. P. į policijos komisariatą ir pranešė apie įvykį policijai. G. P. buvo ištinęs, suskilęs protezas, negalėjo valgyti. Vėliau paskambino kažkokia moteris, norėjo atvažiuoti. V. P. pasakė, kad atvežtų telefoną, bet moteris nesutiko. Po to skambino kažkoks vyriškis ir reikalavo abiejų telefonų. V. I. parodė jai kažkokį juodos spalvos telefoną ir pasakė nežinanti, iš kur šis telefonas pas ją atsirado. Susitarė su tuo paskambinusiu vyriškiu, jog apsikeis telefonais. Tas vyriškis sakė, kad turi V. P. telefoną. Nuvažiavo su V. I. į Rėkyvą. Iš buto išėjo L. V. ir kažkoks vyriškis (ne G. N.). V. I. atidavė L. V. telefoną. V. P. telefono L. V. negrąžino, pasakė, jog neduos. Nuvažiavo su V. I. pasikalbėti pas G. N. motiną. G. N. mama kaip ir norėjo kalbėtis, tačiau kažkokia kita jauna moteris, gal G. N. sesuo, ėmė šaukti, jog kalbėtųsi su pačiu G. N..
Iš 2012 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta Šiaulių mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės trečio aukšto laiptų aikštelė, kur buvo įvykdytas plėšimas iš G. P. (1 t., 8-9 b. l.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1140/12 (04) nurodyta, kad G. P. padaryti šie kūno sužalojimai: muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje, smakro kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje ir apatinėje lūpoje. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, padaryti keturiais smūgiais bukais kietais daiktais, griuviminei traumai nebūdingi. G. P. dėl šių sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 19 b. l.).
Iš 2012 m. rugsėjo 27 d. akistatos protokolo (1 t., 84-85 b. l.) matyti, kad D. N. per akistatą su nukentėjusiuoju G. P. nurodė, jog 2012 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tarp L. V. ir V. I. kilo konfliktas dėl to, jog L. V. nedavė V. I. 20 Lt susimokėti už kelionę namo taksi automobiliu. Tuomet G. P. paėmė nuo stalo L. V. telefoną „Nokia“, padavė jį V. I. ir ši, nešina telefonu, išėjo iš buto. G. P. išėjo V. I. iš paskos. D. N. su L. V. pasiliko sėdėti prie stalo. Jokių muštynių su G. P. nebuvo. D. N. smūgių G. P. nesudavė. L. V. taip pat jo nemušė ir telefono nepaėmė. Nukentėjusysis G. P. nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) bute tarp L. V. ir V. I. kilo konfliktas dėl to, jog D. N. nunešė L. V. į tualetą. V. I. ir L. V. ėmė stumdytis. G. P. jas išskyrė. Po to V. I. pasakė, kad atvažiavo taksi, kurį prieš tai buvo iškvietę, ir išėjo iš buto. G. P. norint išeiti iš buto, D. N. sudavė du kartus į veidą ir G. P., užkliuvęs už durų slenksčio, nugriuvo į laiptinę. D. N., išėjęs į laiptinę, kelis kartus įspyrė ir pataikė į veidą. Tuo pačiu metu L. V. vieną kartą įspyrė G. P. į veidą ir nuplėšė nuo krūtinės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.
Iš 2012 m. rugsėjo 27 d. akistatos protokolo (1 t., 104-106 b. l.) matyti, kad L. V. per akistatą su nukentėjusiuoju G. P. nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tarp jos ir V. I. jokio konflikto nebuvo. V. I. ar G. P. paprašė, kad ji duotų jiems pinigų susimokėti už kelionę namo taksi automobiliu. L. V. atsisakius, G. P. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, sudavė vieną kartą kumščiu į veidą ir iš rankų paėmė telefoną „Nokia 1616“. Padavė telefoną V. I., kuri išbėgo iš buto. G. P. pradėjo eiti link L. V.. Išsigandusi, kad vėl jai nesuduotų, užsidarė vonios kambaryje. Girdėjo, kaip D. N. liepė G. P. išeiti iš buto. Išėjusi iš vonios, pamatė G. P. išeinantį iš buto. Kai G. P. išėjo, ji užrakino buto duris. G. P. jokių smūgių nesudavė ir jo telefono neėmė. Ar galėjo G. P. suduoti D. N., nežino. Kol ji buvo bute, D. N. G. P. nesudavė ir nespyrė. Nematė, kad G. P. būtų tarpduryje nugriuvęs. Nukentėjusysis G. P. nurodė, kad 2012 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) bute tarp L. V. ir V. I. kilo konfliktas dėl to, jog D. N. nunešė L. V. į tualetą. V. I. ir L. V. ėmė stumdytis. G. P. jas išskyrė. Po to V. I. pasakė, kad atvažiavo taksi, kurį prieš tai buvo iškvietę, ir išėjo iš buto. G. P. norint išeiti iš buto, D. N. sudavė du kartus į veidą ir G. P., užkliuvęs už durų slenksčio, nugriuvo į laiptinę. D. N., išėjęs į laiptinę, kelis kartus įspyrė ir pataikė į veidą. Tuo pačiu metu L. V. vieną kartą įspyrė G. P. į veidą ir nuplėšė nuo krūtinės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“.
Iš Šiaulių apskrities VPK pateiktos informacijos apie policijoje įregistruotus įvykius (1 t., 20-23 b. l.) matyti, jog 2012 m. birželio 25 d. L. V. pranešė apie tai, kad 2012 m. birželio 20 d. laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 17.00 val. išgertuvių metu L. V. bute (duomenys neskelbtini) nepažįstamas vyriškis sudavė jai vieną kartą kumščiu į veidą ir iš rankų pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.
Motyvuojamoji dalis
Nors D. N. ir L. V. kaltais neprisipažino, tačiau baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusysis G. P. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 59-60, 62-63 b. l.) nuosekliai aiškino, kad po išgertuvių išeinant iš L. V. buto D. N. jam sudavė 2-3 smūgius į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, D. N. kelis kartus nestipriai įspyrė į šoną, o L. V. spyrė į veidą ir nuplėšė nuo kaklo ant medžiaginės virvutės pakabintą telefoną. Tokius nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina ir G. P. protokolas–pareiškimas (1 t., 3 b. l.), kuriame jis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. tai, kad 2012 m. birželio 19 d. apie 14.00 val. po išgertuvių L. V. bute D. N. jam sudavė kumščiais 2-3 smūgius į galvą, o jam nugriuvus ant žemės, D. N. su L. V. jam spyrė ir L. V. nuplėšė nuo kaklo mobiliojo ryšio telefoną. Šie G. P. parodymai bei protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamųjų akistatos protokoluose nurodytas aplinkybes bei sutampa su teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. P. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje, smakro kairėje pusėje, kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje bei apatinėje lūpoje ir kurioje konstatuota, kad šie sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, padaryti keturiais smūgiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytoja V. I. teisme nurodė, kad iš laiptinės G. P. išėjo kruvinas ir pasakė, kad jį sumušė bei atėmė telefoną. Pasak V. I., ant G. P. kaklo pakabinto telefono nebebuvo, kabėjo tik medžiaginė telefono laikymo virvutė. Be to, ši liudytoja nurodė, jog kartu su G. P. lauke ieškojo L. V. telefono, o kai jį surado, G. P. nešė jį L. V., norėdamas susigrąžinti savo telefoną, tačiau buto durų niekas neatidarė. Šie V. I. parodymai atitinka ir nukentėjusiojo G. P. nurodytas aplinkybes. Kad buvo sumuštas ir iš jo buvo pagrobtas telefonas, G. P. iš karto po įvykio nurodė ir liudytojai V. P.. Dėl teisiamajame posėdyje duotų liudytojo R. J. parodymų pastebėtina, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74 b. l.) davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytoja V. I., t. y. nurodė, jog į taksi automobilį G. P. atėjo ne su V. I., o vėliau už ją, G. P. veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. G. P. pasakė, kad jį sumušė bei atėmė telefoną. R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas praėjus 9 dienoms po įvykio, todėl, teismo vertinimu, įvykio aplinkybes prisiminė geriau, nei apklausiamas teisme. Dėl to šio liudytojo teisme duoti parodymai, kad į taksi automobilį V. I. atėjo kartu su G. P., kuris nebuvo sumuštas, ir kad G. P. po to nuėjo į laiptinę ir grįžo iš laiptinės kruvinu veidu, nelaikytini D. N. ir L. V. teisinančiais parodymais.
D. N. ir L. V. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė. Teisiamajame posėdyje D. N. tvirtino, jog G. P. nemušė, telefono iš jo neatėmė, tik išskyrė G. P. ir L. V., kai šie, kilus konfliktui, pradėjo stumdytis. Be to, nurodė, jog G. P. sudavė L. V. per veidą, paėmė L. V. telefoną, perdavė jį V. I. ir išėjo iš buto. Kaltinamoji L. V. teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. teigė, jog G. P. nespyrė ir telefono iš jo neėmė, tvirtino, kad tai ji nukentėjo nuo G. P., nes pastarasis, supykęs, kad ši nedavė pinigų susimokėti už taksi, sudavė L. V. per veidą, paėmė jos telefoną, perdavė jį V. I. ir išėjo iš buto. Teismas D. N. ir L. V. parodymais nesiremia, nes ikiteisminio tyrimo metu tarp D. N. ir L. V. parodymų buvo prieštaravimų, be to, D. N. teisme duoti parodymai skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. D. N., apklausiamas įtariamuoju (1 t., 80-81, 89 b. l.) ir per akistatą su nukentėjusiuoju (1 t., 84-85 b. l.) nurodė, jog konflikto metu G. P. tik stumdėsi su L. V. ir neminėjo, kad G. P. būtų sudavęs L. V.. Apie tai, kad G. P. sudavė L. V., D. N. nurodė tik teisme. Be to, per akistatą su nukentėjusiuoju kaltinamasis teigė, jog konfliktas kilo ne tarp L. V. ir G. P., o tarp V. I. ir L. V., tvirtino, jog G. P. išėjus iš buto, jis su L. V. sėdėjo prie stalo. Tuo tarpu L. V. per akistatą su nukentėjusiuoju (1 t., 104-106 b. l.) teigė, kad jokio konflikto tarp jos ir V. I. nebuvo, be to, nurodė, kad po to, kai G. P. jai sudavė, užsidarė vonios kambaryje ir ten būdama girdėjo, kaip D. N. liepė G. P. išeiti. Apklausiama įtariamąja (1 t., 97-99 b. l.), L. V. aiškino, kad po to, kai G. P. jai sudavė, D. N. juos išskyrė ir liepė G. P. išeiti iš buto. Taigi, tarp D. N. ir L. V. parodymų ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaravimų, be to, tiek D. N., tiek L. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visai nuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusysis esmines įvykio aplinkybes viso proceso metu iš esmės aiškino vienodai ir nuosekliai. Nukentėjusiojo G. P. parodymai ne tik kad nuoseklūs, bet atitinka ir jo protokolą-pareiškimą, akistatos protokoluose užfiksuotas aplinkybes, specialisto išvadą, liudytojų V. I., V. P. parodymus, taip pat ir liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iki įvykio G. P. su D. N. ir L. V. nebuvo pažįstami, jokie priešiški asmeniniai santykiai jų nesiejo. Duomenų, kad nukentėjusysis galėjo pats save sužaloti, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad L. V. irgi kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. P. atžvilgiu, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Atkreiptinas dėmesys, jog G. P. apie įvykdytą prieš jį nusikaltimą pranešė policijai tą pačią dieną, t. y. 2012 m. birželio 19 d., tuo tarpu L. V. pareiškimą policijai dėl pagrobto telefono ir prieš ją panaudoto smurto parašė tik 2012 m. birželio 25 d. (1 t., 20-23 b. l.).
Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2012 m. birželio 19 d. apie 14.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų D. N. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, L. V., nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą ir pagrobė iš jo telefoną su SIM kortele.
D. N. ir L. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimo nusikaltimas, kadangi telefonas su SIM kortele iš G. P. buvo pagrobtas bendrais kaltinamųjų veiksmais prieš tai pavartojus fizinį smurtą.
Iš kaltinimo D. N. ir L. V. teismas šalina aplinkybę, jog kartu su telefonu ir jame buvusia SIM kortele kaltinamieji iš G. P. pagrobė 8 Lt vertės medžiaginę telefono laikymo virvutę, nes ši aplinkybė teisme nepasitvirtino. Atitinkamai mažinama bendra pagrobto turto vertė, pripažįstant, jog D. N. ir L. V. pagrobė G. P. turto už 425 Lt. Iš nukentėjusiojo parodymų, teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog D. N. ir L. V. smūgius sudavė ne į nukentėjusiojo galvą, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o į veidą. Teismas tikslina kaltinimą, pripažindamas, kad D. N. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius G. P. į veidą, o L. V. spyrė G. P. ne mažiau kaip vieną kartą į veidą. Toks kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamųjų padėties, nes nesikeičia nei suduotų smūgių skaičius, nei kaltinamajame akte nurodytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau neteistas (1 t., 122 b. l.), administracine tvarka baustas (1 t., 131-133 b. l.), bet nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų. D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad D. N. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. N. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. D. N. nedirba (1 t., 123 b. l.), bet registruotas darbo biržoje (1 t., 124 b. l.), Šiaulių miesto PK Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (1 t., 130 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, D. N., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.), skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, jo dydį parenkant artimą vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).
Skirdamas bausmę L. V., teismas atsižvelgia į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau neteista (1 t., 153 b. l.). L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamajame akte dar viena atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodoma tai, kad L. V. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas šios aplinkybės nepripažįsta atsakomybę sunkinančia, nes byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. V. neblaivumas būtų turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. L. V. nedirba (1 t., 155 b. l.), registruota darbo biržoje (1 t., 154 b. l.). Šiaulių miesto PK Pietinės policijos nuovados pareigūnų pateiktame tarnybiniame pranešime (1 t., 161 b. l.) nurodoma, kad dėl L. V. veiksmų buvo gautas pareiškimas dėl sukelto konflikto (tyrimas nutrauktas) ir pareiškimas dėl svetimo turto sugadinimo (atsisakyta pradėta ikiteisminį tyrimą). Įvertinus šias aplinkybes, pirmą kartą teisiamai L. V. (BK 55 str.) skiriama sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – areštas, jo dydį parenkant artimą vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 458 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., 68 b. l.). Teisiamajame posėdyje, ištyrus byloje surinktus įrodymus, pareiškė reikalavimą priteisti iš kaltinamųjų 2 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį bet kuriuo proceso metu, ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškė pavėluotai, t. y. jau po to, kai teisiamajame posėdyje buvo ištirti visi įrodymai, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas.
Pagrįsdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala jam padaryta dėl pagrobto ir negrąžinto telefono su SIM kortele, kurių bendra vertė – 425 Lt, suplėšytos telefono laikymo virvutės, kurios vertė – 8 Lt, taip pat dėl sugadinto dantų protezo, kurio sutvarkymas jam kainavo 25 Lt.
Byloje nukentėjusiojo G. P. ir liudytojos V. P. parodymais nustatyta, kad sutartis dėl telefono „Samsung GT-S5230“ pirkimo buvo sudaryta ne G. P., bet V. P. vardu. G. P. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog įmokas už telefoną moka kartu su V. P. (1 t., 66-67 b. l.), tačiau pastaroji teisiamajame posėdyje nenurodė, kad jai telefono pagrobimu buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Dėl to teismas reikalaujamą 425 Lt žalą, atsiradusią dėl telefono su SIM kortele pagrobimo, priteisia nukentėjusiuoju byloje pripažintam G. P.. Kita nukentėjusiojo reikalaujama atlyginti suma (8 Lt už suplėšytą telefono laikymo virvutę ir 25 Lt už sugadinto dantų protezo sutvarkymą) yra reali ir protinga, todėl turi būti atlyginta. G. P. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jam solidariai iš D. N. ir L. V. 458 Lt turtinės žalos atlyginimą.
Procesinės prievartos priemonės – D. N. 2012 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banke (1 t., 177-178 b. l.), ir 2012 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimu L. V. (1 t., 168-169 b. l.) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose AB „Swedbank“ ir „SEB banke“ (nutarimo dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas, esančias L. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, 2 t., 17-18 b. l.) – taikytinos iki visiško priteisto civilinio ieškinio patenkinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. N. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti D. N. tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. N. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
L. V. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti L. V. tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Priteisti nukentėjusiajam G. P. solidariai iš D. N. ir L. V. 458 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų) dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo G. P. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinti.
D. N. 2012 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banke, ir 2012 m. lapkričio 16 d. prokuroro nutarimu L. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose AB „Swedbank“ ir „SEB banke“ (nutarimo dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigines lėšas, esančias L. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“, panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi) taikyti iki visiško priteisto civilinio ieškinio patenkinimo.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.